Jei ne niūrūs ir lietingi orai, šiąnakt, paryčiais iš lapkričio 17-os į 18 d., gerą turėtume progą pasimėgauti Leonidų meteorų srautu, pasireiškiančiu kasmet Žemei praskriejant pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą.

Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sušvinta tartum krentančios žvaigždės. Leonidais šis reiškinys vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.

Daugiausia meteorų laukiama naktį iš lapkričio 17-os į 18-tą. Tą naktį jaunas Mėnulis leisis anksti ir jo šviesa netrukdys grožėtis vienu gražiausių ir ryškiausių meteorų srautų. Srauto pagausėjimo metu šiemet galima būtų tikėtis pamatyti apie 15-20 meteorų per valandą. Žinoma, kad kas 33-34 metai kyla leonidų lietūs. Meteorų srautai vadinami „meteorų lietumi“ arba „audra“, kuomet per 1 valandą sužimba daugiau nei 1000 meteorų. Itin įspūdingi Leonidų lietūs buvo stebimi 1698, 1799, 1833, 1866, 1966 metais.

Leonidų meteorų strėlės kryžiuojasi Liūto žvaigždyne | vaizdas sukurtas stellarium programa — Leonidų meteorų strėlės kryžiuojasi pietryčiuose švytinčiame Liūto žvaigždyne, 2015 11 18, 4 val. | vaizdas sukurtas stellarium programa

Leonidai yra greičiausiai įskriejantys į atmosferą meteorai (70 km/s), todėl paprastai jie būna ryškūs ir neretai pažeria nepaprastai ryškių meteorų – bolidų.

Nors srauto maksimumas numatomas lapkričio 18 d. paryčiais, tačiau verta į žvaigždėtą dangų pasižvalgyti ir vėliau, nes Leonidai reikšis iki pat lapkričio pabaigos.