Nekontroliuojama astma sukelia daug nemalonių padarinių – sergantieji šia liga teigia, kad dėl astmos praranda daugiau nei trečdalį, o kai kuriais atvejais net virš 60 proc. gyvenimo kokybės. Pastaraisiais metais mokslininkai, medikai ir tyrėjai, vis daugiau dėmesio skiriantys šiai problemai spręsti, sutaria: dažnai dalis gyvenimo kokybės prarandama tik todėl, kad sergantieji astma per daug palankiai vertina savo žinias ir sveikatos būklės rimtumą, o vaistų ir teisingo gydymosi režimo laikymosi neįvardija kaip svarbaus.
Europoje net 91 proc. sergančiųjų astma vertina savo ligą kaip gerai arba pakankamai gerai kontroliuojamą, net 75 proc. sergančiųjų vertina savo turimas žinias apie ligą kaip puikias ar geras. Lietuvoje atlikto kokybinio tyrimo duomenimis, mūsų tautiečiai jaučiasi prasčiau valdantys savo ligą, bet turimas žinias vertina panašiai kaip kiti europiečiai. Kontroliuojantys ligą jaučiasi 71 proc. Lietuvos pacientų iki 40 m. amžiaus ir tik 49 proc. vyresnių nei 40 m. Informuotais apie būdus kontroliuoti astmą jaučiasi 80 proc. jaunesnių ir 67 proc. vyresnių pacientų.
Tiek Europoje, tiek Lietuvoje apie pusė sergančiųjų astma pripažįsta nesilaikantys nustatyto gydymo režimo, nors ir supranta, kad tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę. Daugelis nelaiko savo būklės rimta, atsipalaiduoja praėjus ligos požymiams ir nenori jaustis priklausomi nuo vaistų.
„Dažnai žmonės nebūna susitaikę, jog daugeliu atvejų liga yra nepagydoma, kad su ja teks susidraugauti ir nusiteikti vaistus vartoti reguliariai ir nuolat. Dusulio priepuoliai atsiranda dėl uždegimo plaučiuose, smulkiuose bronchuose. Vartojant vaistus kortikosteroidus, uždegimo židinys nuslopinamas ir žmogus gali gyventi normalų gyvenimą. O nevartodamas ar netinkamai vartodamas vaistus žmogus tarsi sėdi ant parako statinės ir yra priverstas nerimauti, kas ir kada sukels dusulio priepuolį“, – pasakoja E. Kvedaraitė.
Sergant astma, daugiausiai neigiamos įtakos gyvenimo kokybei turi griežto gydymosi režimo nesilaikymas. Pavyzdžiui, Europoje, daugiau nei pusė apklaustųjų pripažino, kad per paskutinę savaitę atsibudę nuo priepuolio ar dienos metu pajutę ligos požymius, kurie sutrukdė įprastą dienos veiklą. Jaunesni pacientai Lietuvoje dėl astmos teigia prarandantys iki 33 proc. gyvenimo kokybės, o vyresni nei 40 m. net iki 60 proc. Didesnių nemalonumų sukelia fiziniai požymiai (kosulys, dusulys), o pagyvenusius žmones dažnai vargina nuovargis, širdies, kepenų, inkstų ligos.
„Gydymasis priešokiais labai pablogina gyvenimo kokybę. Paūmėjus ligai, po pertraukos pradėti vartoti vaistai negali iškart nuslopinti jos požymių – uždegimą slopinančių vaistų poveikis pajuntamas po kelių dienų. Reiškia, atsisakęs teisingo gydymosi režimo ir atsinaujinus dusulio priepuoliams, žmogus keletą dienų jausis prastai – jam bus sunku arba net neįmanoma dirbti, sunkiau eiti, atlikti namų ruošos darbus. Reikės laiko, kol savijauta pagerės“, – aiškina E. Kvedaraitė.
Medikų teigimu, ne visos sergančiųjų astma baimės yra pagrįstos. Pavyzdžiui, plaukimas ir kiti gilųjį kvėpavimą skatinantys fiziniai užsiėmimai kaip joga, net palengvina ligos požymius.
„Yra daug būdų valdyti astmą: grūdinti ir stiprinti organizmą, palaikyti švarią namų aplinką, mesti rūkyti ir panaikinti galimus infekcijos židinius. Bet svarbiausia – griežtai ir nuosekliai laikytis gydytojo pulmonologo ir gydytojo alergologo nustatyto gydymosi režimo. Nors sergantieji astma skuba savo ligos požymius vertinti kaip lengvus ar nevertus dėmesio, dažnai realybė yra visai kitokia ir tik patys pacientai kenčia nuo tokio aplaidumo.
Kai priešuždegiminis gydymas nepakankamas, galimi sunkūs dusulio priepuoliai, ypač žmonėms, alergiškiems pelėsiams, dusulys apimti gali ir dėl paprasčiausios virusinės infekcijos. Tai trikdo paciento gyvenimo kokybę, gali būti net pavojinga gyvybei. Bronchinės astmos kontrolei ir jos eigos stebėsenai yra sukurta įvairiausių mobiliųjų programų, padėsiančių įvertinti astmos grėsmę, astma sergančio žmogaus požymių stiprumą ir vaistų, skirtų gydytis, poreikį.
Gydymo sėkmė – glaudus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas ir sutarimas bei nuoseklus gydytojo sudaryto gydymosi plano vykdymas. Šiuo metu prieinamos visos priemonės, galinčios užtikrinti, kad pacientas, sergantis bronchine astma, jaustųsi gerai ir būtų darbingas.
Pastaraisiais metais lengvo ir vidutinio sunkumo bronchinės astmos formų gydymui vis plačiau taikoma specifinė imunoterapija. Tai gydymas tais pačiais alergenais, kuriems yra jautrūs sergantieji alergine astma. Galima padėti net ir sunkia šios ligos forma sergantiesiems, nes Lietuvą pasiekė naujas gydymo būdas – biologinė terapija. Svarbiausia gerai nusimanyti apie savo ligą, nuolatos tartis su specialistu ir rasti veiksmingą bei pacientui priimtiną gydymą“, – pataria VU ligoninės Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, docentė Violeta Kvedarienė.
Papildoma informacija:
Lietuvoje astma ar astminė būklė diagnozuota 43 vaikams iš 1 000 vaikų ir 15 iš 1 000 suaugusiųjų.
2014 m. Jungtinės Karalystės Pirminės kvėpavimo ligų priežiūros bendruomenės atliktame kiekybiniame tyrime „Realise“ buvo apklausti 8 000 sergančiųjų astma iš 11 Europos valstybių.
2017 m. kokybinį sergančiųjų astma tyrimą sveikatos priežiūros bendrovės GSK užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Per tyrimą buvo atlikti giluminiai interviu su 30 pacientų, sergančių vidutine ir sunkia astmos formomis, – 15 jaunų (iki 40 m.) dirbančiųjų ir 15 vyresnių (virš 40 m.)
