Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Apalianskienė. Laikas kurti lietuvišką mokyklą

Dijana Apalianskienė, www.alkas.lt
2020-05-12 12:45:29
18
D. Apalianskienė. Sodybų tuštėjimo metai (ne pagal Avyžių)
Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.
Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Atimk iš žmogaus mokslą – tu atimsi  visą jo ateitį, visą gyvenimą.  Supaprastink vidurinį mokslą, palengvink  patį mokymosi procesą –  perpus sumažės  būsimųjų  šalies intelektualų.

Lietuvoje kažkada turėjome be galo stiprų vidurinį mokslą. Atmetus tuometines mums visai svetimas, nepriimtinas ideologijas – pats  dėstomųjų dalykų skaičius,  dėstomų mokslų įvairovės, jų kokybės, dėstymo metodikos – buvo vienos aukščiausių pasaulyje. Tik  tada mes to dar nežinojome ir tik dabar, jau pradėjus plačiai  keliauti po pasaulį ar net ir gyvenant svetur – mes galime tą mūsų turėtą švietimo sistemą palyginti su šiandieną turimomis.

Deja, Lietuvoje – visa tai,  kas per amžius  mūsų  švietimo sistemos  buvo kurta ir jau sukurta, pasiekta – yra pastoviai revizuojama, griaunama, naikinama  arba jau sunaikinta. Baigiame įsilieti į jau  plačiai įsigalėjusias – ne paslaptis, neretai ir visai  pusėtinos kokybės – užsienio šalių švietimo  sistemas, o tai būtų palengvintos mokslų programos, mokslo  trukmės  trumpinimai,  dėstomų dalykų mažinimai. Taip ateityje – labai tikėtina,  išleidžiant į pasaulį tik pusėtinai išlavintą individą, prie ko, galbūt, to pilnai nesuvokiant ir veda šių dienų „laisvamaniškasis“ liberalizmas.

Kodėl  praėjusių amžių juodaodžių genocido, vergovės laikais – tie nelaimėliai nebuvo  prileidžiami net prie pačių elementariausių mokslų –  rašymo ir skaitymo? Ogi todėl, kad jau tada buvo žinoma – išlavinsi žmogų, jis lengvai suvoks savo beviltišką padėtį ir kas “baisiausia” – jis pradės ieškoti kelių, kaip tą savo padėtį pakeisti.

Mokslas yra begalinė jėga, kurią įvaldžius, žmogus tampa laisvas ir nepriklausomas: jis puikiai žino savo teises ir pareigas, jis suvokia pasaulį. Beje, nedažnas  savamokslis išeina į “didelius“ žmones, bet retai kada – pilnai išlavintas, išmokslintas žmogus nepasiekia savųjų aukštumų.

Stebiuosi matydama, kaip šiandieninį Lietuvos švietimą tvarkančios galvos, bando visaip revizuoti, neigti  tai, kas Lietuvos vidurinio mokslo per ilgus  šimtmečius buvo sukurta ir patvirtinta – kaip svarbu,  efektyvu, reikalinga.  To efektyvumą jau  įrodė ankstesnės  Lietuvos vidurinių mokyklų  abiturientų laidos, sugebėdavusios po vidurinės įstoti į tuometines Lietuvos aukštąsias mokyklas, kai ten įstojimo konkursai neretai  būdavo  6 /8 žmonės į vieną vietą.

Ankstesnių laikų mokslai nebuvo paremti pinigais – vakarykščiai universitetai (priešingai šiandieniniams) nebandydavo pritraukti kuo daugiau studentų, kad surinktų sau kuo daugiau  pinigų. Vakarykščių  aukštųjų mokyklų mokslai  buvo paremti iš vidurinės išėjusio  žmogaus  jau turimomis  žiniomis ir  jų tikslas buvo – tolimesnis tokio žmogaus lavinimas.

Lietuvos aukštasis mokslas gan suklestėjo, kai Vilniaus Universitete rektoriumi dirbo vienas žymiausių visų laikų  Lietuvos mokslininkų – Jonas Kubilius, sugebėjęs tuometinį Universitetą vesti jau to meto pažangiausiojo  mokslo ir lietuvybės koridoriais.

Nepaisant itin sudėtingo ir neramaus to meto laikmečio (rusų okupacijos) – intensyvus visos Lietuvos rusinimo, Jonas Kubilius iškovojo, kad  tuometiniame Vilniaus  Universitete  lietuvių kalba išliktų  kaip dėstomoji kalba, taip  užtikrinant mūsų kalbos tęstinumą, jos išsaugojimą, jos gyvastį tiek moksle, tiek  ir buityje.

Todėl keista šiandien matyti, kai Lietuvos mokslinius darbus jau stengiamasi rašyti tik užsienio kalbomis.  Tokios liūdnos, jau išlaisvėjusios tautos savęs negerbimo apraiškėlės.

Nesunku pastebėti, kaip šiandieninis jaunas žmogus visuomenės  traktuojamas vos ne kaip  pusiau neįgalus (atleiskite),  toks beveik vos ne  infantilas. Lengvinami vidurinės mokyklos mokymo krūviai, trumpinamos pamokos, ilginamos mokinių atostogos, naikinamos „nereikalingos“ (?) disciplinos. 

Šiandieninėje mokykloje kardinaliai pasikeitė mokinio ir mokytojo santykiai: mokytojas (ne savo noru) jau tapęs beteisių žinių pranešėju, tokia vos ne savotiška „iškamšėle“ (atleiskite), kuriai leista pastovėti prieš klasę, bet šiukštu ją drausminti.

Stebiuosi Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto  ministerijos ikimokyklinio ir pradinukų  skyriaus darbuotojų  drastiškais (aiškiai mažai atsižvelgiant į  vaiko sveikatingumą)  pradinio mokslo pertvarkymais ir planais. Paminėsiu  čia  pačius nepriimtiniausius: tai kuo skubesnis Lietuvos pradinio  mokslo integravimas į europinių mokslų standartus, svetimų kalbų  pačiame ankstyviausiame vaiko  amžiuje priverstinis mokymas (keistokai pamiršus, kad tokio amžiaus vaikai dar nėra  pilnai įsisavinę savosios  gimtosios kalbos pagrindų). Kur ir kodėl  taip skubama? Vaiko tempimas į  ankstyvąsias mokyklėles jau nuo ketverių metų  amžiaus? Ar tikrai norime auginti nervingus, pervargusius vaikus, kurie nematę vaikystės ar net ir kūdikystės  – jau būtų priversti lygiuotis į suaugusiųjų  užimtumus?

Ar tik ne todėl vakaruose tėvai dažnai nesusitvarko su savo  piktais, pervargusiais vaikais, „gesindami“ jų agresyvumus ar  padidėjusius nervingumus raminančiomis tabletėmis, galbūt, iš esmės nesuprasdami  tikrųjų tokio vaiko nervingumo priežasčių. O tai būtų – per ankstyvas  vaiko  įtraukimas į švietimo sistemas, vaiko vaikystės ar kūdikystės neturėjimas, ryškus vaiko  pervargimas,  dažnai nesugebėjimas eiti su bendru srautu.

Keičiasi  Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai, bet pati Lietuvos vidurinė mokykla kažin ar progresuoja. Tiesa, turime, vis dar turime tikrai profesionalių, atsidavusių mokyklai  pedagogų,  švietimo specialistų, kurie kažkada buvo paruošti tuometiniame  – šiandiena jau PANAIKINTAME – Vilniaus Pedagoginiame Institute.

Buvusi tikrai stipri ir reikalinga  švietimo darbuotojų, mokytojų kalvė šiandiena yra  sujungta  su kitomis mokslo įstaigomis. Kaip jau ne sykį esame įsitikinę – bet kokie jungimai, apjungimai, kokios tai integracijos paprastai nepakelia reikalų kokybės, bet atvirkščiai  – tik numenkina jas.  Kas ir sumanė panaikinti  tokią reikalingą, specialiai tik pedagogus  ruošiančią mokymo įstaigą?

