Kovo 28 d. Tokijuje, Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, atidaryta išskirtinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, pristatanti vieną ryškiausių Lietuvos menininkų – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875–1911). Tai pirmoji tokio masto Čiurlionio retrospektyva Japonijoje per pastaruosius 34 metus.
1992 m. neseniai atkurta Lietuvos valstybė prisistatė pasauliui su savo genialiausio menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių paroda Tokijuje „M. K. Čiurlionis. Fin-de-Siecle Lietuvos mistikas ir fantastas“.
Po 34 metų, švenčiant 150-ąją menininko sukaktį, jo kūryba vėl grįžta į Japoniją su paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Parodoje rodomi 82 kūriniai, iš kurių 51 tapybos darbas.
Čiurlionis įkvėpimo sėmėsi iš Lietuvos liaudies pasakų ir folkloro, tačiau taip pat domėjosi tuo metu paplitusiais tarptautiniais sumanymais, tokiais kaip teosofija ir astronomija.
Parodos kuratorė Ajo Jamamasa (Aoi Yamamasu), pristatydama Čiurlionio kūrybą Japonijos žiūrovams, pasirinko kūrinius, kuriuose dailininkas vaizduoja Lietuvos gamtą (ciklai „Žiema“, „Raigardas“, „Kibirkštys“, „Lietuviškos kapinės“), pasakų motyvus („Karalių pasaka“, „Pilies pasaka“, ciklas „Pasaka“, eskizai operai „Jūratė“).
Ypatinga vieta parodoje skiriama paveikslams, kuriuose sprendžiamas menų sintezės, sinestezijos klausimas („Miško ošimas“, tapybiniai preliudai, fugos ir sonatos – „Žalčio sonata“, „Žvaigždžių sonata“, „Jūros sonata“).
Tarp visų šių fantastinių kūrinių, vaizduojančių žmogaus psichologines būsenas ir kosmines paslaptis, Japonijoje pirmą kartą pristatomas jo kosmiškiausias šedevras „Rex“.
„Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra vienas iškiliausių Lietuvos menininkų, išsiskiriantis reikšmingais pasiekimais tiek muzikos, tiek tapybos srityse.
Su dideliu malonumu Japonijoje pristatome šią svarbią jo kūrybos retrospektyvą – pirmąją per trisdešimt ketverius metus. Jo darbai pasižymi poetiška ekspresija ir giliu dvasingumu. Juose taip pat atsiskleidžia ukiyo-e įtaka, leidžianti įžvelgti prasmingą ryšį su Japonija.
Tikimės, kad ši vertinga proga suteiks daugeliui lankytojų galimybę patirti jo meno turtingumą ir originalumą.“ – teigia Nacionalinio Vakarų meno muziejaus direktorius Tanakas Masajukis (Tanaka Masayuki).
Lankytojai parodoje galės atrasti ne tik Čiurlionio tapybos darbus, bet ir grafikos kūrinius, atvirlaiškius bei muzikinius rankraščius. O parodų erdvėse skambanti muzika leis pajusti subtilų ir jautrų menininko – tapytojo ir kompozitoriaus – kūrybinį pasaulį.
„Čiurlionis iškyla kaip tiltas – tyliai jungiantis giliai intuityvius, šventus lietuviškos ir japoniškos sielos sluoksnius, o kartu siejantis regimąjį pasaulį su nematomomis, metafizinėmis tikrovėmis.
Jo menas kalba ritmo, šviesos ir kosminės tvarkos kalba, peržengiančia kultūrų ribas. Todėl ši paroda Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje yra daugiau nei dar vienas tarptautinis didžiausio Lietuvos menininko pristatymas. Tai susitikimas tarp giminingų pasaulio jutimo būdų“, – pažymi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė dr. Virginija Vitkienė.
M. K. Čiurlionio kūrybos parodą Tokijuje lydės gausus renginių ciklas. „Programa „Čiurlionis Japonijoje“ siekiame atverti Japonijos auditorijai daugialypį M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį ir išskirtinę asmenybę.
Dailės parodą kelis mėnesius lydės trylika renginių Tokijuje, Kiote bei Kanadzavoje. Koncertais, paskaitomis, ekskursijomis bei diskusijomis tikimės praplėsiantys Japonijos žiūrovų akiratį ir supratimą apie M. K. Čiurlionį bei Lietuvą“, – teigia Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė.
Nacionalinis Vakarų meno muziejus
Tai vienintelė Japonijos nacionalinė institucija, skirta Vakarų menui. Įkurtas 1959 m., muziejus formavosi remiantis garsiu Macukatos rinkiniu, kuriame – impresionistų tapyba ir Augusto Rodino (Auguste Rodin) skulptūros. Šiandien muziejus saugo ir nuolat pildo reikšmingą rinkinį, apimantį laikotarpį nuo Renesanso iki XX a. pradžios.
Muziejus išsiskiria ir architektūra – pagrindinį jo pastatą suprojektavo modernizmo architektūros legenda Le Korbiuzjė (Le Corbusier). Šis pastatas yra vienintelis jo kūrinys Tolimuosiuose Rytuose ir 2016 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Be nuolatinės ekspozicijos, muziejus kasmet rengia ir tarptautines parodas, bendradarbiaudamas su svarbiausiais pasaulio muziejais, taip pristatydamas Japonijos publikai reikšmingus Vakarų meno reiškinius.
Paroda veiks iki birželio 14 d.
Parodos kuratorė Ajo Jamamasa (Aoi Yamamasu).
Rengėjai: Nacionalinis Vakarų meno muziejus, Yomiuri Shimbun, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nacionalinio Vakarų meno muziejaus Šibaharo Keičio (Shibahara Keiichi) fondas.
Bendradarbiauta su Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje, Vakarų meno fondu, Lietuvos kultūros institutu.
