A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video) (5)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 7 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekos vyko antrieji Lietuvių kalbos draugijos skaitymai „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“ skirti Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui. Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis savo pranešime „Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj“ prisiminė, lietuvių kalbos skaudulius keltus prieš 30 metų vykusiame Lietuvos kultūros kongrese, aptarė kaip ano meto siekiai ir lūkesčiai atrodo žvelgiant iš šių dienų lietuvių kalbos padėties ir ateities perspektyvų.

Kokios yra šiuolaikinės valstybinės kalbos politikos kryptys ir gairės? Kokios šiandieninės Lietuvos visuomenės kalbines nuostatas, koks požiūrį į lietuvių ir anglų kalbų santykius Lietuvoje? Ką skubiai turėtų nuveikti lietuvių kalba besirūpinančios įstaigos? Į šiuos ir kitus su mūsų gimtąja lietuvių kalba susijusius klausimus buvo ieškota atsakymų skaitymuose. Skelbiame A. Antanaičio pranešimą „Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj“.

srtrf-logo

Kategorijos: Alko radijas, Kalba, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

5 komentarai

  1. Vakar - Šekspyras:

    O šiandien – Shakespeareas.

    • Žemyna:

      Nesupratau? Šakių? Spyris? Kur, kam, ką kas spardė ir kodėl?

      • Trumpas kiemsargis.:

        Gebiama Žemyna , jūs akivaizdžiai nemokate anglishkai. O nemokėdama anglishkai ,jūs negalite gerai suprasti lietuviškai.

        • Žemyna:

          Jūs tikras, kad ne atvirkščiai? Tikras, kad lietuvių kalba kilusi iš anglų k., o ne anglų k. yra net nežinau kelintos kartos nuo baltų k. nuklydęs ir galiausiai susiformavęs kalbinis hibridas?
          Na, o kad mūsų visų lietuvių k. itin paviršutiniška – sutinku. Vienų daugiau, kitų mažiau. Tačiau koks būna malonumas nardyti po Didįjį LKŽ, kai turi galimybių… O prie anglų k. jau nebegrįšiu. Jau gana tiek, kiek reikėjo turėti su ja reikalų. Man ji labiau pr. a. pirmosios pusės patiko. Dabar kažkur nusirito. Reikia manyti, tai pr. a. 2-sios pusės „masinės kultūros” perversmo padarinys. Kaip visada – norėjo, kaip geriau, o gavosi…
          Bet dėkoju, kad atkreipėte dėmesį, kad pergyvenate dėl mažiau už tamstą išmanančių.

  2. Iš Lenkijos:

    Jeigu Lietuvoje lietuviai,piliečiai gerbtų lietuvių kalbą taip,kaip lenkų kalba visuotinai gerbiama Lenkijoje-nekiltų nerimas dėl lietuvių kalbos ateities. Primintina, nors Lenkijoje lenkų kalba nėra įteisinta valstybine kalba,vis dėlto ji ,pradentant nuo eilinio piliečio ,baigiant verslininkais,intelektualais ,politikais ,valdžios pareigūnais …,visuotinai yra labai gerbiama.Tad, savosios kalbos reikšmės suvokimą nulemia visuomenės tautinė savigarba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: