Dalia Grybauskaitė sekmadienį nevyks į Varšuvą dalyvauti Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime. Prezidentės atstovės spaudai teigimu, šalies vadovė iškilmėse nedalyvaus dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų.
„Dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų prezidentė šiemet lapkričio 11 dieną nenuvyks į Lenkiją. Perduodama sveikinimus Nepriklausomybės dienos proga, Lenkijos prezidentui Bronislavui Komorovskiui prezidentė pasiūlė susitikti darbinio pokalbio gruodžio pabaigoje ar kitu Lenkijos prezidentui patogiu metu ir aptarti Lietuvos ir Lenkijos žmonėms svarbius bendradarbiavimo klausimus“, – LRT.lt teigė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
„Apie tai Prezidentė Lenkijos vadovą informavo diplomatiniais kanalais perduotu laišku. Taip pat tame laiške Prezidentė nuoširdžiai padėkojo už malonų kvietimą apsilankyti Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime Varšuvoje, tačiau pabrėžė, kad dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų pasibaigus rinkimams į Seimą, šiuo metu būtų sudėtinga atvykti į Varšuvą“, – pridūrė ji.
Anot D.Ulbinaitės, tokie šventiniai vizitai vyksta nuo 2007 metų, o Lietuvos vadovai juose ligšiol dalyvaudavo kasmet. Lenkijos vadovai per tą laiką į Vasario 16-osios minėjimą buvo atvykę tris kartus – 2008, 2011 ir 2012 metais.
Susiję straipsniai:
- D.Grybauskaitė nevyks į Varšuvą
- Prezidentė D.Grybauskaitė vyks į Jaltą
- Prezidentė pasirašė lenkų kritikuojamą Švietimo įstatymą
- D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
- Baltijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas Vilniuje neįvyks
- D.Grybauskaitė mano, kad nusižengęs generalinio prokuroro pavaduotojas gali eiti pareigas
- G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
- D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
- B.Komorovskis lankėsi Lietuvoje
- Seimo absurdas: Ž.Pacevičius liko neatleistas
- Kultūros ir meno kūrėjai diskutavo apie Kultūros tarybos įstatymą nežinodami, kad jis Prezidentės patyliukais jau pasirašytas (video)
- Į Lietuvą pirmo vizito atvyksta Monako karališkoji pora
Turi savigarbos.
Lietuvos žmonės jokio bendradarbiavimo su Lenkija nenori, todėl nėra su Komorovskiu ką aptarinėti. Tegul jie gyvena sau, mes gyvensime sau. Šiais laikais dėl bendradarbiavimų žmonėms nėra jokių problemų. Sėdai į lėktuvą ir už poros valandų Briuselyje, Paryžiuje ar pan. Be to, mes turime savo lenkų, taigi išsibendraujame su jais užtektinai. Va Baltarusija, tai Lietuvai kitas reikalas, su ja bedra istorija, bendros LDK kovos prieš Lenkijos ar Maskvos ekspansijas ir t.t.
Interesn kaip mes šiandiena su suslavėjusiais baltarusiais kovotume prieš rusų ekspanciją ir da koks visiškai suslavėjas batka , kuris nurodė savo mokslininkams žūt būt irodyti gudų slavišką kilmę, vestu bendrus pulkus int maskolijo.Prieš lenkus gal.O Prezidentės poelgis tinkamas.O jei da rimčiau tai čia yra mūsų apkiautusios demokratijos pasekmės.
Va su Baltarusija Lietuvai tai beveik tas pats reikalas kaip ir su Lenkija bei Rusija.Rusakalbė Baltarusija labai myli Rusiją ir ji betkada gali sudaryti sąjungą su Rusija.O jeigu Baltarusijoje ateitų į valdžią opozicija,Lietuvai iš to taip pat nieko gero.Baltarusijos opozicijoje yra daug nacionalistų,teigiančių,kad LDK buvo ne Lietuvos,bet Gudijos valstybė,kad lietuviai yra subaltėję gudai (baltarusiai).Mąstantys lietuviai iš politikų,kalbančių tokias nesamones,nieko gero tikėtis negali.Lietuvai vienintelis langas į pasaulį-tik Latvija,Estija ir Šiaurės Europa.Galima tikėtis,kad būtent tik šios kaimyninės šalys Lietuvai ateityje nekels nacionalistinio pobūdžio pretenzijų ir neis prieš lietuvių interesus.
Mano nuomone jūsų smprotavimai grindžiami agentūros “Viena boba sakė” žiniomis. Žodžiu, nerimta ir prolenkistiška – juk visa Lenkijos politika ir yra nukreipta prieš Lietuvos ir Baltarusijos, iš dalies ir Lietuvos – Karaliaučiaus suartėjimą. Vienu iš tokių Lenkijos veiksnių, nukreiptų prieš lietuvių-baltarusių surtėjimą, yra ir baltarusių nacionalizmo LDK ir Lietuvos atžvilgiu skleidimas.
Dėl Šiaurės šalių, tai jos mūsų regionu susidomėtų, tuo atveju, jeigu susidarytų Lietuvos Latvijos, Baltarusijos šalių bendrumo formatas.
Antra boba sakė, kad lenkai nenorėdami leisti suartėti Lietuvai ir Baltarusijai įsakė disko metikui Piotrui Malachovskiui sviesti du butelius Molotovo kokteilių į bulbašų šalį kurie tiesiai pataikė į norėjusiu suartėt litovcų ambasadą.Šiuo perspėdami, kad nebandytu suartėt da į su Karaliaučiumi nes kokteilių turi.Primenu,kad Landsbergis čia neprieko.Na kažin ar Grybauskaitė dėl rinkiminės kompanijos ryžtusi sukurt Draučių situaciją.
Kiek kartų Prezidentė buvo Lenkijoj tiek kartų Varšuvoj buvo piketai (atsieit dėl lenkų teisių), tyčiojimasis iš Lietuvos ir t.t.
Lenkijos prezidentas neslepia, kad jo didžiausia svajonė – okupuoti Lietuvą:
“B. Komorovskis pabrėžė, kad generolo Vilko kapas jam visada buvo AK vilnietiškų grupuočių atminimo simbolis. Anot jo, Vilniaus ir Naugarduko kraštuose kovojusieji šios armijos kariai nusipelnė ne tik pagarbos, bet ir vaidmens ugdant naujas lenkų kartas. „Kariai, kurie nepaprastai sunkiomis sąlygomis įrodė savo atsakomybę už tėvynę, įrodė tų kraštų lenkiškumą, įrodė, kad Lenkija nepražuvo ir kad Lenkija vėl svajoja apie laisvę. Mano kartai, „Solidarumo“ kartai, AK tradicijos, kaip tam tikras nesurašytas svajonių, kurios apima brangius protėvių kraštus – Vilnių, Vilniaus kraštą, Lietuvą, Naugarduko kraštą ir visus kitus pakraščius – testamentas, formavo mus, mūsų svajonę tarnauti laisvai Lenkijai“, – kalbėjo B. Komorovskis.”
Valstybės, kuri visaip stengėsi sutrukdyti susikurti nepriklausomai Lietuvai, okupavo dalį Lietuvos, vykdė prievartinę polonizaciją ir neatsiprašė už padarytas kiaulystes, nusišnekėjusio prezidento-šovinisto kviesti į vasario 16-os minėjimą nėra ko.
Yra pagrindo manyti, kad iš tikrųjų Grybauskaitės, kaip ir Landsbergio, santykiai su Lenkijos valdžiomis buvo ir yra labai geri, partneriški ne dabartine, o gal daugiau Liublino unijos dvasia.
Tačiau Grybauskaitė, kaip matosi, jau pradėjo rengtis prezidento rinkimams. Suprantama, kad dėl šios partnerystės Lietuvos žmonių nuomonė nėra ir negali būti palanki. Jos demonstravimu reitingų nepakelsi. Todėl partneryste su Lenkija grindžiama politika yra slėptina. Tai geriausia daryti viešu priešingumo – nenuolaidžiavimo, nesilankstymo Lenkijai, jos valdžiai ir pan. demonstravimu. Kas, žinoma, žmonėms patinka – ir reitingai kyla. Tas atrodo ir yra daroma.
Štai ir viskas apie tai, kur gali būti šuo pakastas dėl tų Grybauskaitės nevykimų į Lenkiją…
Beje, neatmestina, kad Komorovskis, siekdamas regione sustiprinti Grybauskaitės priešiškų santykių su Lenkija įspūdį, gali pasikviesti vietoje jos Latvijos Prezidentą. Tai būtų dar vienas jos politikos fiasko…
Ar Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris? Sprendžiant iš ekonominių realijų – ne. Lietuvos eksportas ir importas iš Lenkijos neviršija 10 procentų, remiantis Lietuvos Statistikos departamento informacija. Lenkija po I pasaulinio karo buvo okupavusi Lietuvos sostinę Vilnių ir gretimas jo teritorijas. Netgi buvo planai okupuoti visą Lietuvą. Visas tas Lenkijos okupuotas teritorijas Lietuvai grąžino ne Lenkija, o tuometinė Sovietų Sąjunga, kartu okupuodama ir Lietuvą. . Kuomet Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, Lenkija vis durdavo su peiliu į nugarą, kadangi buvo naikinamas lietuviškas žodis. Lenkija nepadėjo, o tik dar labiau kenkė. . Nei Lenkija, nei Rusija nebuvo, nėra ir nebus Lietuvos strateginės partnerės. Šios šovinistinės šalys savitai supranta „draugystės“ ir „partnerystės“ sąvokas. Turi besąlygiškai priimti jų diktuojamas sąlygas, kad galėtum būti „artimu“ partneriu.. Ar Lietuvos prezidentams nėra, kur nuskristi per išvykas į užsienį? Man lenkiškumo niekada netrūko. O jei kam trūksta, tai gali emigruoti pas savo motiną į Lenkiją.