Sekmadienis, 25 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Seimas minės Gegužės 3 d. Konstituciją. Sąjūdininkai protestuos (tiesioginė transliacija)

www.alkas.lt
2018-04-30 15:00:21
11
Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.
Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J. Česnavičiaus nuotr.

Gegužės 3 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, minint Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metus, Lenkijos Respublikos nacionalinę šventę – Gegužės 3-iąją – ir 1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines, bus surengtas  nenumatytas Seimo posėdis.

Šiame renginyje kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus (Andriy Parubiy), Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlavas Okinčicas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doc. dr. Eligijus Raila.

Prie Seimo bus surengtas mitingas prieš Gegužės 3-iosios konstitucijos minėjimą

Vilniaus sąjūdininkai kviečia į „Atgimimo bangą“ | Alkas.lt nuotr.
Vilniaus sąjūdininkai kviečia į „Atgimimo bangą“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš šį neilinį Seimo posėdį nuo 9 val. Vilniaus Sąjūdžio taryba Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo surengs mitingą, kuriame pasisakys preš Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinių minėjimą Lietuvos Seime ir dėl bandymų įteisinti lenkiškas raides oficialioje Lietuvos raštvedyboje.

Sąjūdininkų teigimu 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje neminimas Lietuvos valstybės vardas o šios Konstitucijos priėmimo pasekmėje buvo pradėta naikinti Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir išaukštinama Lenkija.

70 pasirašiusių ir prisiekusių A. Kubiliaus-G. Landsbergio,  G. Kirkilo–I. Šiaulienės ir S. Skvernelio grupuočių  parlamentarų dėl lenkiškų raidžių vartojimo lietuviškuose dokumentuose pažeidė LR Konstituciją  ir paniekino priešrinkiminius įsipareigojimus.  

Įvyks V. Pranckiečio bei Lenkijos ir Ukrainos atstovų spaudos konferencija

11.30 val., Seimo spaudos konferencijų salėje, įvyks Seimo Pirmininko V. Pranckiečio, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko A. Parubijaus, Lenkijos Seimo vicemaršalkos B. Mazurek, Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininko A. Kubiliaus spaudos konferencija.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginę  transliaciją ir užduokite klausimus internetu (klausimų uždavimo nuoroda veiks tik prasidėjus spaudos konferencijai):

Vyks Lietuvos ir Lenkijos ryšius stiprinantys parodomieji renginiai

12 val., Nepriklausomybės aikštėje, bus iškilmingai pakeltos Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos vėliavos.

15 val., Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje, bus aukojamos šv. Mišios (lenkų kalba) dalyvaujant Lenkijos valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Mazowsze“.

19 val., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, įvyks iškilmingas Lenkijos ambasadorės Uršulos Doroševskos (Urszula Doroszewska) priėmimas, Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio kvietimu. Renginyje koncertuos Lenkijos valstybinio dainų ir šokių ansamblis „Mazowsze“ bei Lietuvos styginių kvartetas „Mettis“ (įėjimas su kvietimais).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimas rinksis į pavasario sesiją (tiesioginė transliacija)
  2. Seime N. Puteikio spaudos konferencija „Ar apginsime Konstituciją nuo Konstitucinio Teismo?..“ (tiesioginė transliacija, video)
  3. G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
  4. Seime bus paminėta Pasaulinė kultūros diena (tiesioginė transliacija)
  5. J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video)
  6. VRK spręs ar išduoti parašų rinkimo lapus inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija)
  7. Seimo Pirmininko ir Respublikos Prezidentės spaudos konferencija (tiesioginė transliacija)
  8. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  9. Vilniaus sąjūdis kelia klausimą dėl Lenkijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo (tiesioginė transliacija)
  10. Seime bus svarstomas antikonstitucinis asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymo projektas (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  11. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  12. Lietuva pradeda pirmininkauti Baltijos Asamblėjai (tiesioginė transliacija)
  13. Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija)
  14. Nepriklausomybės aikštėje iškelta Valstybės vėliava (tiesioginė transliacija, nuotraukos)
  15. Vilniaus sąjūdininkai kviečia į „Atgimimo bangą“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Giedrius says:
    7 metai ago

