Trichineliozė – viena sunkiausių parazitinių ligų

Trichineliozė  – kirmėlinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos.

Dažniausiai, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius, žmonės trichinelioze užsikrečia valgydami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą.

Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis

Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis pasaulyje yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, sumedžiotų gyvūnų ir arklių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės, tačiau liga gali plisti ir per kitų trichineliozei imlių gyvūnų mėsą, t. y. šunų, barsukų, lokių, bebrų, nutrijų ir daugumos kitų gyvūnų mėsą, kuri gali būti vartojama žmonių maistui.

Trichinelės neturi specifinių šeimininkų ir gali parazituoti daugelio žinduolių organizmuose. Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje.
Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai bei jūros žinduoliai.

Kai kurios trichinų rūšys gali parazituoti paukščių ir krokodilų organizmuose. Gyvūnai užsikrečia suėdę lervomis užkrėstos mėsos ar sirgusių gyvūnų liekanų.

Trichinelioze gali užsikrėsti  tiek naminiai, tiek  laukiniai gyvūnai

• Naminiai gyvūnai trichinomis užsikrečia nuo laukinių gyvūnų.

•  Dažniausiai serga šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai. Taip pat užsikrėtusių trichinelioze buvo nustatyta bebrų, oposumų, jūrų vėplių, banginių tarpe.

• Naminiai gyvūnai užsikrečia suėdę trichinelioze sergantį laukinį gyvūną, pvz., pelę, žiurkę, arba suėdę užkrėstų naminių ar laukinių gyvūnų atliekų.

• Pagal Europos maisto saugos agentūros (EFSA) pateiktus duomenys ES šalyse narėse daugiausia iš laukinių mėsėdžių trichinelių nustatoma lapėms, usūriniams šunims, lokiams, tačiau yra atvejų kai trichineliozė buvo nustatoma barsukams, bebrams, ežiams, lūšims, šeškams, žiurkėms, audinėms, vilkams.

Kiti trichineliozės plitimo būdai

• Trichinelioze dažniau suserga medžiotojai ir jų šeimos nariai, kurie vartoja netirtą trichinelėmis užkrėstą šernieną.

• Gyvūnai trichinelėmis gali užsikrėsti kai laukuose ir miškuose paliekamos sumedžiotų gyvūnų atliekos, pabrėžia E. Jacevičius.  Lietuvoje sumedžioti žvėrys išdorojami tam skirtose aikštelėse ir maistui nenaudojamos žvėrienos dalys sumetamos į atliekų duobę. Taip nutraukiama trichinelių plitimo grandinė.

Pagrindiniai Lietuvos trichineliozės rezervuaro šeimininkai

Lietuvoje pagrindiniai trichineliozės rezervuaro šeimininkai gamtoje yra lapės, kiaunės, usūriniai šunys, pelės, žiurkės ir šernai. Trichinelių paplitimui didelės įtakos gali turėti trichineles platinančių gyvūnų (šernų ir rudųjų lapių) populiacijos dydis, kuriam įtakos turi nedirbamos žemės plotai, parkai ir kitos teritorijos.

Dažniau trichinelės nustatomos savo reikmėms skersti auginamoms ir aptvaruose laikomoms kiaulėms. Kiaulės trichinelėmis užsikrečia šeriant termiškai neapdorotomis maisto atliekomis ir šalutiniais gyvūniniais produktais.

Remiantis statistiniais duomenimis, žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės.

Svarbu

Siekiant užtikrinti maisto saugą Lietuvoje dėl trichineliozės, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai vartotojams pataria  – būtinai visuomet tikrinkite šernų, kiaulių ir kt. trichineliozei imlių gyvūnų mėsą, jei ji yra ar bus vartojamą žmonių maistui.

Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas, kaip nurodo veterinarijos gydytojas E. Jacevičius  – nevalgyti nepatikrinto gyvūno mėsos. Trichinelių nustatymas naminių ir laukinių gyvūnų mėsoje kainuoja tik keliolika litų, o susirgus šia liga, sveikata gali būti pažeista negrįžtamai.