Mūsų, signatarų – LR Aukščiausiosios Tarybos deputatų tarpe ypatingos išskirtinės asmenybės yra ne tos, apie kurias nenuilstamai rašo ir rodo valdžiai ar verslui tarnaujanti žiniasklaida, ne atskirų politinių ar interesų grupių pasirinkti ir propaguojami jų buvę lyderiai ar jų ginklanešiai, o tyliai, ramiai, tačiau nuosekliai ir nenuilstamai dirbantys/dirbę Tėvynės labui, ištikimai atsidavusiai ir pasiaukojančiai tarnaujantys/tarnavę lietuvių Tautos ir Lietuvos valstybės atkūrimui, įtvirtinimui ir išsaugojimui. Tokie žmonės vadinami žemės druska. Tokių, jau iškeliavusių į Anapilį tarpe ryškiai spindi istorinės asmenybės: B. Gajauskas, A. Svarinskas, Č. Kudaba, A. V. Patackas, B. Nedzinskienė, G. Iešmantas, J. Mačys, M. Treinys… Tokių dar stovinčių
Tautos ir valstybės tarnystės gretose – V. Terleckas, A. Endriukaitis, E. Klumbys, Z. Šličytė, B. Valionytė, A. Butkevičius, Z. Vaišvila, A. Sakalas…1 Apie šias Tautos pamatiniams stulpams prilygstančias asmenybes yra ir bus rašoma, jos žinomos, jos gerbiamos, jomis yra ir bus didžiuojamasi, kol bus gyva lietuvių Tautos atmintis.
Šį rašinį skiriu vienam iš jų, su kuriuo jau 30 metų buvome ir esame kartu, džiaugiamės pasiektu gėriu, piktinamės ir kovojame su plintančiu blogiu. Tai Lietuvos mokslo didžiavyris nusipelnęs visų aukščiausių titulinių įvertinimu, nacionalinės valstybingumo politikos karys, įvertintas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2010m.) ir šio ordino karininko kryžiumi (2020m.).2 Tai vienas iš mūsų Lietuvos valstybės atkūrėjų, vienas iš vadovaujančių nacionalinės bankininkystės atkūrimo strategų, vienas iš ryškiausių atkuriamos Lietuvos valstybės ekonominės politikos kūrėjų, vienas iš geriausių/veikliausių Lietuvos, Vilniaus universiteto mokslininkų ir pedagogų – signataras, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos riteris ir karininkas Vladas Terleckas.
Nurodytos keturios signataro garbės panteono turinio dalys papildytinos šiais laikais itin svarbiomis dar tokiomis: bankininkystės mokslinis žinovas; pasirinktų mokslinių temų visapusiškas tyrėjęs, analitikas, įžvalgų formuotojas; kuklus garbingas ir tikslus mokslininkas; talentingas lietuvių Tautos ir valstybės istorinių procesų analitikas; drąsus ir atsakingas konceptualių dalykų kėlėjas ir gynėjas; žalingų teorijų ir sprendimų konstruktyvus, moksliškai pagrindžiantys kritikas.3 Tokia yra Lietuvos valstybės karininko riterio V. Terlecko asmenybės dalykinės charakteristikos sudėtis.
Jo ryškiausi mokiniai tapo ministrais, bankininkais. Net keturi iš jų – Lietuvos valstybės atkūrėjais – signatarais. Jo mokinys, atkurtos Lietuvos valstybės valiutos – Lito, atkūrimo tikrasis tėvas, Lietuvos banko veiklos (kartu su V. Terlecku) pagrindų kūrėjas, signataras dr. Vilius Baldišis yra pateikęs mokytojo ir idėjinio vadovo, signataro dr. V. Terlecko asmenybės turinio sudėtį. Tai garbinga, įvairiapusė, profesionali, principinga, nesavanaudiška, veikli ir pasiaukojanti asmenybė.4 Prie šių septynių Vlado Terlecko – iškilios, išskirtinės asmenybės turinio sudėtinių dalių, laikau būtinu įvardinti dar tris. Tai labai sąžininga, didžiai patriotiška, absoliučiai ištikima lietuvių Tautai ir jos valstybės idealams asmenybė.
Ši signataro Vlado Terlecko asmenybės turinio dešimtis galėtų būti kaip priesakas dabartiniam jaunimui ir ateities lietuvių kartoms.
Nuo įstojimo į ES, pasisukta nuo tautinės mokyklos programos įgyvendinimo. Norint išvesti Tautą iš savarankiško valstybingumo kelio, gudriai pradėta nuo mokyklos. Dalis pirmosios nepriklausomybės kartos jau subrendo be saviraiškos ir Tėvynės meilės. Neoliberalizmo ideologijos pagrindu, leftistinė-gender pseudomokslinė veikla, antras dešimtmetis vykdyta jaunosios kartos mokymo sistemoje sujaukė šiuolaikinio jaunimo protus, iškreipė jų vertybinę orientaciją. Dar Lietuvos Sąjūdžio kūrimosi ir Tautos atgimimo pradžioje vienas iš mūsų iškiliausių kovotojų už Lietuvos laisvę, a.a. signataras Algirdas Patackas 1998m. Sąjūdžio mitinge savo kalboje pranašiškai nurodė: pagrindinis priešas – mūsų dvasinis skurdas. Nėra laisvės be doros. Tik dora suteikia moralinę teisę būti laisviems.5 Jaunimas blaškosi, tariamų konservatorių ir socialdemokratų neoliberalistinėje migloje. Todėl labai svarbu, būtina jaunimą sugrąžinti prie V. Terlecko asmenybės turinio dešimties dedamųjų sudėties. Tai naujųjų partijų, jaunimo organizacijų ir reformuotinos mokymo sistemos pirmaeilis uždavinys.
Dar 2003m. (prieš stojant į ES) V. Terleckas įspėjo Tautą ir valdžią – lietuviai intensyviai rengiami dvasinei kapituliacijai. Baisiausia, kad tam panaudojamas mokslo ir žiniasklaidos potencialas.6 Šiuo metu Tautos ir valstybės nunykimui vadovauja iš ES skleidžiama socialmarksistinė ideologija.
Dar 2005m., įvardindamas esamą postmodernistų (pridurčiau – leftistų-gender) tautiškumo duobkasių plejadą,7 jau 2003m. V. Terleckas įspėjo, o 2019m. pakartotiniame straipsnyje apie Tautos dvasinę kapituliaciją, jau šaukia: „Nepramiegokime Lietuvos! Nesinuodykime klastojama Lietuvos istorija!“ (apie A. Bumblauską), „Jau atvirai išduodami Lietuvos interesai“ (apie A. Nikžentaitį).8 Vladas ryškiai parodė ir aprašė Tautos ir valstybės kelio žūties simptomus.
Vertinant, V. Terlecko parašytų knygų ne tiek didelį kiekį, o jų mokslinį, politinį, istorinį, publicistinį ir auklėjamąjį turinį, pirmiausia konstatuotinas neginčitinas faktas, kad net trys jo monografijos neabejotinai vertos habilituoto daktaro laipsnio:
Pirmiausia, tai chronologiškų sisteminių žinių knyga „Pinigai Lietuvoje“, išleista dar 1992m.;
Antra, tai trijų sudėtinių dalių vienos tematikos monografijos: „Lietuvos bankas 1922-1943“, išleista 1997 m., „Lietuvos bankininkystės istorija 1918-1941“, išleista 2000 m. ir „Bankininkystė Lietuvoje 1795-1915“, išleista 2011 m.
Trečia, ypatingos išskirtinės vertės monografija „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944-1953 Mitai ir tikrovė“, išleista 2017 m.
Kodėl? Tai signataro rašytinis paminklas 1944-1953 m. Lietuvos laisvės kovų dalyviams atminti ir didžiuotis tuo, kad lietuvių Tauta turėjo tokių pasiaukojančių jos laisvei sūnų ir dukrų. Tai V. Terlecko ir šių kovojusių ir žuvusių už laisvę nebylus priesakas dabartiniam jaunimui ir ateities kartoms – mylėti ir ginti Tėvynę kaip motiną ir Lietuvos nepriklausomybę kaip tėvą. Vladui leidus, mes visi Kovo 11-osios signatarai prisijungiame prie šių priesakų.
Gintaras Šidlauskas, Ona Voverienė šią V. Terlecko monografiją vertina kaip fundamentalų, originalų, didžiulės mokslinės vertės darbą, įvardindami – vienu iš didžiausių mūsų laikų žygdarbiu.9 Manau, kad tokio aukšto istorinės išraiškos lygio ir tokio svarbaus lietuvių Tautai ir jos išsaugojimui mokslinio darbo, antrosios Lietuvos Respublikos laikais, per praėjusius jau 30 metų, daugiau ir niekas nepadarė. Mūsų visų bendražygis, signataras dr. V. Terleckas įspėja – Būkim atsargūs, būkim atsparūs.
Sveikindami signatarą dr. Vladą Terlecką su garbingu valstybiniu apdovanojimu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, bei su artėjančiu Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiu, linkime jam sveikatos, ilgų gyvenimo metų. Laiminga žmona ir duktė turinčios tokį vyrą ir tėvą. Laiminga Tauta turinti tokį savo sūnų.
Autorius yra Signataras
Naudotų šaltinių sąrašas:
- Grakausko asmeninio archyvo duomenys.
- lt. Apdovanotų asmenų duomenų bazė. 2010-02-05 dekretas Nr.1K-292, 2020-02-13 dekretas Nr.1K-207.
- Terleckas. Tauta rengiama dvasinei kapituliacijai. Propatria.lt., 2019m.; O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas prabilęs Tautos sąžinės balsu. Alkas.lt., 2019m.; V. Gocentas. Keletas pastebėjimų minint dėstytojo Vlado Terlecko 80-metį. Voruta.lt., 2019m.
- Vilius Baldišis. Neriklausomos Lietuvos kūrėjui, signatarui Vladui Terleckui – 80. Propatria.lt., 2019m.
- Arkivyskupas S. Tamkevičius. Patacko gyvenimą galima prilyginti Kristaus kryžiaus kančiai. Propatria.lt., 2015m.
- Terleckas. Tautos rengimas dvasinei kapituliacijai. Lietuvos aidas, 2003m.; Propatria.lt., 2019m.
- Terleckas. Nesinuodykime A. Bumblausko „Senosios Lietuvos istorija“. Lietuvos aidas, 2005m. liepa-rugpjūtis.
- Terleckas. Jau atvirai išduodami Lietuvos interesai. Lietuvos aidas, 2008m.
G. Šidlauskas. Pratarmė monografijai „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui“. 2017 m., O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir Tautos pasipriešinimui. Propatria.lt., 2018m.