    2018-ieji,
    – galbūt “šimtmetiškosios kūdikystės” – atgimusiųjų po 1795 m. nelaimės (katastrofos Liubline susikūrusiai ATR)
    atsigavimo, atsikėlimo ir visų Liubline 1569 m. bei Varšuvoje 1791 m. priimtų tarpvalstybinių teisių a t s i k ū r i m a s,
    – PRADEDANT NUO TARPUSAVIO RIBŲ (sienų); jos Gegužės Konstitucija tarpe mūsų įtvirtintos ir n e k e i s t o s
    nei iš Lenkijos, nei iš Lietuvos pusės jokiu nauju tarpusavio Teisės “aktu”:

    Valstybės pagrindų reformą užbaigė 1791 m. spalio 20 dieną priimtas įstatymas – „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“ (Zaręczenie wzaiemne Oboyga Narodów), tapęs esmine konstitucijos pataisa. Seimui ją pateikė Lietuvos konfederacijos maršalas Kazimieras Nestoras Sapiega. Jo projektą parėmė ir karalius Stanislovas Augustas, būgštavęs, kad nesutarimus tarp Lenkijos ir Lietuvos savo tikslams gali išnaudoti konstitucijos reformoms priešiška Rusija. Seimas „Įsipareigojimą“ priėmė vienbalsiai, ir spalio 22 d. jis buvo įtrauktas į teismo knygas. Šis įstatymas nedviprasmiškai teigė, kad Lietuvos „provincija“ yra kažkas kita, nei Mažosios Lenkijos ir Didžiosios Lenkijos provincijos.
    Jei Lietuvos pasiuntinių ir senatorių paramą Gegužės 3 d. konstitucijai galėtume traktuoti kaip nuolaidą Lenkijai, padarytą dėl visos Respublikos interesų, tai ir „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimą“ galime vertinti kaip Lenkijos delegatų nuolaidą Lietuvai. Tai stiprino Lietuvos ir Lenkijos „politinių tautų“ konsolidaciją. Pagal „Įsipareigojimą“ Lietuva privalėjo būti atstovaujama taip, kad turėtų po lygų narių skaičių (kaip ir Lenkija) centrinėse valdžios institucijose. Pusė Iždo ir Karo komisijų bei trečdalis Policijos komisijos narių turėjo būti iš Lietuvos: „Abiejų Tautų karo komisiją ir iždo komisiją turi sudaryti po lygiai asmenų – pusė iš Karūnos, o kita pusė iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos“. Komisijoms paeiliui tiek pat laiko turėjo pirmininkauti Lietuvos ir Lenkijos atstovai. Lietuvos iždo viešųjų įplaukų kasa privalėjo likti jos teritorijoje, o Lietuvos piliečių Ginčius su iždu ir toliau turėjo nagrinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos iždo teismas.
    (pagal Eligijų Railą,
    iš Projekto vykdytojos –
    LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento (iki 2009 m.);
    Mokslo tyrimų projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija, vaizdinys ir modernūs tapatumai“ (sutarties Nr. VAT-19/2010), finansuojamas Lietuvos Mokslo Tarybos…)

    Taigi, – proginis laikas visuomet parankus garbiam išsigelbėjusių šalių tarpusavio galiojančių sienų atstatymui;
    jei jau gyva ir žavi ši taip i š k i l m i n g a Gegužės 3 d. Konstitucijos bei viso Liublino unijos TURINIO atmintis!

    Atsakyti
    • Kažin says:
      7 metai ago

      Kam tie tušti postringavimai dėl sienų atstatymo. Dirbkime ką konstruktyvaus Lietuvai, kad juo labiau toltume nuo tos mūsų nelaimės -Lenkijos. Tik tokia strategija yra Lietuvos gyvybingumą išlaikanti. Tie verkšlenimai kaip būdas Lietuvoje yra radęsi iš lenkiško būdo, – atsikratykime jų ir pirmyn lietuviškai – be verkšlenimų…

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        7 metai ago

        Truputuką galima dirstelėti
        h t t p://www.mdl.projektas.vu.lt/apie-projekta/mdl-kalendorius/
        tačiau labai per labai labai apdairiai tai
        visgi
        …mat “bumblauskinius performansus” (last updated: 2013-03-03 19:41)
        visuotinėj žinijoj “granitu” užkaldinėtus (asmenlentine jo savireklama apkalant
        istoriją) ant grynos atminties “pasigavusieji” lengvai pasiduos ir “praplaukt” gali
        pro istoriją pro šalį…(kaip bumblauskiečių ekspedicinės geldelės Nemunu pro…
        Ilguvą, pro Vilniaus Didžiojo seimo sumanytoją ir vykdytoją Joną Kriaučiūną,
        pro Lietuvos valstybės Tarybos pirmininką valstybingumo visų sričių įtvirtintoją
        Stasį Šilingą, pro Varšuvos filharmonijos direktoriaus Emilio Mlynarskio
        vasarvietę Beatričės Grincevičiūtės giminės dvarą…) pro šalį, pro šalis
        – į Lietuvą, Lietuvos širdį praradus, pametus ir pasimetus nuosavybėj.
        (himną beje irgi “pametę” esam, – be “saulės Lietuvos”, bet ..dar gyvi
        ir po 1795 m. a t g i m ę 🙂 )

        O Liubline 1569 m. įtvirtintos ATR sienos, per 1945 m. Potsdame į t v i r t i n t u s
        JAV su Jungtinės Karalystės vadovais p ar a š u s “Dėl būsimos taikos konferencijos
        Tvankstai” bus…
        Negi JAV su J.K. nėra??

        Atsakyti
  2. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    7 metai ago

    Cituoju: “1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines…”. Man nežinančiam tegu koks nors istorikas paaiškina, o ką LIETUVOS STATUTAI ne rašytinė KONSTITUCIJA?

    Iš Vikipedijos:

    1468 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kazimiero teisyną, kuris kartu su Ponų tarybos LDK leidžiamomis privilegijomis, teismų sprendimais sudarė LDK teisės pagrindą.

    Statutų kūrimas
    Kaip ir visoje Vidurio Europoje, XVI amžiaus pradžioje ir LDK skirtas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų.

    Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teisę pradėjo ryškėti 1501 m., kai Aleksandro nurodymu LDK iki tol galiojusius atskirus įstatymus (vad. „nuostatus“) bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą „rašytinę teisę“, tačiau pirmasis projektas seimui pristatytas tik 1522 m.

    Lietuvos statutų pagrindu buvo lietuvių paprotinė teisė ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos. Juos taip pat iš dalies veikė Rusų Tiesa ir didele dalimi – lenkų teisė, ypač nuostatas susijusias su bajorų savivalda. Daugiausia iš lenkų skolintų teisės normų yra I-ojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teisę, kuri LDK nebuvo išsivysčiusi.

    I Lietuvos Statutas

    I Lietuvos Statutas
    Statutas pradėtas rengti XVI a. pradžioje, 1522 m. Seimui pristatytas Mikalojaus Radvilos II rengtas projektas, vėliau Statuto rengimui vadovavo Albertas Goštautas, 1522 metais tapęs LDK didžiuoju kancleriu ir Vilniaus vaivada.

    I-asis Lietuvos Statutas (didikiškas), buvo sudarytas 1529 m., Ponų Tarybos iniciatyva, valdant Žygimantui Senajam.

    Statutas parengtas slavų kalba, sudarytas iš 13 skyrių (244 straipsnių), kuriuose aptariama LDK politinė santvarka (I–III skyriai), teismų sistema (IV), privačios nuosavybės teisė (V–X), baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas.

    Kaip teisės aktas I-asis Lietuvos Statutas:

    praplėtė bajorų teises, bet valdžia ir toliau buvo didžiojo kunigaikščio ir ponų rankose;
    įteisino valstiečių priklausomybę;
    pakeitė teismų sistemą.
    I-asis Lietuvos Statutas sulygino katalikų ir stačiatikių teises, jame užfiksuota, kad ši teisė yra taikoma ir „graikų tikybos“ žmonėms.

    Jame buvo teisiškai įformintos LDK aukščiausiosios valdžios ir teismų institucijos: Ponų Taryba ir didžiojo kunigaikščio vietininko teismas.

