Gegužės 3 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, minint Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metus, Lenkijos Respublikos nacionalinę šventę – Gegužės 3-iąją – ir 1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines, bus surengtas nenumatytas Seimo posėdis.
Šiame renginyje kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus (Andriy Parubiy), Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlavas Okinčicas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doc. dr. Eligijus Raila.
Prie Seimo bus surengtas mitingas prieš Gegužės 3-iosios konstitucijos minėjimą
Prieš šį neilinį Seimo posėdį nuo 9 val. Vilniaus Sąjūdžio taryba Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo surengs mitingą, kuriame pasisakys preš Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinių minėjimą Lietuvos Seime ir dėl bandymų įteisinti lenkiškas raides oficialioje Lietuvos raštvedyboje.
Sąjūdininkų teigimu 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje neminimas Lietuvos valstybės vardas o šios Konstitucijos priėmimo pasekmėje buvo pradėta naikinti Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir išaukštinama Lenkija.
70 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus-G. Landsbergio, G. Kirkilo–I. Šiaulienės ir S. Skvernelio grupuočių parlamentarų dėl lenkiškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus.
Įvyks V. Pranckiečio bei Lenkijos ir Ukrainos atstovų spaudos konferencija
11.30 val., Seimo spaudos konferencijų salėje, įvyks Seimo Pirmininko V. Pranckiečio, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko A. Parubijaus, Lenkijos Seimo vicemaršalkos B. Mazurek, Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininko A. Kubiliaus spaudos konferencija.
Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginę transliaciją ir užduokite klausimus internetu (klausimų uždavimo nuoroda veiks tik prasidėjus spaudos konferencijai):
Vyks Lietuvos ir Lenkijos ryšius stiprinantys parodomieji renginiai
12 val., Nepriklausomybės aikštėje, bus iškilmingai pakeltos Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos vėliavos.
15 val., Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje, bus aukojamos šv. Mišios (lenkų kalba) dalyvaujant Lenkijos valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Mazowsze“.
19 val., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, įvyks iškilmingas Lenkijos ambasadorės Uršulos Doroševskos (Urszula Doroszewska) priėmimas, Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio kvietimu. Renginyje koncertuos Lenkijos valstybinio dainų ir šokių ansamblis „Mazowsze“ bei Lietuvos styginių kvartetas „Mettis“ (įėjimas su kvietimais).
2018-ieji,
– galbūt “šimtmetiškosios kūdikystės” – atgimusiųjų po 1795 m. nelaimės (katastrofos Liubline susikūrusiai ATR)
atsigavimo, atsikėlimo ir visų Liubline 1569 m. bei Varšuvoje 1791 m. priimtų tarpvalstybinių teisių a t s i k ū r i m a s,
– PRADEDANT NUO TARPUSAVIO RIBŲ (sienų); jos Gegužės Konstitucija tarpe mūsų įtvirtintos ir n e k e i s t o s
nei iš Lenkijos, nei iš Lietuvos pusės jokiu nauju tarpusavio Teisės “aktu”:
Valstybės pagrindų reformą užbaigė 1791 m. spalio 20 dieną priimtas įstatymas – „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“ (Zaręczenie wzaiemne Oboyga Narodów), tapęs esmine konstitucijos pataisa. Seimui ją pateikė Lietuvos konfederacijos maršalas Kazimieras Nestoras Sapiega. Jo projektą parėmė ir karalius Stanislovas Augustas, būgštavęs, kad nesutarimus tarp Lenkijos ir Lietuvos savo tikslams gali išnaudoti konstitucijos reformoms priešiška Rusija. Seimas „Įsipareigojimą“ priėmė vienbalsiai, ir spalio 22 d. jis buvo įtrauktas į teismo knygas. Šis įstatymas nedviprasmiškai teigė, kad Lietuvos „provincija“ yra kažkas kita, nei Mažosios Lenkijos ir Didžiosios Lenkijos provincijos.
