Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

R.Kmita. Maironio iššūkis

Rimantas Kmita, www.kulturpolis.lt
2013 01 07 08:40
5
Kaune vyks renginių ciklas „Dialogas su Maironiu“
Maironis
Maironis

Maironio metai beveik baigėsi. Maironio skaitymai, konferencijos, seminarai, pristatymai įvairūs renginiai renginėliai. Ir virš viso to sklandė klausimas: kam šiandien Maironis? Bent jau aš jutau savotišką užduotį, kuri mokykloje galėtų būti pateikta maždaug taip: „Suformuluokite savo asmenininį santykį su Maironio kūryba“. Nes juk reikia turėti savo nuomonę, o ne kartoti mokytojo ar vadovėlio aksiomas. Man ši užduotis pasirodė sunkiai įveikiama ir tai turbūt didžiausias Maironio metų asmeninis atradimas.  Skaičiau iš naujo Maironį, žiūrėjau, kaip skaito kiti. O visas tas santykis, koks buvo susikurtas studentavimo laikais, toks ir liko. Nė krust.  Kodėl taip sunku tą santykį susiformuluoti?

Per šiųmetines „Literatūros salas“ viešai paklausiau Donato Petrošiaus – kaip Maironis? Petrošius paprašė baigti provokacijas. Klausti apie Maironį yra provokacija. Gal ir taip. Galbūt todėl, kad sunku atsakyti.

Štai koservatoriai pademonstravo naują požiūrį – užmovė Maironiui džinsus, apavė sportbačiais – štai, naujas požiūris į klasiką (delfi.lt >>). Gal ir atnaujino, juk Katalikų bažnyčiai Maironis jau per modernus tapo, bažnyčioj skaityt netinkamas, Maironis ir bažnyčioj jau provokacija.

Santykis su klasikais mūsuose, atrodo, dažniausiai apsiriboja dviem pozom: garbinamai nuolankia arba eretiškai atsainia. Viskas. Tarsi klasikus tebūtų galima arba mylėti, arba nekęsti.

Sunku kažką naują pasakyti ir palankiems (M. Martinaičio tekstas Metuose „Apie Maironį, kurio nėra knygose“), ir „eretikams“, šaukiantiems „Labanakt, Maironi!“ Nors „labanaktukai“ daug suprantamesni. Jiems Maironio eilės „nepatinka“, jie sako, kad jis blogas poetas, tuo viskas ir baigiasi. Jiems nereikia argumentuoti, pagrįsti, pateikti nors vieną citatą, jie kalba nuo kalno kaltindami tokį kalbėjimą nuo kalno. Jie kovoja prieš klišes klišėmis, karštai diskutuoja su iš mokyklos suolo ateinančiais stereotipais. „Lietuvių rašytojai, akademikai ir kultūros veikėjai pasiilgsta to Maironio, koks jis buvo prieš daugiau nei šimtmetį,“ –  rašo (ir, matyt, žino) kultūros veikėjas Ramūnas Čičelis.

Daugiau klaustukų kelia adoratoriai. Kai Aldonos Ruseckaitės knygos Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai pabaigoje perskaičiau įvairius pasiteisinimus ir atsiprašinėjimus dėl to, kad ji drįsta rašyti apie Maironį, iškart prisiminiau vos ne pažodinius Valentino Sventicko atsilankstymus jo knygoje apie Justiną Marcinkevičių. Niekaip nesuprantu, kas čia yra. Neužtenka pasakyti, kokie svarbūs tie poetai buvo tautinei taptybei, poezijai, istorijai, politikai galų gale. Neužtenka net pasakyti, kad santykis su jais neretai prilygsta santykiui su šventaisiais, o naratyvai apie juos – hagiografijoms. V.Sventickas ne tik kad neatsiprašinėjo rašantis apie Marčėną ar Baltakį, jis ir niekas kitas neatsiprašinėtų rašantis apie Donelaitį, Baranauską, Dantę, Šekspyrą. Nei kultūrologas, nei teologas neatsiprašija rašydamas apie šventuosius, Jėzų Kristų ar visą Švenčiausiąją Trejybę. Bet kai rašo apie Maironį ar Marcinkevičių, atsiprašinėti kažkodėl pagauna nesuvaldomas ūpas.