    II Lietuvos Statutas

    II Lietuvos Statutas
    1529 m. pasirodžius I-ajam Lietuvos Statutui smulkioji bajorija buvo juo nepatenkinta ir reikalavo naujo. Naujos Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seimų pataisytas, jis buvo nutartas įvesti 1564 m., tačiau tuo metu vyko Livonijos karas prieš Maskvą ir tik 1566 m. 10 žmonių komisija (5 katalikai ir 5 stačiatikiai) paruošė II Statuto redakciją. Į jį jau buvo įtraukti ir visi naujoviškumai, atsiradę dėl tuo metu padarytos pavietų ir teismų reformos.

    II-asis Lietuvos Statutas priimtas 1566 m.

    Jis įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą seime, renkamus bajorų žemės teismus, t. y., įteisino bajorų demokratiją.

    Ši antroji laida buvo jau daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didelės permainos teisiniuose santykiuose: bajorija įgavo vis daugiau teisių, darėsi vieninteliu luomu, turinčiu visas teises, ir kūrė naują, panašią į Lenkijos, valstybinę santvarką.

    Aukščiausiąja valdžios institucija tapo Abiejų Tautų Respublikos Seimas, nustatyta nuosekli teismų struktūra.

    III Lietuvos Statutas

    III Lietuvos Statutas

    Lenkiškas III Lietuvos Statuto leidimas
    Pamačius, kad ir antroji Statuto laida reikalauja pataisų, buvo pradėta rūpintis nauja Statuto laida dar tais pačiais 1566 m., tačiau trečia ir paskutinė laida teišėjo 1588 m.

    Šio Statuto patvirtinimas buvo viena iš svarbių lietuvių keltų sąlygų Zigmanto Vazos elekcijoje.

    Į šį Statutą buvo įtraukti 1573 m. Varšuvos konfederacijos principai, dėl to jis tapo visų LDK krikščioniškųjų konfesijų bajorų teise.

    III Lietuvos Statutas galutinai įtvirtino bajorų, kaip privilegijuoto luomo valdžią, sumenkino Kunigaikščio vaidmenį, kas ilgainiui sąlygojo LDK valstybingumo praradimą.

    Atsakyti
  3. tiek says:
    7 metai ago

    bet tokie Seimo “pobūviai” švenčiant Lietuvos valstybės laidotuvių datą su pavergėjais yra didžiausia ,dar negirdėta Lietuvoje gėda,gėdingiausias šimtmečio įvykis.Perversmas? Kada,kodėl tyli visa “nepriklausoma”?

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    7 metai ago

    Apskritai, kur yra priežastis, kodėl Alkas apie šį renginį nepaskelbė prieš kokį mėnesį, o tik dabar, kai suorganizuoti didesnį protestą sukviečiant protestui Sąjūdį ir iš kitų miestų jau nėra kada, juolab, kad dalis vilniečių per tas tris išeigines yra išvykę į kaimus. Nežiūrint į tai, protestuoti, reikalaujant žečpospolitinį Seimą išsiskirstyti arba kad jis atstatydintų Pranskietį iš Seimo pirmininko, o Skvernelį iš premjero pareigų, yra būtina. Apskritai Lietuvai nederėtų priimti Lenkijos valdžios atstovų Seime, leidžiant jiems kalbėti iš jo tribūnos tol, kol Lenkija nepripažins Vasario 16-osios akto, kuriuo yra Lietuvos tarybos deklaruotas buvusių valstybinių ryšių nutraukimas su Lenkija. Taigi kur Pranskiečių, Skvernelių valstybės suvereninė savigarba. Tad tik kuo gausesnis protestas gali gali sustabdyti jų vykdomus lenkizacijos gaivinimo veiksmus.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      + + + !

      Atsakyti
  5. Kažin says:
    7 metai ago

    Tegul Lenkija tą visą pirmos rašytinės konstiticijos Euopoje garbę pasiima sau. Kad tik ji nesilipdytų prie Lietuvos, kaip šlapias lapas prie subinės. Mums – Lietuvai tos savos istorinės garbės per akis ir be to popiergalio. Be to, ji Lietuvai visai ne garbė, o gėda. Joje netgi Lietuvos vardo nebebuvo likę. Dar tokio Seimo, kad minėtų istorinę gėda, nesame turėję. Čia panašu į visokius komunistų organizuotus sovietinių išvadavimų minėjimus. Ta konstitucija tai lenkiškas kvapas ir kūnas Lietuvai. Brrrr – net purto…

    Atsakyti
  6. Išties says:
    7 metai ago

    Gegužės 3-ioji minėtina,bet nešvenčiama diena. Lietuvos didieji polonofilai su Premjeru S.Skverneliu ir Seimo pirmininku V.Pranckiečiu priešaky eilinį kartą prieš lietuvių tautos valią surengė iškilmingą šios liūdnos Lietuvai datos minėjimą. Visa tai nūdienos lietuviškų keliaklūpčiuotojų Lenkijos atžvilgiu apgailėtina politinė ir moralinė veika,deja.Tad, Žalieji valstiečiai ,ypač šios partijos vadovybė,pagaliau susivokia, kokius neatsakingus veikėjus paskyrė į Seimo vadovo ir Premjero postus.

    Atsakyti
  7. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    7 metai ago

    “Kadangi ES projekte numatytas visų valstybių sunaikinimas ir jų pavertimas ES imperijos provincijomis, tai natūralu, kad ir rašyba privalo būti suvienodinta, todėl iš Lietuvos vyriausybės ir reikalaujama įvesti neva lotynišką raidyną su „W, Q, X“ — t.y. taip kaip yra Vakarų Europoje, o lenkus Briuselis naudoja tik kaip spaudimo priemonę.

    Lietuviams galų gale būtų pravartu žinoti, kad lenkų abėcėlėje nėra nei Q, nei X.”
    (Pranas Valickas)

    Atsakyti
  8. O šitos ausys kieno? says:
    7 metai ago

    Bestuburiai valdžiažmogiai bando savo valstybę paversti bestubure. Tai nusikaltimas ir nepaprastai didelis. Kaip vienas žmogus sakė “Dievas ne idiotas”. Nors valdžiažmogiams taip neatrodo… prarasta bet kokia orientacija.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Putinas
Užsienyje

Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

2025 05 24
Plyni kirtimai
Gamta ir ekologija

Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

2025 05 24
Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute
Lietuvoje

Lietuvos mokslininkai kuria naują technologiją, galinčią pakeisti stiklo pramonę

2025 05 24
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025
Lietuvoje

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių aplinkai gerinti paskirstyta 16 mln. eurų

2025 05 23
G. Paluckas lankosi Moldovoje
Lietuvoje

G. Paluckas: Lietuva tiki europine Moldovos ateitimi

2025 05 23
Jono Basanavičiaus gatvė
Lietuvoje

Atnaujinama sostinės J. Basanavičiaus gatvė

2025 05 23
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje atsiras dar 500 automobilių statymo vietų

2025 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Chase Hughes apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • Tanzanija apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • Gintaras Skamaročius apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Genadijus Balašovas apie Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • L. Kojala. Merco kalba Vilniuje – su Kenedžio motyvais
  • Cukrinis diabetas: grėsmė inkstų sveikatai
  • Ruošiantis kelionei – raginimas pasitikrinti SIM korteles
  • Kaip tinkamai apželdinti kiemą?

Kiti Straipsniai

Pinigai

Svarbiausi viešieji pirkimai – tik su kaštų ir naudos analize

2025 05 23
P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą | lrv.lt nuotr.

P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą

2025 05 23
Po 10 metų pertraukos Lietuva iškovojo medalį Tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje | smsm.lrv.lt nuotr.

Po 10 metų pertraukos Lietuva iškovojo medalį Tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje

2025 05 23
Dainius Radzevičius

Žurnalistų etikos inspektoriumi siūloma skirti D. Radzevičių

2025 05 22
Pinigai | Pixabay nuotr.

Seimas ėmėsi svarstyti mokesčių pakeitimus, tarp jų ir NT mokestis

2025 05 22
Daugiabučiai

Vyriausybė pritarė NT mokesčio pakeitimams

2025 05 21
Daugiabutis

NT įstatymo pataisų projektą Seimas grąžino tobulinti

2025 05 20
Biudžetas, mokesčiai | lrv.lt nuotr.

Seimui pristatyti mokesčių pakeitimai

2025 05 20
Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

2025 05 19
Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda

Prezidentas lankosi Lenkijoje

2025 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Chase Hughes apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • Tanzanija apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • Gintaras Skamaročius apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Genadijus Balašovas apie Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia
  • dar daugiau Milda apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

V. Vyšniauskas. Mūsų nelaisvės priežastis yra baimė (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai