Sausio 17 d., 12 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėdamos 28-ąsias įkūrimo metines rengia iškilmingą rikiuotę, kurios metu bus apdovanota geriausia praėjusių metų KASP kuopa, pagerbti kariuomenės kūrėjai, garbės savanoriai ir karių savanorių darbdaviai, aidės istorinės patrankos šūviai. Savanorių pajėgas pasveikins Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo primininkas prof. Vytautas Landsbergis, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė.
Geriausios kuopos išrinkimas iš visų Krašto apsaugos savanorių pajėgų 62-jų kuopų yra visų KASP karių motyvavimas siekti geriausių rezultatų karinio rengimo, kuopos personalo komplektavimo, drausmės, karių pratybų lankomumo, šaudymo ir matomumo visuomenėje kriterijuose.
„Lyderio pozicijas išlaikanti Gargždų kuopa gali didžiuotis savo rezultatais. Šios kuopos pasiekimų paslaptis – karių savanorių asmeninė ir kolektyvinė motyvacija: geriausios kuopos vardą išlaikyti padėjo eiliniai kariai, puikiai atlikdami savo tarnybą“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, praėjusiais metais pereinamąjį apdovanojimą – istorinį atkurtą XIV amžiaus kalaviją, įteikęs kapitono Lino Ambraziūno vadovaujamai Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji lengvųjų pėstininkų kuopai, įsikūrusiai Gargžduose. Šiemet ši kuopa, jau ketvirtąjį kartą iš eilės iškovojo geriausios kuopos titulą.
Geriausios kuopos rinkimų kriterijų rezultatai yra vieši, kitų kuopų kariai juos mato, lygina su savaisiais ir konkurencija dėl geriausios kuopos vardo KASP yra karšta. Daugelio kuopų rezultatai šiemet vos keliais balais skyrėsi nuo nugalėtojų. Antrąją vietą šiemet užėmė Dainavos apygardos 1-osios rinktinės Štabo aprūpinimo kuopa, o trečiąją – Žemaičių rinktinės 301-oji pėstininkų kuopa.
Šiemet pirmą kartą Lenkijos savanorių pajėgos (Wojska obrony terytorialnej), atstovaujamos vado brg. gen. Wiesław Kukuła, pasirašys bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgomis. Taip pat kaip ir kasmet, minint KASP įkūrimo metines, bus pasirašytas Lietuvos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų bendradarbiavimo susitarimas. Šiais metais juos pasirašys Latvijos „Zemessardze“ vadas brg. gen. Ainārs Ozoliņš, Estijos „Kaitseliit“ vadas gen. mjr. Meelis Kiili bei Lietuvos KASP vadas plk. Dainius Pašvenskas. Bendradarbiavimo susitarimuose numatomas karių dalyvavimas karinio rengimo, sporto ir kituose renginiuose.
KASP įkūrimo metinių minėjimo tradicija jau tapo „Diena su uniforma“, kai visoje Lietuvoje kariai savanoriai, įprastai dėvintys uniformą tik pratybų metu, dažniausiai savaitgaliais, atrodo kariškai ir būdami civiliniuose darbuose, mokslo įstaigose ar laisvalaikiu.
Renginių programa:
10.00-11.00 val. Šv. Mišios Lietuvos kariuomenės pagrindinėje ordinariato Šv. Ignoto bažnyčioje (Šv. Ignoto g. 6);
12.00-12.45 val. Iškilminga rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo rūmų (Gedimino pr. 53);
13.30-14.00 val. Trijų Baltijos šalių Savanorių pajėgų bendradarbiavimo plano pasirašymo ceremonija ir Lenkijos Savanorių pajėgų bendradarbiavimo plano pasirašymo ceremonija Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.
Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti LR piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