Bet – nors esama ir tokio nepaaiškinamai pakilaus santykio – padaryta Maironio metais ne tiek jau daug arba bent jau neadekavačiai mažai tam santykiui. Išleisti Pavasario balsai (su plokštele) (LLTI), parengta Maironio rinktinė Graži tu mano (LRS leidykla), bet, kaip ne vienas jau pastebėjo, naujai parengtų raštų neturime. Taigi švenčiam su sovietmečiu parengtais raštais. Nes parengti raštus yra sudėtinga. Kaip ir turėti savo santykį – reikia daug darbo.

Tad dar vienas nustebimas: negi reikia mažiausiai dešimties metų intensyvaus skaitymo, studijų, kad galėtum su šiuo klasiku užmegzti rimtą pokalbį? Klausiau to savęs galvodamas apie Brigitos Speičytės tekstus ir ankstesnius, ir apie neseniai pasirodžiusią studiją Anapus ribos: Maironis ir istorinė Lietuva (LLTI). Studijoje apie Maironį kalbama iš labai arti, taip, kad nukrinta visos išankstinės etiketės – klasika, romantikas, tautos dainius. Kalbiniai apsisprendimai, savo kūrybos vietos ieškojimas, adresatas visa tai knygoje iškyla kaip vykstantis čia ir dabar procesas. Turbūt toks ir turėtų būti vienas iš atnaujintų. Kai mokykloje sakoma, kad Maironis buvo tautos atgimimo dainius, tai atrodo, kad jis jau toks gimė. Tautos dainiaus epitetas užgožia žmogų, poetą ir tai, kas ir kaip buvo daroma. O jeigu jis būtų nedainavęs kalba, kuri neturėjo didelių galimybių įsitviritinti, kuria dainuoti buvo nelabai gero skonio ženklas, ir kurios klausytojų nelabai tebuvo. Visiškai beprasmiškas darbas, lengva tokio atsisakyti ir be to beprasmiško darbo mes šiandien būtume kitokie, jeigu būtume apskritai.

Aišku, intriguojantį pasakojimą kurianti mokslininkė žavi plačiu akiračiu, bet daug svarbiau, kad ji rašydama apie Maironį, atrodo, nepaliauja stebėtis. Maironis mūsų poezijoje dažnai suvokiamas kaip pirmasis, o knygoje remiantis gausiu lenkišku tekstynu parodoma, kaip buvo perrašoma tradicija ir kaip steigiamas lietuviškumas.

Kas mes esame, kaip mes suvokiame Lietuvą, savo erdvę ir kiek tą suvokimą kuriant dalyvauja Maironis rodo ir profesorė Viktorija Daujotytė knygoje Laisvojo mąstymo properšos. Turbūt patys nesuvokiam, kad į lietuvių paradoksaliai antimarinistinį pasaulėvaizdį būtent Maironis pirmasis įkalė: „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, / Man krūtinę užliek savo šalta banga“.

Per tuos metus įsismelkė mintis, kad Maironis yra anapus naivių „patinka“ – „nepatinka“ kategorijų, anapus jo kūrybos ignoravimo ar kritikos. Kaip kokia cheminė medžiaga Maironis yra persmelkęs lietuvių kalbą, pasaulėvaizdį ir jokiose laboratorijose jo neišgarinsi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms
  2. Pagaliau išleistos Maironio metams skirtos knygos
  3. Palangos Birutės parką papuošė Maironio eilių citatos
  4. Minima Maironio 80 metų mirties sukaktis
  5. Žiūrovus budins premjerinė „Maironio gatvė“
  6. Maironio metais nėra galimybės nusipirkti jo knygos
  7. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  8. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  9. Kultūros veikėjai knygų mugėje viešai skaitys Maironį!
  10. T.Dirgėla. Palangos bažnyčia Maironiui užrakino duris
  11. „Pasaulis skaito Maironį“: kitoks renginys poeto metinių minėjimų gausybėje
  12. Kviečia paroda „O kur Maironis?“
  13. Vilniuje ir Kaune prasideda tarptautinė mokslinė konferencija „Maironis ir jo epocha“ (programa)
  14. V.Turčinavičius. Kūrėjas, kurio pėdos gimtinės žemėje, o akys aprėpia platųjį pasaulį

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Saulės vilna says:
    8 m. ago

    Man Maironio kūryba yra lietuvių epas.
    Manau, kad iš jo dainomis virtusių “Kur bėga Šešupė”, “Už Raseinių ant Dubysos” (Pavilionienės atliekamo varianto) dalių yra pasidarytinas Lietuvos himnas, dabartinis yra per šaltas, jame yra per abstraktūs žodžiai, kad uždegtų lietuvį, žmogų.
    Galbūt, turėtini du himnai – senasis būtų iškilmingesnėms, naujasis kasdieniškesnėms, liaudiškesnėms progoms, juo būtų uždegama Maironio kūriniuose įkūnyta Lietuvos (Tėvynės) meilė.

    Atsakyti
    • Gintautė says:
      8 m. ago

      Dainininkės pavardė Povilionienė, nepainiokite.

      Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    8 m. ago

    Dvigubi užrašai, dviguba pilietybė, dvi vėliavos, du himnai, dvi žmonos… klausykite gerbiamieji – Jūsų laukia G.Navaitis.

    Atsakyti
  3. Li Bo says:
    8 m. ago

    Į epą gali gal pretenduoti S. Geda… su savo “Mamutų tėvyne”, ar “Skrynele dvasioms pagauti”. O Maironis tai ką- kunigėlis iš anų laikų, romantikas, bobučių ir patriotų numylėtinis. Daugiau beveik nieks ir neskaito, na dar vaikams mokykloj liepia, bet jei reikia patiems rinktis, tai daugiau ne “suolelį”, kažin kas ar renkasi.

    Atsakyti
  4. Vaitas says:
    8 m. ago

    Visai be reikalo Vaiškūnas baiminasi. “Kur bėga Šešupė”, “Už Raseinių ant Dubysos” yra gimę dainomis-tautiška giesme, kuri nuskaidrina, prašviesina gyvenimo realybę ir įkvepia, Žinoma, tai ne kosmopolitams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
B. Rastenytė. Poezija

B. Rastenytė. Poezija

2021 01 29
2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

2021 01 16
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
Rašytojų sąjungos apdovanojimas skirtas Rimantui Kmitai

Rašytojų sąjungos apdovanojimas skirtas Rimantui Kmitai

2020 12 22
Literatūros klasikė Žemaitė – ne vien tikrovės „vaizduotoja“

Literatūros klasikė Žemaitė – ne vien tikrovės „vaizduotoja“

2020 11 16
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. XIX a. Lietuvos kultūros simbolinė struktūra

2020 11 05
J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai

2020 11 02
Literatūros šventė „Vilniaus lapai“ šiemet praplės literatūros ribas

Literatūros šventė „Vilniaus lapai“ šiemet praplės literatūros ribas

2020 10 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
  • Kažin apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
  • Nuotrauka apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 504; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 486; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

by Kristina Aleknaitė
2021 03 09
1
Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

Netrukus pasirodys trečioji poeto Tomo Taškausko knyga „Amžinybės mozaikos“ (leidžiama savilaida). Centrinis knygos kūrinys – 33 epitafijų partizanams ciklas. Ta...

Skaityti toliau

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

B. Rastenytė. Poezija

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 29
0
B. Rastenytė. Poezija

Juodasis vandens jautis Tegul neša mano juodasis Jautis su dideliais ragais Stiprus ir galingas, garbingas Ant kurio aš sėdžiu šiek...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
  • Kažin apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
  • Nuotrauka apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Ar sustabdysime? apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
Kitas straipsnis
Poplūdis pamaryje pradėjo trauktis

Šilutė–Rusnė kelio ruože vandens gylis nuslūgo iki pusės metro, Pagėgiuose situacija prastėja

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai