Pirmadienis, 25 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2019 09 27 08:00
1
0
SHARES
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties.
Maironis.

Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Vienu žymiausiu jo atstovu, po Simono Daukanto ir Antano Baranausko, laikytinas „aušrininkas“ ir „varpininkas“ poetas Maironis, paklojęs tautinio romantizmo: ir stiliaus, ir formos gyvybingiausius pamatus Lietuvių tautinio romantizmo pagrindiniai bruožai: tėvynės meilė, tautos ir valstybės garbė, tautos kančios, atneštos jai svetimųjų, guodimasis tautos vargais. Būtent šie motyvai dominuoja ir gydytojo, medicinos dr. doc.. Juozo Juozaičio (1918-1996) poezijoje. Jo kūrybos rinktinė „Kuždesiai piliakalniuose“ (Jonava, 2016), sudaryta literatūros kritikės Elenos Dekaminavičienės ir išleista po jos autoriaus mirties, apima visą jo nepublikuotą kūrybą, 1476 eilėraščius, atspausdintu rašomąją mašinėle ir rastą įrištą šešiuose knygose.

Kaip jis pats „Autoriaus žodyje“ tarė, jo poezijai būdingos 6 temos: „Taika ir Tėvynės meilė“, „Jaunystės prisiminimai“, „Gyvenimo prasmės filosofiniai štrichai“, „Vaikų ir anūkų  čiauškesėlis“, „Neigiami mūsų gyvenimo bruožai“.

Knygos sudarytoja, atsižvelgdama į J. Juozaičio kūrybos stilių, t.y. jos tautinį romantizmą, knygos turiniui, jo skyrių pavadinimams suteikė romantizuotą formą, juos pavadindama, pagal eilėraščių turinio gelmę, romantiškai: „Jaunystės vieškeliais“, „Žuvėdrų valsas“ „Kuždesiai piliakalniuose“, „Ir akmenys verkia“, „Išdžiūvusių šaltinių versmės“ „Gimtosios žemės ilgesys“.

„Balandžiams sparnų nepakirsit“. Toks sudarytojos sumanymas, tarsi suteikia autoriaus minčiai sparnus, ją kelia iki žvaigždžių, ir tarsi realizuoja poeto, gyvenime jam atrodžiusia neįgyvendinama svajonę – Tautos atmintyje išlikti mylimu vandens lašeliu.

Jei atsigręši – manęs nebus:
Pavirsiu meilės lašeliu,
Širdim tava sruvensiu per kraštus,
Liepsna kuždėsiu, kad myliu.

Ne visi Juozo Juozaičio eilėraščiai – brandūs: ir jų turinio raiškos stiliumi, ir poetine forma. Jis ir pats tą suvokė. Tikėdamasis išleisti savo poezijos rinktinę, eilėraščius pataisyti, minčiai suteikęs lakesnius sparnus, pašlifavęs „juodraštinius“ eilėraščius Nebuvo lemta. Nebeužteko laiko. Ilgai ir sunkiai pasigirdęs Poetas išėjo į Amžinybę 1996 metų birželio 23 d.

Liko jo eilėraščiai, šviesūs jo kolegų atsiminimai apie jį, jo nuoširdų ir pasiaukojantį stovėjimą Tautos sveikatos sargyboje, ištikimai vykdant žmogiškąją Hipokrato priesaiką, jo nuoširdumą santykiuose su kolegomis, studentais ir ligoniais, begalinę jo Tėvynės meilę.

Tėvynės meilė – dominuojanti jo kūrybos tema. Ji vingiuoja per visus rinktinės skyrius, pradedant „Kuždesiais piliakalniuose“ ir baigiant pirmaisiais ir paskutiniuoju skyriais „Balandžiams/sparnų nepakirsit“.

Mūsų pirmieji lietuviškosios literatūros kritikai – Vincas Mykolaitis-Putinas, Sofija Čiurlioniene, Albinas Herbačiauskas mokė, kad mūsų literatūra „turi būti ne vien tik tai turiniu, bet ir forma, kaip tautinės sielos reiškėja“ A. Herbačiauskas tautinę kultūrą (literatūrą ir meną) vadino „Tautos dvasia“, ją kildino iš tautybės šaltinio, tautos ir valstybės istorijos, iš lietuviškų dainų, mitų, legendų, kur esanti, S. Čiurlionienės nuomone, „Pirma, gryna Lietuvos poezijos pradžia“ Juozo Juozaičio poezijos rinktinėje ,skyriuje „Kuždesiai piliakalniuose“, „Iš ten, iš prabočių didžios praeities“ mokomasi ir mokoma „paguodos ir išminties“, legendomis ir mitais apipinta Kauno pilis, Kauno katedra, Krėvos pilis, „Mūsų Nemunas senelis“, iš „Rasos lašelio pilies kieme“, besisunkiančio iš grumstelio, aplieto pilies gynėjų karžygių krauju, mokomasi pareigos ginti savo Tėvynę, savo pilį, jų pasišventimo aukai kovoje „už laisvesnį rytą, kad rugiais žaliuotų Nemuno šalis“. Toks pat pasididžiavimo jausmas sklinda iš lyriškų posmų eilėraščiuose „Pilie, kasdien tave apkabinčiau“, „Pilie, tave vis glostau ir bučiuoju“. Tokius pat jausmus, kaip ir Kauno pilis, poetui sukelia ir „Kauno katedra“, neseniai atšventusi savo penkių šimtmečių jubiliejų. Joje, šioje Katedroje,

Iš baudžiavų, sukilimų ir lažo,
Sermėgiuoti, prakaitu sūriu,
Kas širdies, kas kąsnio duonos mažo –
Vis prašę balsu pamaldžiu

Čia lietuvis ieškojo „užuovėjos nuo svetimo vėjo“, „pasiguost ėjo čia net maži“. Katedros plytomis ritosi „ašaros Tėvynės / Varpas protėvių šaukė dvasias / Bausti tuos, kas jos praeitį mynė / Ir naikino šventas jos girias“.

Poetui, jau vienišam, išstumtam iš jo kilnios profesinės veiklos, brangi kiekviena Kauno senamiesčio plyta, primenanti jo Tėvynės dramatišką, o kartu ir karžygišką istoriją. Kiek čia pralieta

Jo tautos didvyrių kraujo… Mylinčiam savo Tėvynę ir mokančiam iš pilies „degto molio veido“ išskaityti jos istoriją, atrodo, kad jis pats tampa šios pilies plyta, akmeniu, kuris gali kalbėti… ir įsipareigoti…

Kartų kartoms priminsiu,
Kad aš čia – ne archyvo plyta,
Bočių kraujo laše vėl užgimsiu
Ir dienoms ateities aš išliksiu šventa….
(1980)

Savo Tėvynės meilę poetas reiškia per Tautos sukurtų vertybių skalę, lygindamas jas su kitų tautų ir šalių sukurtomis vertybėmis Eilėraštyje „Paralelės“ jis lygina visų nomadų iš Lietuvos svajonės Amerikos architektūrą, gamtos išskirtines vietas, upes, ežerus ir net žolę su Lietuvos ir jo akyse ir širdyje visada laimi ir visais aspektais Lietuva: Šv. Onos bažnyčios gotika prieš visus Amerikos „bildingus“ (dangoraižius); Missisipė pralaimi Nemunui su jo žaliais, kaip jūra krantais; ir jo vingiais bei Balbieriškio šilu; nuolat teršiamas Mičigano ežeras pralaimi gintariniam Daugų ežerui, čia net žolė kitokia – visada žalia, o Amrikoje atomo dulkių nusėsta, visada ruda ir geltona; net naktys čia kitokios, šiltos ir mielos.

Naktis palygink San Francisko,
Su mano kaimo žiburiais.
Jums žvaigždės matomos per taurę viskio
Mums – meile draugų bespindinčiais veidais
O vien tik mūsų Baltija, ką reiškia….
Nieko šiam pasauly labiau nemyliu,
Kaip Baltijos jūrą , pilną gintarų.
Ir žuvėdrų klyksmą bangų keteroj,
Ir laivų sirenas mergaičių dainoj…

Ypač lyriški, tikri perliukai, Juozo Juozaičio eileraščiai, skirti Lietuvos gamtai. Eilėraštyje „Mano kraštas“ poetas ne tik grožisi, bet ir didžiuojasi, lankydamas gražiausias gamtos ir žymiausias Lietuvos istorijos vietas: Anykščių Puntuką, menantį mūsų lakūnų Dariaus ir Girėno žygdarbį, Kauno pilį ir jos didvyrių narsą, ją ginant nuo kryžiuočių, Vilniaus bokštus ir „jų istorijas garsias“, Kuršių marių šiltutę bangą, Zarasų ežerėlius ir Punios šilus bei radastų grožį, dzūkių darželiuose po langais, o ką, jau bekalbėti apie mūsų Palangą.

Skubėkite, čia visos jūros
Prie gintarinės Palangos,
Juk tokių kopų nieks neturi,
Kaip juostoj Neringos šventos.

Poetą stebina, prasidėjusi masinė emigracija jaunųjų į pasaulį ieškoti sotesnės duonos kąsnio, ir ne paslaptis… malonumų, paliekant savo Motiną Tėvynę, sergančią ir suvargintą, nedorųjų apsėstą.

O Tėvyne, kryželiu gintarėlio ant kaklo
Mes iš žemės tavos, mes iš tavo krūtų..
Širdis plyšta, kas išdavęs tave, dar pasako:
Man tėvynė visur – kur gyventi smagu…

Lygindamas dabartinį gyvenimą su mūsų tėvu  gyvenimu okupuotoje Lietuvoje, poetas su skausmu prisimena, kaip pokaryje jo draugai išėjo ginti laisvės ir Lietuvos nepriklausomybės nuo okupantų teroro, kaip jie vienas po kito, atlikę pareigą Tėvynei,  žuvo dešimtimis ir šimtais, nors daugelis jų galėjo pabėgti ir išvengti žūties, kaip kaimuose Lietuvos nutilo dainos sutartinės, o mergaitės liko amžiams našlėmis, kaip „naktį draskė garsai šūvių / ir klaikūs mirštančių šauksmai/

Kelių sodybų kaip nebuvę“…
Tai buvo vieno siaubo naktys,
Dienos sulaistytos krauju.
Širdis sustodavo net plakti,
Neskyrei nei kas mūs, kas jų…

O kas tie jie? Ir kokią Lietuvą jie norėjo sukurti? Poetui atrodo, „Jei Dantė būtų čia atėjęs / jo „Pragaras“ čia būt – dangus, / Naminiai žvėrys sulaukėję, / Čia švelnesni negu žmogus

Bet šitie žvėrys atsibastę,
Jie apmokyti tik žudyt
Sibiro žmonės – nenusigąskit –
Žvėris šiuos turit Jūs išvyt…

Dundėjo iš Lietuvos traukiniai į tolį – vagonai pilni / Ir mažuliai, ir senoliai // Mirčiai pasmerkti

Gaudo orą pro plyšelį
Vaikučiai melsvi.
Gęsta ne vienas ant kelių.
Mėtomi kely…

Tokia kraupi mūsų tėvynės pokario istorija, ne vienam sąžiningesniam, išlikusiam sutrumpino gyvenimą. Ir kai dabar to paties nuožmaus žvėries naikinama Ukraina… dešimtys tūkstančių ukrainiečių – jau Amžinybėje, nužudyti… apokaliptinės nuotaikos kybo ir virš mūsų galvų. Tada, kaip ir poetas, susimąstai apie gyvenimo prasmę…

O savo gyvenimą poetas metaforiškai apibūdina, kaip medžio: „Šaknimis vis skverbiausi į gylį / Kaip į meilę skverbias jaunystė / Į šviesą – šakom, kaip mažyliai / Kol glėbį mamos atpažįsta

O viršūne veržiaus ir į aukštį,
Lapais gyniaus nuo poliarinio vėjo.
Nuo šakų  vijau svetimą paukštį,
Vėsinau, kas pavargęs atėjo.

Testamentiniame laiške savo sūnui, jis tiki, kad sūnus eis tėvo pėdomis, „nekeitęs kryžkeliuos krypties“, ir kad „ąžuolu siūbuos“, kad „audros nenulauš šakos“.

Tikiu Tėvybės neišduosi;
Auka nors būtų kruvina.
Nors kluptum erškėčių keliuose,
Nors tektų dengt ją krūtine…

Tai – doro lietuvio imperatyvas. Tik ar daug dar tokių lietuvių turime Lietuvoje? Ir ar daug turime dukterų ir sūnų Lietuvoje, kuriems dar brangus tėvų atminimas?

Ačiū, Jums mieloji Elenute Dekaminavičiene, kad į Lietuvos lobių skrynelę grąžinote Lietuvos patriotą, gydytoja ir poetą Juozą Juozaitį ir jo kūrybą, tikrą Tautos dvasios perliuką. Atgimstančiai Lietuvai jis dabar, kaip niekad reikalingas, kaip žiburys daugeliui šviesiantis kelią, sklaidantis tamsą tame kelyje, gaivinat Tautos dvasią ir Lietuvos tautinę valstybę su jos vertybėmis.

Ačiū, mielieji Juozo Juozaičio palikuonis, kad nenuskriaudėte Lietuvos savo doro, talentingo, tikro lietuvio, Jūsų tėvelio užmarštimi, padarėte viską, kad Jį prikeltumėte gyvenimui ir kovai už Lietuvos ateitį.

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai
  2. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  3. O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji
  4. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė
  5. O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla
  6. Poetai į pensiją neišeina
  7. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  8. E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl nacionalinė premija M. Ivaškevičiui neturėtų būti skirta?
  9. R.Kmita. Maironio iššūkis
  10. Mirė poetas Vytautas Vilimas Skripka (eilėraščiai)
  11. D. Apalianskienė. Revizoriai be portfelių?
  12. Signataras eilėmis rašo savo krašto istoriją
  13. Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename
  14. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  15. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  16. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  17. Išleista nacionalinės premijos laureato H.A.Čigriejaus kūrybos rinktinė
  18. Dūkštų Ąžuolyne Plūkių dienos šventėje bus skaitomos P.Širvio eilės
  19. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  20. Ainis Storpirštis: „Gyvenimas – atspindys tų, su kuriais susitikau“
  21. A. Rusteika. Kad pasaulis gyventų tave
  22. Pristatoma virtuali paroda skirta M. Martinaičio 80-osioms gimimo metinėms
  23. Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai
  24. Nacionalinė biblioteka kviečia į susitikimą su Violeta Palčinskaite
  25. Mirė poetė, mokytoja Bronė Liniauskienė
  26. Pasirodė Marcelijaus Martinaičio užrašų knyga „Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai“
  27. T. Adomavičius: Geri knygos piešiniai gali pagerinti silpną veikalą
  28. Justino Marcinkevičiaus apvienyti
  29. N. Vaitkutė: Visada norėjau, kad pasaulyje būtų daugiau paslapčių ir nuotykių
  30. Poetas, gydytojas Andrius Luneckas: „Haiku – tai, akimirkos ir begalybės poezija“

Comments 1

  1. Prašalietis says:
    1 m. ago

    …Užmiršęs vargus
    Ir pilko gyvenimo naštą,
    Pažvelki anapus… per bočių kapus,
    Praskleidęs bent uždangos kraštą.
    Ir ten iš prabočių didžios praeities,
    Mokinkis paguodos, ieškok išminties. Maironis.

    Jei atsigręši – manęs nebus:
    Pavirsiu meilės lašeliu,
    Širdim tava sruvensiu per kraštus,
    Liepsna kuždėsiu, kad myliu.

    Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
    Kas jūsų grožei senobinei tiki?
    Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
    Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,
    Kai balto miško lapeliai šlamėjo
    Ir senos pušys siūravo, braškėjo?

    Atviri laukai, ir jau tylu.
    Žiemkentys ten keliasi ir griūna.
    Rankos glamonėja prie stalų
    vasaros auksinį kūną.

    Apšerkšniję mūsų žiemos –
    balta balta, kur dairais.
    Ilgas pasakas mažiemus seka
    pirkioj vakarais.
    ir t.t.
    ….. Ir niekaip netelpa į galvą, kad, turint tokį kultūrinį palikimą, gali būti sudarytos sąlygos gimti tokiems šiandienos “tautiniams šviesuoliams” kaip V.Lansbergis, kuris “tautiškai ir inteligentiškai kaip tikras čiurlionietis”pasamprotauja:”Viena svarbiausių nūdienos užduočių – tai santykių gerinimas su šūdu.
    Šūdas yra faktas, todėl klaida būtų vengti šių santykių – apeiti, neliesti ir neuostyti. Vadinti šūdą tik slapyvardžiais. Manoma, kad šūdas nuo to tik dar labiau šūdėtų”….
    Arba yra neįsivaizduojamas dalykas, kokiais paskutiniais kvailiais yra laikomi žmonės,kad prie valdžios lovio besistumdantys “tautiniai politiniai šviesuoliai” nuo 2014 metų dar neišsivaikščiojusiems tautiečiams per visas informavimo priemones visokiais “literatūriniais žanrais” sugebėtų kišti tą patį “tautinį” politinį patiekalą pavadinimu – “rusai su Putinu priešakyje ateina vėl mūsų okupuoti. Mirsim, bet nepasiduosim. Apginsim savo ir visų civilizuotų vakarų laisvę”….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021 01 16
L. Milčius. Neužmiršti

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Alkas.lt nuotr.

K. Platelis. Į vaiskią šviesą – pagal širdies žemėlapį

2020 12 28
Rašytojų sąjungos apdovanojimas skirtas Rimantui Kmitai

Rašytojų sąjungos apdovanojimas skirtas Rimantui Kmitai

2020 12 22
Architektas G. Balčytis: Pati erdvė įkvepia atrasti savo kūrybos raktą

Architektas G. Balčytis: Pati erdvė įkvepia atrasti savo kūrybos raktą

2020 12 17
Neringos ir Naglio legendą vaikams iliustravo penkiolikmetis menininkas neregys

Neringos ir Naglio legendą vaikams iliustravo penkiolikmetis menininkas neregys

2020 12 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.
Lietuvoje

Aplinkos ministras sudarė komisiją dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo

2021 01 25
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS žeria kritiką Vyriausybei ir teikia pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo priemonių

2021 01 25
Mindaugas Sinkevičius | wikipedija.org nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybės ragina Vyriausybę imtis savivaldybių finansavimo sistemos pertvarkos

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie A. Ažubalis. Socialdemokratai tęsia valstybinės lietuvių kalbos statuso menkinimo darbus
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines
  • optimizavimas apie Išgyventi krizę padės tik atsakingas verslo bendradarbiavimas ir atvirumas darbuotojams
  • Romas apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų
  • Petrui Vileišiui – 170
  • SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.
  • R. Grigas. Kelių mano knygų „nuotykiai“

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2446; komentarų: 18
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1774; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1429; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės peržiūrėta: 1043; komentarų: 2
  • Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems? peržiūrėta: 917; komentarų: 2

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Akademikui Romualdui Grigui – 85

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 25
0
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pačiame Pusiaužiemyje, sausio 25 d., sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos Romuvos garbės...

Skaityti toliau

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

by Kristina Aleknaitė
2021 01 16
2
2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Šiemet birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai...

Skaityti toliau

L. Milčius. Neužmiršti

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 13
1
L. Milčius. Neužmiršti

Būna metų ir būna dienų Laisvės Gynėjų Dienos 30-mečiui Būna metų ir būna dienų, Net naktų gi istorinių būna, Kai...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie A. Ažubalis. Socialdemokratai tęsia valstybinės lietuvių kalbos statuso menkinimo darbus
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines
  • optimizavimas apie Išgyventi krizę padės tik atsakingas verslo bendradarbiavimas ir atvirumas darbuotojams
  • Romas apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • savivertė apie Depresiją įveikusi I. Zasimauskaitė atskleidė, kokius perspėjimo signalus kūnas siunčia apie šią ligą

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais?

A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai