Sausio 27 d. Seimo Pirmininkas su delegacija vyks į Aušvicą, kur dalyvaus 75-ųjų Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinių minėjimo renginyje.
Jame ketina dalyvauti daugiau kaip 200 šią mirties stovyklą ir Holokaustą išgyvenusių buvusių kalinių. Tragediją Aušvice išgyvenę liudininkai dalysis pasakojimais ir prisiminimais. Seimo Pirmininko vadovaujamoje delegacijoje į minėjimo renginį kartu vyks Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio valstybe grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Vizito metu sausio 28 d. Seimo vadovas lankysis Lenkijos Seime ir Senate, kur susitiks su abiejų Lenkijos parlamento rūmų vadovais.
Susitikimuose su Senato Maršalka Tomašu Grodckiu (Tomasz Grodzki) ir Lenkijos Seimo Pirmininke Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek) bus aptariami regiono gynybos ir saugumo, istorinės atminties klausimai bei Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinio bendradarbiavimo tęstinumas. Seimo Pirmininkas taip pat pakvies Lenkijos Seimo ir Senato vadovus kartu sutikti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį kovo 11 d. Vilniuje.
Prie ko čia Kovo 11-oji ir Lenkija. Kovo 11-oji yra gryniausias Sąjūdžio, Lietuvos laimėjimas, taigi ką į jos minėjimą kviesti Seimo politikais tapusiems derėtų atsiklausti tuometės Sąjūdžio Seimo tarybos narių, Akto signatarų ar pan.. Lenkijos dalyvavimas čia būtų visiškai ne prie ko. Netgi įžeidžiant Lietuvos visų laikų kovas už Nepriklusomybės, už lietuvybės išlaikymą. Nebent iš Seimo tribūnos Lenkijos valdžia pripažintų Vilniaus okupaciją ir įsipareigotų Lietuvai atlyginti už jos pasekmes. Be niekur nieko kviečiant Lenkiją į minėjimą, neatsižvelgus į Kovo 11-osios istoriją, yra panašu, kad Pranckietis piktnaudžiauja Seimo pirmininko pareigomis. Juolab, kad tokie nepelnyti Lenkijos pasikvietimai gali pasirodyti, kaip Lietuvos Sąjūdžio istorinių laimėjimų savinimosi sau procesai. Apskritai dar tokio akiplėšiškumo politikoje kokį vykdo Pranckietis, ypač dėl žečpospolitinio tipo Lenkijos atsiradimo Lietuvoje, dar nebuvo.
Viską stebint, atrodo, jog RK tyčia, lyg kam keršyti norėdamas, pasirinko į aukščiausius postus štai tokią kompaniją ir tokią, kokią matome, politiką.
SS dar ministru būdamas pasirodė kaip silpnas žmogus, savo gyvenimą skiriantis žeminti moteris bei šokti į akis aukštesnę padėtį užimantiems. Nesvarbu Lietuva, nesvarbu konstitucija, Lietuvos bei tarptautiniai įstatymai, svarbiausia įrodyti, jog jam niekas „ne ukaz”…
VP, užuot anūkus auginęs ir savo sveikatą saugojęs, irgi savo „honorą” rodo. Žodžiu, visą kadenciją stebime paauglių lygio santykių aiškinimąsi, o ne darbą Lietuvai.
V.Pranckietis-vienas iš labiausiai šios Seimo kadencijos nevykusių ir nepatikimų politikų,deja.Į Aušvico kalinių išlaisvinimo metinių iškilmes vyksta J.E.Prezidentas G.Nausėda,tad Seimo pirmininko ši išvyka,ir dar su lietuvių žemintoja Kukliansky, nesuprantama ir perteklinė.Ar V.Pranckietis suderino visa tai su Prezidentu ir Lietuvos politikais atsakingais už užsienio politiką?
Straipsnis
“Kas Jūs, daktare Gumuliauskai? Riebūs potėpiai Lietuvos Seimo „Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos“ pirmininko portretui
h t t p s://www.lzb.lt/2020/01/24/kas-jus-daktare-gumuliauskai-riebus-potepiai-lietuvos-seimo-laisves-kovu-ir-valstybes-istorines-atminties-komisijos-pirmininko-portretui/