Jei Lietuvos pasiuntinių ir senatorių paramą Gegužės 3 d. konstitucijai galėtume traktuoti kaip nuolaidą Lenkijai, padarytą dėl visos Respublikos interesų, tai ir „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimą“ galime vertinti kaip Lenkijos delegatų nuolaidą Lietuvai. Tai stiprino Lietuvos ir Lenkijos „politinių tautų“ konsolidaciją. Pagal „Įsipareigojimą“ Lietuva privalėjo būti atstovaujama taip, kad turėtų po lygų narių skaičių (kaip ir Lenkija) centrinėse valdžios institucijose. Pusė Iždo ir Karo komisijų bei trečdalis Policijos komisijos narių turėjo būti iš Lietuvos: „Abiejų Tautų karo komisiją ir iždo komisiją turi sudaryti po lygiai asmenų – pusė iš Karūnos, o kita pusė iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos“. Komisijoms paeiliui tiek pat laiko turėjo pirmininkauti Lietuvos ir Lenkijos atstovai. Lietuvos iždo viešųjų įplaukų kasa privalėjo likti jos teritorijoje, o Lietuvos piliečių Ginčius su iždu ir toliau turėjo nagrinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos iždo teismas.
(pagal Eligijų Railą,
iš Projekto vykdytojos –
LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento (iki 2009 m.);
Mokslo tyrimų projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ (sutarties Nr. VAT-19/2010), finansuojamas Lietuvos Mokslo Tarybos…)
Taigi, – proginis laikas visuomet parankus garbiam išsigelbėjusių šalių tarpusavio galiojančių sienų atstatymui;
jei jau gyva ir žavi ši taip i š k i l m i n g a Gegužės 3 d. Konstitucijos bei viso Liublino unijos TURINIO atmintis!
Kam tie tušti postringavimai dėl sienų atstatymo. Dirbkime ką konstruktyvaus Lietuvai, kad juo labiau toltume nuo tos mūsų nelaimės -Lenkijos. Tik tokia strategija yra Lietuvos gyvybingumą išlaikanti. Tie verkšlenimai kaip būdas Lietuvoje yra radęsi iš lenkiško būdo, – atsikratykime jų ir pirmyn lietuviškai – be verkšlenimų…
Truputuką galima dirstelėti
h t t p://www.mdl.projektas.vu.lt/apie-projekta/mdl-kalendorius/
tačiau labai per labai labai apdairiai tai
visgi
…mat “bumblauskinius performansus” (last updated: 2013-03-03 19:41)
visuotinėj žinijoj “granitu” užkaldinėtus (asmenlentine jo savireklama apkalant
istoriją) ant grynos atminties “pasigavusieji” lengvai pasiduos ir “praplaukt” gali
pro istoriją pro šalį…(kaip bumblauskiečių ekspedicinės geldelės Nemunu pro…
Ilguvą, pro Vilniaus Didžiojo seimo sumanytoją ir vykdytoją Joną Kriaučiūną,
pro Lietuvos valstybės Tarybos pirmininką valstybingumo visų sričių įtvirtintoją
Stasį Šilingą, pro Varšuvos filharmonijos direktoriaus Emilio Mlynarskio
vasarvietę Beatričės Grincevičiūtės giminės dvarą…) pro šalį, pro šalis
– į Lietuvą, Lietuvos širdį praradus, pametus ir pasimetus nuosavybėj.
(himną beje irgi “pametę” esam, – be “saulės Lietuvos”, bet ..dar gyvi
ir po 1795 m. a t g i m ę 🙂 )
O Liubline 1569 m. įtvirtintos ATR sienos, per 1945 m. Potsdame į t v i r t i n t u s
JAV su Jungtinės Karalystės vadovais p ar a š u s “Dėl būsimos taikos konferencijos
Tvankstai” bus…
Negi JAV su J.K. nėra??
Cituoju: “1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines…”. Man nežinančiam tegu koks nors istorikas paaiškina, o ką LIETUVOS STATUTAI ne rašytinė KONSTITUCIJA?
Iš Vikipedijos:
1468 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kazimiero teisyną, kuris kartu su Ponų tarybos LDK leidžiamomis privilegijomis, teismų sprendimais sudarė LDK teisės pagrindą.
Statutų kūrimas
Kaip ir visoje Vidurio Europoje, XVI amžiaus pradžioje ir LDK skirtas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų.
Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teisę pradėjo ryškėti 1501 m., kai Aleksandro nurodymu LDK iki tol galiojusius atskirus įstatymus (vad. „nuostatus“) bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą „rašytinę teisę“, tačiau pirmasis projektas seimui pristatytas tik 1522 m.
Lietuvos statutų pagrindu buvo lietuvių paprotinė teisė ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos. Juos taip pat iš dalies veikė Rusų Tiesa ir didele dalimi – lenkų teisė, ypač nuostatas susijusias su bajorų savivalda. Daugiausia iš lenkų skolintų teisės normų yra I-ojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teisę, kuri LDK nebuvo išsivysčiusi.
I Lietuvos Statutas
I Lietuvos Statutas
Statutas pradėtas rengti XVI a. pradžioje, 1522 m. Seimui pristatytas Mikalojaus Radvilos II rengtas projektas, vėliau Statuto rengimui vadovavo Albertas Goštautas, 1522 metais tapęs LDK didžiuoju kancleriu ir Vilniaus vaivada.
I-asis Lietuvos Statutas (didikiškas), buvo sudarytas 1529 m., Ponų Tarybos iniciatyva, valdant Žygimantui Senajam.
Statutas parengtas slavų kalba, sudarytas iš 13 skyrių (244 straipsnių), kuriuose aptariama LDK politinė santvarka (I–III skyriai), teismų sistema (IV), privačios nuosavybės teisė (V–X), baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas.
Kaip teisės aktas I-asis Lietuvos Statutas:
praplėtė bajorų teises, bet valdžia ir toliau buvo didžiojo kunigaikščio ir ponų rankose;
įteisino valstiečių priklausomybę;
pakeitė teismų sistemą.
I-asis Lietuvos Statutas sulygino katalikų ir stačiatikių teises, jame užfiksuota, kad ši teisė yra taikoma ir „graikų tikybos“ žmonėms.
Jame buvo teisiškai įformintos LDK aukščiausiosios valdžios ir teismų institucijos: Ponų Taryba ir didžiojo kunigaikščio vietininko teismas.
II Lietuvos Statutas
II Lietuvos Statutas
1529 m. pasirodžius I-ajam Lietuvos Statutui smulkioji bajorija buvo juo nepatenkinta ir reikalavo naujo. Naujos Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seimų pataisytas, jis buvo nutartas įvesti 1564 m., tačiau tuo metu vyko Livonijos karas prieš Maskvą ir tik 1566 m. 10 žmonių komisija (5 katalikai ir 5 stačiatikiai) paruošė II Statuto redakciją. Į jį jau buvo įtraukti ir visi naujoviškumai, atsiradę dėl tuo metu padarytos pavietų ir teismų reformos.
II-asis Lietuvos Statutas priimtas 1566 m.
Jis įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą seime, renkamus bajorų žemės teismus, t. y., įteisino bajorų demokratiją.
Ši antroji laida buvo jau daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didelės permainos teisiniuose santykiuose: bajorija įgavo vis daugiau teisių, darėsi vieninteliu luomu, turinčiu visas teises, ir kūrė naują, panašią į Lenkijos, valstybinę santvarką.
Aukščiausiąja valdžios institucija tapo Abiejų Tautų Respublikos Seimas, nustatyta nuosekli teismų struktūra.
III Lietuvos Statutas
III Lietuvos Statutas
Lenkiškas III Lietuvos Statuto leidimas
Pamačius, kad ir antroji Statuto laida reikalauja pataisų, buvo pradėta rūpintis nauja Statuto laida dar tais pačiais 1566 m., tačiau trečia ir paskutinė laida teišėjo 1588 m.
Šio Statuto patvirtinimas buvo viena iš svarbių lietuvių keltų sąlygų Zigmanto Vazos elekcijoje.
Į šį Statutą buvo įtraukti 1573 m. Varšuvos konfederacijos principai, dėl to jis tapo visų LDK krikščioniškųjų konfesijų bajorų teise.
