Baigėsi 61-asis „Poezijos pavasaris“ – eilėraščiai skambėjo nuo Čikagos iki Šilavoto davatkyno

Birželio 1 d., legendinėje vietoje – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. M. Sarbievijaus kieme – pavasarinę kelionę baigė 61-asis tarptautinė šventė „Poezijos pavasaris“.  Po pertraukos istorinis literatūrinis kiemas suskambo eilėmis, bendryste ir prisiminimais.

Prologu Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, o taip pat šventės atidarymo renginiais Kaune ir Klaipėdoje prasidėjusi poezijos šventė truko 21 dieną.

Per šį laiką įvyko net 128 poezijos renginiai Lietuvoje ir užsienyje – JAV, Šveicarijoje, Lenkijoje. Vilniuje surengti 29 poezijos vakarai, tarp jų buvo ir šiemet pirmąkart įgyvendintas sumanymas – skaitymai prie Salomėjos Nėries paminklo, įtraukę miestiečius bei praeivius į spontanišką literatūrinį bendrystės akimirką.

Šventėje dalyvavo 7 poetai iš užsienio šalių – Ukrainos, Norvegijos, Estijos, Bulgarijos, Lenkijos, Latvijos ir Baltarusijos – bei gausus būrys Lietuvos poetų. Užsieniečių kūryba skambėjo ne tik originalo kalbomis, bet ir lietuviškai, buvo pristatyti įdomiausi poezijos vertimai.

Poezijos vakarus papildė muzikos kūrėjų, dainininkų, aktorių, skaitovų pasirodymai, sukūrę sinergiją ir meno kupiną atmosferą atokiausių šalies miestų ir miestelių skveruose, bibliotekose, teatrų ir muziejų salėse, kultūros centruose, poetų sodybose ir gamtoje.

Šventėje įteikta net 16 premijų ir prizų – už poezijos kūrybą, vertimus, literatūros sklaidą. Apdovanoti rašytojai, vertėjai, poetinio žodžio skleidėjai.

Šių metų „Poezijos pavasario“ laimėtoju paskelbtas poetas, publicistas, žurnalistas Mindaugas Nastaravičius už eilėraščių knygą „Antra dalis“ (Tyto alba, 2024).

Pirmus metus šventei „Poezijos pavasaris“ vadovavęs poetas, literatūros ir kultūros ekspertas Dainius Dirgėla sako, kad poetinio veiksmo kupinos šventės dienos praskriejo tarsi viena, ilga kaip šimtmečiai diena. Jis tiki, kad naujus šventės rimus ir ritmus išgirdo, pajuto ir dalyviai, ir žiūrovai.

„Paprotys susitikti su poezijos mylėtojais Lietuvos miestuose ir miesteliuose išsaugota ir pratęsta. Už tai ypatingai noriu padėkoti miestų ir miestelių, kuriuose šiemet apsilankė „Poezijos pavasaris“ kultūros žmonėms ir, žinoma, klausytojams.

Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungoje, mums pavyko atnaujinti jaunųjų poetų bei naktinius skaitymus. MO muziejuje surengėme įdomius pokalbius-diskusijas, šventė prisidėjo prie skaitymų Salomėjos Nėries paminklo papėdėje.

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje antrą kartą surengtas išskirtinis lietuvių gestų kalbos literatūros vakaras, kurį sumanė renginio globėja tapusi pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Renginių buvo daugybė, šventės paukštukas skrenda vasaroti ir, tikiuosi, 62-ąjį pavasarį vėl parskris. Su dar naujesniais rimais ir ritmais“, – sako „Poezijos pavasario“ vadovas D. Dirgėla.

Jis neabejoja, kad šventė dar kartą įrodė, kokia šiandien gyva ir reikalinga yra poezija. Ji tampa šiuolaikinės visuomenės atspindžiu, sąžinės balsu, kūrybos laisve ir galimybe vienus kitiems išgirsti.

Nuo 1965-ųjų rengiamą, vienu iš ilgiausią istoriją turinčių poezijos švenčių pasaulyje laikomą tarptautinę šventę „Poezijos pavasaris“ finansavo Lietuvos kultūros taryba, asociacija LATGA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.