Liepos 15 d. minime rašytojo, vertėjo, filosofo Valentino Gustainio 130-ąsias gimimo metines. Lietuvos ypatingasis archyvas šiai sukakčiai paminėti parengė dokumentinį pasakojimą, kuriame gausu iki šiol plačiau neskelbtų faktų apie Gustainių šeimos represavimą bei sovietų saugumo vykdytą V. Gustainio persekiojimą, po tremties ir kalinimo grįžus į Lietuvą.
Profesionaliosios lietuvių žurnalistikos pradininkas V. Gustainis gimė 1896 m. liepos 15 d. Būdamas 22 metų parašė savo pirmąjį straipsnį „Patriotizmo svarba“, kuris buvo paskelbtas neseniai pradėtame leisti laikraštyje „Lietuvos aidas“.
1918 m. V. Gustainis aktyviai įsitraukė į Lietuvos valstybės atkūrimą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnaudamas eksternu išlaikė brandos egzaminus.
Vėliau studijavo Heidelbergo, Sorbonos universitetuose. 1927 m. baigęs Lietuvos universitetą, dirbo įvairiose valstybės įstaigose, aktyviai dalyvavo studentų tautininkų korporacijos „Neo-Lithuania“ veikloje, rašė straipsnius tautininkų spaudoje, buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ vyriausiuoju redaktoriumi, ELTOS diplomatiniu korespondentu Vakarų Europoje, vėliau ELTOS direktoriumi.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d. V. Gustainis su šeima buvo ištremtas į Altajaus kraštą, o 1945 m. sovietų saugumo suimtas ir nubaustas 10 m. už „antisovietinę propagandą ir agitaciją“. Kalėjo įvairiuose GULAG‘o kalėjimuose ir lageriuose.
1956 m. su šeima grįžęs į Lietuvą ir apsigyvenęs Griškabūdyje, sovietų saugumo toliau buvo persekiojamas. Atsisakė bendradarbiauti su KGB bei spaudoje viešai pasmerkti „antiliaudinę lietuvių nacionalistų veiklą“. Parašė atsiminimus apie veiklą tarpukario Lietuvoje bei tremtyje ir lageriuose praleistus metus.
Gustainis mirė 1971 m. spalio 10 d., palaidotas Šakių rajono Griškabūdžio kapinėse.
Pasakojimas apie V. Gustainį gausiai iliustruotas Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomais dokumentais bei nuotraukomis.
Pasakojimą paskaityti ir eksponatus pažiūrėti kviečiame Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje: čia.
Pasakojimą parengė Povilas Girdenis (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Parengta pagal Lietuvos ypatingojo archyvo pranešimą
Ačiū ir LT ypatingjam archyviu, ir Alkui už šią publikaciją.
Kodėl mano ačiū?
Perskaičiau dar žalioje jaunystėje V. Gustainio knygas “Lenkai ir Lenkija” ir “Prancūzija”. Mažai ką iš jų prisimenu, bet autoriaus pavardę nuo tada žinau. Kas mano laikais su autorium nutiko, nežinojau, dabar žinau.
Kad KGB sekė žmones, žinojau, bet kad sekė mirties patale gulinčius ir jau kape užkasamus – to dar nežinojau. Dabar žinau.
Teko būt (savo noru),Altajuj taipogiir čia paminėtose vietovėse, bet kad ten ėjo mūsų tremtinių ir politkaliinių keliai – tada nežinojau. Dabar žinau.
Apskritai, šita publiacija labai turininga.