III Lietuvos Statutas galutinai įtvirtino bajorų, kaip privilegijuoto luomo valdžią, sumenkino Kunigaikščio vaidmenį, kas ilgainiui sąlygojo LDK valstybingumo praradimą.
bet tokie Seimo “pobūviai” švenčiant Lietuvos valstybės laidotuvių datą su pavergėjais yra didžiausia ,dar negirdėta Lietuvoje gėda,gėdingiausias šimtmečio įvykis.Perversmas? Kada,kodėl tyli visa “nepriklausoma”?
Apskritai, kur yra priežastis, kodėl Alkas apie šį renginį nepaskelbė prieš kokį mėnesį, o tik dabar, kai suorganizuoti didesnį protestą sukviečiant protestui Sąjūdį ir iš kitų miestų jau nėra kada, juolab, kad dalis vilniečių per tas tris išeigines yra išvykę į kaimus. Nežiūrint į tai, protestuoti, reikalaujant žečpospolitinį Seimą išsiskirstyti arba kad jis atstatydintų Pranskietį iš Seimo pirmininko, o Skvernelį iš premjero pareigų, yra būtina. Apskritai Lietuvai nederėtų priimti Lenkijos valdžios atstovų Seime, leidžiant jiems kalbėti iš jo tribūnos tol, kol Lenkija nepripažins Vasario 16-osios akto, kuriuo yra Lietuvos tarybos deklaruotas buvusių valstybinių ryšių nutraukimas su Lenkija. Taigi kur Pranskiečių, Skvernelių valstybės suvereninė savigarba. Tad tik kuo gausesnis protestas gali gali sustabdyti jų vykdomus lenkizacijos gaivinimo veiksmus.
+ + + !
Tegul Lenkija tą visą pirmos rašytinės konstiticijos Euopoje garbę pasiima sau. Kad tik ji nesilipdytų prie Lietuvos, kaip šlapias lapas prie subinės. Mums – Lietuvai tos savos istorinės garbės per akis ir be to popiergalio. Be to, ji Lietuvai visai ne garbė, o gėda. Joje netgi Lietuvos vardo nebebuvo likę. Dar tokio Seimo, kad minėtų istorinę gėda, nesame turėję. Čia panašu į visokius komunistų organizuotus sovietinių išvadavimų minėjimus. Ta konstitucija tai lenkiškas kvapas ir kūnas Lietuvai. Brrrr – net purto…
Gegužės 3-ioji minėtina,bet nešvenčiama diena. Lietuvos didieji polonofilai su Premjeru S.Skverneliu ir Seimo pirmininku V.Pranckiečiu priešaky eilinį kartą prieš lietuvių tautos valią surengė iškilmingą šios liūdnos Lietuvai datos minėjimą. Visa tai nūdienos lietuviškų keliaklūpčiuotojų Lenkijos atžvilgiu apgailėtina politinė ir moralinė veika,deja.Tad, Žalieji valstiečiai ,ypač šios partijos vadovybė,pagaliau susivokia, kokius neatsakingus veikėjus paskyrė į Seimo vadovo ir Premjero postus.
“Kadangi ES projekte numatytas visų valstybių sunaikinimas ir jų pavertimas ES imperijos provincijomis, tai natūralu, kad ir rašyba privalo būti suvienodinta, todėl iš Lietuvos vyriausybės ir reikalaujama įvesti neva lotynišką raidyną su „W, Q, X“ — t.y. taip kaip yra Vakarų Europoje, o lenkus Briuselis naudoja tik kaip spaudimo priemonę.
Lietuviams galų gale būtų pravartu žinoti, kad lenkų abėcėlėje nėra nei Q, nei X.”
(Pranas Valickas)
Bestuburiai valdžiažmogiai bando savo valstybę paversti bestubure. Tai nusikaltimas ir nepaprastai didelis. Kaip vienas žmogus sakė “Dievas ne idiotas”. Nors valdžiažmogiams taip neatrodo… prarasta bet kokia orientacija.