Po ilgos pertraukos, pagaliau turėsime progą pasigrožėti ir „krentančiomis žvaigždėmis“. Nuo šių metų pradžios nepasižymėjusį meteorų gausa žvaigždėtą dangų balandžio 16-30 dienomis pagaliau pagyvins Lyridų meteorų srautas, taip vadinamas dėl to, jog pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Lyros žvaigždyne, šiek tiek dešiniau ryškiosios Vegos žvaigždės. Lyridai paprastai pasižymi išskirtiniu ryškumu ir gražiomis garų uodegomis. Tad jų stebėjimas giedromis balandžio naktimis – gera proga praskaidrinti šiųmečio karantino monotonijai.
Daugiausia meteorų tikimasi sulaukti naktį iš 21 į 22 d.. Šiemet Lyridų stebėjimo aplinkybės itin palankios, nes bebaigęs sudilti Mėnulis leisis kartu su Saule ir jo šviesa nestelbs meteorų. Esant giedram dangui galima tikėtis išvysti praskriejant iki 18 meteorų per valandą.
Tačiau, pasak astronomų šis meteorų srautas gali pateikti ir staigmenų. 687 m. pr. m. e. kinų metraščiuose pažymima, kad Lyridų metu „žvaigždės krito kaip lietus“. 1803 ir 1922 Lyridai per valandą pažėrė net 100, o 1982 m. – 90 meteorų, buvo minučių per kurias galėjai suskaičiuoti nuo 180 iki 300 „ugninių strėlių“. Srauto nenuspėjamumas kiekvienais metais sukuria intrigą ir daro jį geru objektu stebėjimams, nes niekas negali žinoti kada įvyks neeilinis meteorų pliūpsnis.
Lyridai yra vienos seniausių žinomų meteorų srautų, kinų metraščiuose pirmą kartą paminėtas prieš 2687 metus. Šis meteorų srautas siejamas su 1861 m. atrastos Tečerio (C/1861 G1, Thatcher) kometos kosminėje erdvėje paskleistomis dalelėmis. Ši kometa prie Saulės priartėja kas 415 metų. Tikimasi, kad ji vėl bus matoma iš Žemės 2276 m.
Stebėti Lyridus patartina ne tik šiąnakt, bet ir rytoj. Ilgametė patirtis rodo, kad daugiausia meteorų galima pamatyti vėlyvą vakarą po vidurnakčio ir ankstyvą rytą iki 5 valandos vietos laiku. Prieš vidurnaktį dažniau pasitaiko lėtesnių, horizontaliai dangų skrodžiančių meteorų. Kai kurie iš jų palieka ryškius garų pėdsakus, kurie išsisklaido per kelias sekundes po to, kai užgesta meteoras. Pagal vienas astronomų prognozes Lyridų srauto maksimumas įvyks šią naktį iš antradienio į trečiadienį, t.y. iš 21 į 22 d. po 3 val., pagal kitas – balandžio 22 d., trečiadienį, 21 val. Lietuvos laiku.
Tiesioginės Lyridų stebėjimo transliacijos:
Nuo balandžio 21 d. 23:30 val.:
Nuo balandžio 22 d. 07 val.:
Jau seniai Vakaruose tarp 20 ir 21,30 val. matau labai ryškią žvaigždę, kurią vadinu Vakarinė žvaigždė, bet gal klystu, gal tai yra Vega ?
Planeta. Venera. Naktimis ryškiausia po Mėnulio.
Tai Venera arba Vakarinė (rytais Aušrinė) lietuviškai. Pirma žvaigždė, kuri išryškėja temstant dabar kiekvieną vakarą. Už naujienas apie Lyridus ačiū. Stebėsiu.
Mano telehoroskopas rodo, jog ir vėl nieko nematysiu, nes kaimyniniai daugiabučiai tyčia taip sustojo, kad visiems dangaus vaizdą užstotų… 🙁
Kol kas Vilniuje debesuota, žvaigždžių nematyt, tik ežiukai pakrūmėm šlamena. Vis šis tas?
Įtariu, jog Vilniuje debesuota todėl, kad kai kas Kulionyse palaiko korupcinius santykius su dangumi, žvaigždėmis ir debesimis! Todėl šiąnakt iš jų padangės bus visi debesys gražiai nugrėbti link Vilniaus, o čia į didžiulę krūvą sugrėbti… Štai, ką reiškia blatas…
Bet dar pažiūrėsime, kas išloš.
Aš pabursiu, šį bei tą pamaišysiu, ir čia prapliups toks lietus, taip pagirdys žemę, kad mums nė vasaros sausros bus nebaisios, nes būsime atsargomis apsirūpinę. O rytoj iš ryto visas Vilnius bus apsipylęs žiedais (ten, kur ponas Š. dar nespėjo žydinčių krūmų bei medelių išnaikinti)
Taip, apsiniaukę ir Kulionyse.
Pasirodo,
Užfiksuotas žvaigždžių „šokis“ aplink juodąją skylę: dar kartą patvirtina A. Einšteino reliatyvumo teoriją
– tv.lrytas.lt/zinios/it-ir-mokslas/2020/04/18/news/uzfiksuotas-zvaigzdziu-sokis-aplink-juodaja-skyle-patvirtinta-a-einsteino-reliatyvumo-teorija-14532406/