Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Seimo posėdyje pristatė Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą. Jis pažymėjo, kad nauja pasaulio realybė užgožė svarbius ir didelius 2019-ųjų darbus, tačiau ankstesnių metų darbo rezultatai paklojo pagrindą, nuo kurio atsispyrę lengviau įveikiame šiandieninius sunkumus. Pasak S. Skvernelio, Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) per paskutinius metus sparčiai augo ir nuo 2016 iki 2019 metų padidėjo 12,5 procento (9,5 milijardo eurų).
„Per praėjusius kelerius metus ši Vyriausybė, kitaip nei ankstesnės, sukaupė valstybės finansų rezervą, kuris sudarė beveik 1 milijardą ir 400 milijonų eurų. Dabar šis rezervas skiriamas viruso sukeltoms pasekmėms mažinti. Galiu užtikrintai pasakyti – šis sprendimas leido Lietuvai pasirengti krizei geriausiai nei kada anksčiau per tris dešimtmečius“, – sakė premjeras, pabrėžęs, kad Vyriausybė nuo pat savo darbo pradžios nuosekliai didžiausią dėmesį skyrė 6 struktūrinėms reformoms: švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, kovos su šešėline ekonomika ir pensijų.
Pasak S. Skvernelio, pernai vidutinė senatvės pensija padidėjo trečdaliu – nuo 255 eurų 2016 m. iki 344 eurų 2019 m., nuo 238 iki 257 eurų padidinta priemokų riba mažų pensijų gavėjams, nuo 99 iki 140 eurų padidintos šalpos pensijų „grindys“ neįgaliesiems.
Pernai priimti sprendimai lėmė, kad nuo sausio 1-osios minimalioji alga bruto siekia jau 607 eurus. Per 4 metus minimalioji alga į rankas padidėjo beveik 150 eurų – nuo 296 eurų iki 437 eurų šiais metais.
Ministras Pirmininkas džiaugėsi visų politinių jėgų paremtu sprendimu dėl valstybės investicijų į šeimų gerovę, tai leido padidinti vaiko pinigus iki 60 eurų per mėnesį ir praplėsti gavėjų ratą – dabar vaiko pinigus gauna pusė milijono Lietuvos vaikų. Papildomos 40 eurų išmokos skirtos neįgaliems vaikams bei gausiose ar nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams – jas gauna apie 130 tūkst. vaikų. Nemokamas maitinimas skirtas priešmokyklinukams ir pirmokams.
Kitos labai tikslingai šeimoms stiprinti skirtos priemonės, kurias Vyriausybė vykdė ne tik pernai, bet ir ankstesniais metais, – tai bazinių paslaugų šeimoms paketas, parama būstui įsigyti regionuose, šeimos kortelė. Atkreipiamas dėmesys, kad šios priemonės jau turėjo arba dar turės įtakos skurdo lygio mažėjimui Lietuvoje.
„Didinti dirbančių asmenų pajamas – tai dar vienas mūsų tikslas, kurio nuosekliai siekėme ir toliau sieksime. Nuo 2016-ųjų vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo net 38 procentais ir praėjusių metų pabaigoje siekė 1,318 eurų. Greta to, mažėjo ir nedarbo lygis – pernai jis buvo 6,3 proc.“, – sakė S. Skvernelis. Jo teigimu, 2019-ieji mūsų istorijoje išskirtiniai tuo, kad pernai į Lietuvą atvyko daugiau žmonių, nei išvyko. Atvykusių žmonių buvo beveik 11 tūkst. daugiau nei emigravusių, daugiau nei pusė atvažiavusiųjų – grįžtantys emigravę tautiečiai, pajutę Lietuvos galimybių mastą ir čia sukurtas sąlygas dirbti bei auginti vaikus.
Sveikatos priežiūros srityje 2019 m. buvo siekiama gerinti šeimos gydytojo paslaugų kokybę ir prieinamumą, didėjo tam skirta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų dalis. Palyginti su 2018 m., 2019 m. ši dalis padidėjo 37,6 mln. eurų.
„Šiandien kaip niekada pamatėme, kokie svarbūs ir nepakeičiami yra mūsų sveikatos priežiūros įstaigų profesionalai. Todėl malonu pabrėžti, kad pernai gydytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 m., padidėjo 13 proc. ir dabar atitinkamai į rankas siekia 1,627 eurus gydytojams (2,689 eurus neatskaičius mokesčių) ir 865 eurus slaugytojams (1,356 eurus neatskaičius mokesčių). Šiomis savaitėmis greta nuoširdžios visų padėkos per koronaviruso pandemiją medikams skyrėme priedus už darbą ir numatėme spartesnį atlyginimų didinimą. Tam skirta apie 130 mln. eurų“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas.
Ypač svarbūs sprendimai priimti dėl švietimo darbuotojų atlyginimų: maždaug 26 proc. padidėjo mokytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 metais. Taip pat, lyginant su 2018 metais, 16 proc. padidintas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, net 83 proc. padidinta doktorantams teikiama parama. Didėjo studijų prieinamumas: už studijas nemokančių studentų dalis padidėjo 12 procentų ir pernai siekė 66 procentus visų studijuojančiųjų.
„Jau šiemet tikimės esamo teisinio reglamentavimo priemonėmis įgyvendinti nemokamo bakalauro idėją ir suteikti nemokamas studijas maksimaliai visiems, kurie įgyvendins konkursinio balo reikalavimus. Numatoma, kad nuo rugsėjo nemokamai studijuos daugiau kaip 16,5 tūkst. studentų, t. y. 5 tūkstančiais studentų daugiau nei pernai“, – sakė S. Skvernelis.
Greta formaliojo švietimo, daug darbo įdėta stiprinant žmonių lavinimąsi per kultūrą.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad visuomenė ir toliau skatinama aktyviau dalyvauti kultūrinėje-meninėje veikloje: kultūros pasu pradėjo naudotis visi Lietuvos vaikai; kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį galima nemokamai lankytis muziejuose; tęsiamas „Lietuvos kultūros sostinės“ projektas. 2019 metais ir toliau buvo skiriamas didelis dėmesys profesionaliajai kultūrai regionuose. Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuoti beveik pusė tūkstančio projektų pritraukė beveik 1,5 milijono lankytojų į profesionaliojo meno renginius ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietovėse. Po ne vienų metų diskusijų Seimui buvo pateiktas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas, kurio šis sektorius laukė dešimtmečius.
Siekiant didinti viešojo saugumo paslaugų prieinamumą ir kokybę, 2019 metais, palyginti su 2016 metais, policijos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis padidėjo nuo 47 iki 77 procentų, pasieniečių – nuo 54 iki 75 procentų.
Kalbėdamas apie dar vieną šios Vyriausybės veiklos prioritetą – darnią ir konkurencingą ekonomikos plėtrą, S. Skvernelis pasidžiaugė, kad pagal verslo aplinkos indeksą „Doing Business“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių. Tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 4 vietą: „Pernai sparčiai augo pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų projektų skaičius. Vien juos įgyvendinant 2019 m. sukurta daugiau nei 5 tūkst. darbo vietų, įsteigta net 420 naujų startuolių. Pernai mūsų šalyje pagaliau gimė pirmasis vienaragis, t. y. pirmasis daugiau nei 1 milijardu eurų vertinamas startuolis. Tikiuosi, kad tai įkvėps ne vieną mūsų verslininką ir šiuo nelengvu laikotarpiu.“
Energetikos srityje, pasak premjero, Vyriausybė priėmė sprendimą dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo išlaikymo Lietuvos rankose ilgalaikėje perspektyvoje: „Tai pagrindinis kainų konkurencingumą užtikrinantis instrumentas, jau nuo šių metų leidžiantis sutaupyti 26 milijonus eurų už infrastruktūrą ir taip mažinti dujų kainas vartotojams.“
Tarp svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – mažosios energetikos plėtra ir atsakingas energijos vartojimas. 2019–2020 metais daugiau nei 15 tūkst. gyventojų kreipėsi ir gavo paramą saulės elektrinėms įsirengti ar šildymo katilams pasikeisti. Tam valstybė skirs daugiau nei 30 mln. eurų.
Gerų rodiklių pasiekta ir transporto sektoriuje. Jo bendroji pridėtinė vertė pasiekė daugiau nei 5 milijardus eurų – 8 proc. daugiau nei 2018 metais. 16 procentų daugiau nei 2018 m. padidėjo transporto paslaugų eksportas. Lietuvos oro uostai keleivių srautą išaugino 4 proc., krovinių – beveik 7 proc. Vilniaus oro uostas pirmą kartą perkopė 5 milijonų keleivių ribą. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.
Pažanga pasiekta ir mažinant ekonomikos šešėlį, pasak premjero, iš šešėlio „ištraukti“ planuoti 200 mln. eurų. 2019 metų korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai buvo skirta 35 vieta 180 šalių sąraše – mūsų rezultatai pagerėjo pirmą kartą per 5 metus: „Prie kovos su šešėliu prisidėjo tokios priemonės kaip sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, vienkartinis atleidimas nuo sankcijų, sumokant „pamirštus“ mokesčius, taip pat tęstos didžiulės reformos valstybės įmonių sektoriuje.“
Visos šalies politinės partijos sutarė dėl to, kad šalies saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų, todėl per šios Vyriausybės kadenciją pirmąkart pasiektas 2 procentų nuo BVP finansavimas mūsų krašto apsaugai.
Vyriausybės veiklos ataskaitą svarstys visi Seimo komitetai. Gegužės 26 d. bus rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją.
