Kaip miegojote? Retas klausimas draugų būryje, vis dar retas klausimas gydytojo kabinete, nebent sėdėtume pas miego žinovą. Kaip dažnai nemigą, dažnus prabudimus vertiname kaip bėdą, kurią reikėtų spręsti? Esame linkę pamiegoti dieną, tikėdamiesi, kad atstatysime jėgas ir jausimės pailsėję, viliamės, kad praėjus sudėtingai situacijai, miegas grįš ir tada galėsime išsimiegoti.
O jeigu sunkumai tęsiasi ilgą laiką, kaip sutrikęs miegas neigiamai veikia sveikatą ir savijautą? Ar tai svarbu, kai dėmesys, laikas ir visos jėgos skiriamos vėžio gydymui?
Miegas – viena iš svarbiausių žmogaus gyvenimo dalių, nors jo kokybei dar skiriama nepelnytai mažai dėmesio. Miego sutrikimai gali pasireikšti kaip ligos ar gydymo šalutiniai reiškiniai, tačiau dažniau tai vienas iš požymių kartu su kitais nusiskundimais – ilgalaikiu nuovargiu, bloga nuotaika, nevaldomu stresu, blogu apetitu, sunkiai valdomu skausmu –bet kuriame tarpsnyje kovojant su vėžiu. Miego sutrikimai gali pasireikšti tik išgirdus ligos įtarimą, viso gydymo metu bei jį baigus. Neretai ligos ar gydymo šalutiniai požymiai trunka kur kas ilgiau nei pats gydymo tarpsnis. Atskirai reikėtų prisiminti atvejus, kai patiriama vadinamoji ikivėžinė būklė, kelianti didžiulį nerimą ir įtampą, tarsi sėdint ant tiksinčio sprogiklio. Kelionė per vėžį neįveikiama po vieną, greta žygiuoja ir arbatos puodelį, kai reikia, paduoda artimieji – palaikymo komanda, kuriai taip pat neretai pasireiškia įvairūs miego sutrikimai. Kad ir kokia dažna bėda tai būtų, į šiuos nusiskundimus vis dar žiūrime nepakankamai rimtai, o „miego higiena“ – sunkiai suprantamas žodžių derinys, kurio prasmei apsakyti reikia nemažai pagalvoti.
„Aš jau pusantrų metų nemiegu ir jaučiuosi gerai“ – sako vėžį besigydę ligoniai, tarsi didžiuodamiesi nekokybišku miegu. Tačiau miegas nėra tik grožio eliksyras, jis būtinas sveikatai kaip visumai. Jis užtikrina ne tik geresnę gyvenimo kokybę, bet ir dalyvauja atstatant energiją, pašalinant žalingas medžiagas iš galvos smegenų, stiprinant imuninę sistemą, reguliuojant įvairias hormonines funkcijas. Ilgai trunkantys miego sutrikimai ne tik didina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto riziką, jie taip pat prisideda vystantis vėžiui – neigiami pokyčiai pastebimi per ilgą laiką, ne dieną ar savaitę. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama miego medicinai ir jos specialistams, kurie turėdami vertinimo kriterijus nustato miego sutrikimo pobūdį, priežastį ir ieško sprendimo būdų, kurių yra ne vienas. Neretai pradedama ne nuo vaistų, o nuo miego ir gyvensenos įpročių, mokomasi miego higienos.
Dar 1985 metais pastebėta, kad psichologiniai ir elgsenos įpročiai yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių miego sutrikimus. Tarp vėžiu sergančių žmonių labiausiai paplitusi nemiga, tačiau taip pat gali pasireikšti dažni prabudimai naktį, ilgas neužmigimas, labai ankstyvas prabudimas – visa tai priskiriama miego sutrikimams. Atliktose sisteminėse apžvalgose nustatyta, kad šviesos terapija, fizinis treniruotumas, kognityvinė ir elgesio terapijos yra veiksmingos priemonės, gerinančios miego kokybę ir turinčios mokslinį pagrindimą – aukščiausio laipsnio mokslinius patvirtinimus. Vaistai, maisto papildai, meditacija, joga ar net masažas – priemonės, kurios gali būti veiksmingos, mažinančios stresą ar įtampą, tačiau naudojamos pavienės ir netiksliai neturi didesnio poveikio miego sutrikimų valdymui, nesprendžia priežasties, todėl bėda neretai tik užpiešiama.
Integracinės onkologijos centro įkūrėja Dainora Mačiulienė pasakoja: „Bendradarbiavimas su miego žinovais yra viena įdomiausių veiklų šioje srityje. Gydytoja neurologė, kuri specializuojasi miego medicinoje, Evelina Pajėdienė ne tik skatina atkreipti visuomenės ir kolegų dėmesį į miego sutrikimų paplitimą, ypač tarp onkologinėmis ligomis sergančių ligonių ir jų artimųjų, bet ir ieškoti sprendimo būdų ne vaistinėje, o pirmiausia savo galvoje, elgsenoje, aplinkoje. Tai svarbu, kai vis mažiau būname gryname ore, daugiau bendraujame ne prie vakarienės stalo, o internetiniuose portaluose, neretai televizorius užmiega vėliau nei mes – visame šiame mūsų pačių neteisingų įpročių fone norime būti sveiki ir stebimės, kodėl valgydami salotas, vis tiek susergame, kodėl vaikai pikti ir agresyvūs.“
Vis daugiau mokslo sukaupiama ir geriau suprantama miego svarba, tai įrodo ir 2017 metais įteikta trims amerikiečiams Nobelio premija už atliktus tyrimus miego srityje. Šiandien žinome – miegą valdo cirkadinis laikrodis, kuris reaguoja ne tik į vidinius pokyčius, bet ir išorinius dirgiklius. Išderinta miego architektūra turi ilgalaikės neigiamos įtakos ne tik savijautai dieną, bet ir dalyvauja kuriant palankią terpę įvairioms lėtinėms ligoms vystysis, viena jų – onkologiniai susirgimai. Ir nors išgirsta vėžio diagnozė – vienas iš didžiausių rizikos veiksnių, lemiančių miego sutrikimų pasireiškimą, kurie neretai tęsiasi ilgiau už gydymą, vėžio diagnozė neapsaugo ne tik nuo kitų ligų, bet didina riziką susirgti antru vėžiu, ypač „nepakeitus batų“ – nepažvelgus iš esmės į savo gyvenimą, kasdieninius įpročius ir sprendimus.
Gydytojai, ligoniai, artimieji – visi, vienaip ar kitaip einantys kelionėje per vėžį, žiniomis ir pastangomis gydo vėžį ir nori nuo jo pabėgti. Tačiau ar pakankamai įvertiname savo gyvensenos svarbiausius veiksnius ir kasdienius pasirinkimus, kurie gali arba padėti šioje kovoje, arba pakurstyti ligą? „Apie tai, kaip kokybiškai miegoti, kas yra miego higiena, kodėl svarbus geras miegas, kalbame su vėžiu sergančiais žmonėmis ir artimaisiais Integracinės onkologijos centre su Evelina Pajėdiene – viena geriausių miego medicinos specialisčių Lietuvoje“, – pasakoja holistinės onkologijos vystytoja Lietuvoje Dainora Mačiulienė, palinkėdama ne tik geros dienos, bet ir gero kokybiško miego naktį.