Kažin ką ir  pasieksime šitaip aklai sekdami, imituodami kitų šalių, nebūtinai pasiteisinusias švietimo sistemas, jų programas. Juk kas užsienietiška nebūtinai gera ir progresyvu!

Štai ką apie tai,  viename iš savo paskutiniųjų interviu, kalbėjo vienas ryškiausių šių laikų Lietuvos pedagogų Bronislavas Burgis: „Pasimokyti iš Suomijos, Švedijos, net Kinijos, Korėjos ar Japonijos galima, bet kopijuoti nieko nereikia. Lietuva gi nenukopijavo nei tų šalių istorijos, nei tenykščių žmonių gyvenimo būdo. Lietuvoje turi būti lietuviškas švietimas, kuriuo domėtųsi, kuriuo gėrėtųsi kitos šalys“.  (Bronislovas Burgis. „Sistema žlugdo geriausius“. Propatria.lt. Balandzio 30, 2020).

Taigi ar nebūtų laikas Lietuvoje, remiantis  jau turimais, keletos kartų  išbandytais, patvirtintais  pedagogikos pasiekimais ir patirtimi, kurti  savąją nacionalinę mokyklą? Beliktų tik šiuolaikinio mokslo pasiekimus ir technologijas prie to priderinti.  Juk neprotinga  išdraskyti seną ir gerą, kad iš naujo kurti – tik dabar jau gerokai prastesnę mokyklą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Svarstoma galimybė Kaliningrado srityje įkurti lietuvišką mokyklą
  2. S. Jurkevičius: Išdarkę mokyklą, darkome mokytojo vidų
  3. D. Apalianskienė. Ar leisime mankurtizmui imti viršų?
  4. D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  5. D. Apalianskienė. Liūdesys ir pagarba, išėjus Didžiajam Mokytojui
  6. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  7. V. Vasiliauskas. Lietuvos  švietimas: šnipų  mokykla
  8. Mokslininkai ir studentai skatinami kurti naujas verslo idėjas
  9. Čikagos lituanistinė mokykla švenčia 25-metį (video)
  10. Savaitgalį Vilniuje prasideda didžiausia švietimo paroda „Mokykla“
  11. Nepaprasta Rygos lietuvių vidurinė mokykla švenčia 25-metį
  12. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
  13. Kauno J. Grušo meno mokykla garsėja savita mokymo programa
  14. M. Lukšienės premijos laimėtoja A. Navickaitė: Tikrai žinau, kad mokykla prasideda šeimoje
  15. Tokijuje veiklą pradėjo lietuviška mokyklėlė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Garbės žinija says:
    5 metai ago

    Taip, ir netgi tiesiog paprasta:
    gal koks Alytaus meras (miesto vadovas) galetų
    padeti aukštąją mokytojų mokyklą S T E I G I A N T BENT.
    Bent tiek,
    bent tokią
    (nesvarbu labai KUR) –
    ir ne pedagogus, ne eduko”logus”, …O MOKYTOJUS… ruošiančią aukštojo mokymo įstaigą – AMM!

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    5 metai ago

    Mokyklos – praeities šešėlis.
    Dabar visur tik apdulkacija (ar kažkaip panašiai) praktikuojama. Va, girdžiu, reklamą – dzūkų sodybos savininkė irgi ją savo trobelės nuomininkams siūlo… Ir darželiai, ir mokyklos tik ją visiems siūlo. Ir apsišaukėlių rengiami įv. kursai.

    Atsakyti
  3. Išties says:
    5 metai ago

    Sukurti savąją lietuvišką kokybiškai veikiančią mokyklą būtina ir tam nereikia ypatingų pastangų.Tad,norint tai įvykdyti reikia:1/ atsikratyti nūdienos liberaliųjų politikų vadovaujančių svarbiausias švietimo ir mokslo sritis; 2/ sugrįžti į edukologės prof.Meilutės Julijos Lukšienės išmintingai paruoštą ,,Tautinės mokyklos” koncepciją papildytą krikščioniškų vertybių bei senovės lietuvių gyvenimo pagrindinėmis nuostatomis; 3/ pasiteirauti kaip kaimyninė Lenkija puikiai auklėja savo jaunąją kartą patriotinių vertybių,- čia verta pasimokyti ir iš Lenkijoj negausių lietuviškų mokyklų,ypač licėjaus,kur lietuviškoji jaunoji karta auklėjama pilietiškumo grindžiamo lietuvių tautinėmis vertybėmis.
    Tad, sėkmės Lietuvos švietime ir moksle.

    Atsakyti
  4. Globali Lithuania says:
    5 metai ago

    Lietuviška mokykla? Atsargiau su tokiom svajonėm! Tai jau kvepia nacionalizmu , tautine ,rasine diskriminacijom ,žmogaus teisių pažeidimais ir aplamai pavojingais prietarais.

    Atsakyti
    • KIPRAS says:
      5 metai ago

      Absoliutus mankurtizmas! Tai, turbūt, turite  international šeimą – Globali Lithuania – ir  visi ten būtinai  iš skirtingų žemynų,  kalbantys tik skirtingomis kalbomis?  Tai, turbūt, pagal tamsta tik toks šeimos modelis  ir priimtinas Lietuvai,  nes kitaip – normali lietuviška  jau būtų  “nacionalistinė”?  Aiškus išsilavinimo  trūkumas trukdo tamstai ( ir panašiems) šią  nagrinėjamą  temą teisingai suvokti, išsiaiškinti.  O  tai ir sugrąžina  mus prie pagrindinės straipsnio  minties –  šiandieninio  mokslo menkumas  – žmogaus proto, minties, tautiškumo neugdymas, nelavinimas.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Žmogus karčiai pasišaipė iš mūsų tikrovės, ir ko visai realu susilaukti.

        Atsakyti
  5. Žemyna says:
    5 metai ago

    „Apibendrino Vyriausybės veiklos ataskaitą: švietimo srityje pritrūko aiškios vizijos”
    – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/apibendrino-vyriausybes-veiklos-ataskaita-svietimo-srityje-pritruko-aiskios-vizijos-967077 –

    Kategoriškai nesutinku su šiuo Vilijos Targamadzės teigini! O matyti Vilniją vien pl kalbant su vien pl edukyklomis bei vaikų edukeliais – ar tai ne vizija? Ir visame Vilniuje bei kt. miesteliuose nė vieno užrašo praeities šešėlių kalba!

    Atsakyti
  6. Vidas says:
    5 metai ago

    Daug teisingų minčių išdėstyta, bet ar ŠM to reikia. Politikai ima ministerijas ir daro reformas ne kažką pagerinti, patobulinti, bet įsisavinti biudžeto ir EU lėšas, paskirstyti saviems. Iš čia ir kyla kvailokos iniciatyvos , kontraversiški sprendimai. Bet svarbiausia bet kokiu pretekstu atsiriekti pinigų numatant ir savo interesus, tai vieša paslaptis.

    Atsakyti
  7. AAA says:
    5 metai ago

    Puikus straipsnis. Daugiau tokių supratingų žmonių – patriotų. Nebijokime to pasakyti.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      + + +

      Atsakyti
    • Bartas says:
      5 metai ago

      Ar daug “tokių supratingų žmonių – “patrijotų” “. Manau , kad turėtų būti apie 10/ 15 nuošimčių.
      Palyginimui, keliolika prieš minią. Tačiau muštis reikia.

      Atsakyti
  8. Getas says:
    5 metai ago

    Siūlau D. Apalanskienę skirti Švietimo ministre, nes ji puikiai mąsto ir atveria mūsų švietimo sistemos griūties priežastis. Klausiu ar sutiksite būti ministre? Dauguma Alko skaitovų už Jus balsuos. Sėkmės…

    Atsakyti
  9. mvasionis says:
    5 metai ago

    Ėi, kur dingot mokytojų profsąjungos, sugebėjusios kovoti vien dėl pinigų. Jų būtų negaila, jeigu kovotumėte už mūsų vaikų lavinimą, o ne rengtūmėte varžybas, kas mikliau įšoks per langą į ŠM.

    Atsakyti
  10. Senis says:
    5 metai ago

    “Kas ir sumanė panaikinti tokią reikalingą, specialiai tik pedagogus ruošiančią mokymo įstaigą?”
    Tai gi – aišku: Steponavičius, Putinaitė, Adomėnas, LMT+LMA. Manau, kad istorijos teismas juos nuteis.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 metai ago

      “manau, kad istorijos teismas juos nuteis”. Labai gražiai nuolankus katalikiškas požiūris.
      Deja “Senis”, mes to nepamatysim ir nusikaltę to nepajus. Manau netinkamas požiūris. Ne kovotojo.

      Atsakyti
  11. Vidinis Balsas says:
    5 metai ago

    O kam ruoš darbo jėgą lietuviškos mokyklos ? Kažkada globalistai pajutę japonų tautinę jėgą – leido jiems tą jėgą įkinkinti į global pramonę. Gavosi daug kokybiškų gaminių. Na, reikėjo tam poros branduolinių bamboškių, kad tai įvyktų. Paskui begalę žalių. Taip, pasaulis susidūrė su visiška jaunimo zika. Ar iš jos išgelbės lietuviška mokykla ?

    Atsakyti
  12. albertas says:
    5 metai ago

    Kai šiandieniniams mokytojams papriekaištauji del žemo moksleivių paruošimo lygio, jie gali atsikirsti:: argi blogai ruošiame? Tik pažiūrėkite, kaip gražiai jie nuravi braškes, skrodžia žuvis, gaudo vištas…Ironizuoju. Bet aišku, kas vyksta. Gyvename visuotinio nesimokymo eroje. Nesudarome geresnių sąlygų galintiems ir norintiems mokytis. Nuo to reikia pradėti. Kaip padaryti, kad nepraustaburniai, jau iš mažens besivadovaujantys jėga ir patyčiomis, nevadovautų klasei, o beteisis mokytojas tik saugotųsi, kad jam neįspirtų į blauzdą (tokių faktų žinau)? Didžiausią dėmesį reikia kreipti į būsimus protinio darbo žymūnus, kurie jau vidurinėje išryškėja. Tai jie ves tautą į ateitį (jeigu jiems bus leista – pridurtų cinikas). Žinoma, geriausia būtų pradėti nuo ateities viziją įžiūrinčio ministro.

    Atsakyti
  13. Katros valstybės mokykla juos prusina? says:
    5 metai ago

    Žinutė iš komentaro 21.05.2020 14,:29:49

    Elena Dubininkienė
    Man niekas neidomu su tuo Narkievicium,bet kodel,kai buvo rekomennduojama visiem nelankyti senyvu mamu per mamos diena,o lenkai lanke Pilsudskio dvarviete su motociklininku lydimais kortedzais ir lenku veliavomis ir vaiku laidomais lenku veliavos simboliais baliionais,vat noreciau is Lietuvos vyru paaiskinimo

    – delfi.lt/news/daily/lithuania/narkevicius-seimo-tribunoje-uzsimine-apie-nauja-rebusa-teisesaugos-institucijoms-pilietis-pats-gales-padeti-ji-isspresti.d?id=84334481&com=1

    Beje, ar aš pražiopsojau? – Ar kas matėte, kad žiniasklaida būtų apie tai užsiminusi? Anksčiau būdavo ir spaudoje, ir TV tokie reportažai. O dabar kas atsitiko?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)
  • J. Jakavonio-Tigro sodyboje gimsta partizanų muziejus partizanų pagerbimui
  • Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

Kiti Straipsniai

Susitarimo pasirašymas

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Mokytojas | Pixabay nuotr.

Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

2025 06 17

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Saulius Skvernelis | Dž. Barysaitės nuotr.

Seime išklausyta Vyriausybės veiklos ataskaita, ją svarstys Seimo komitetai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai