Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos (9)

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu, dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai. Net 100 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad lietuvių kalba būtų saugoma.

Žinomas kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva asociacijos „Talka kalbai ir Tautai“ vardu kreipėsi į būsimąjį prezidentą, ragindamas atsilaikyti prieš politikų spaudimą nelietuviškų raidžių atžvilgiu.

„Atstovaujame 100 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, kurie pasirašė prašymus nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir asmenvardžius dokumentuose toliau rašyti lietuvių valstybine kalba ir jos raidėmis. 30 tūkst. mūsų prašymų saugomi prezidentūroje, o 70 tūkst. – Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“, – teigiama kreipimesi.

Jame primenamas dar 1999-ųjų Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

„Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t.y. asmens pilietybę. Pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, todėl asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Asmuo turi teisę apsispręsti, kokiai tautybei jis priklauso. Niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo, todėl negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo, atsižvelgiant į asmens tautybę, taisyklių.

 Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso“, – prieš du dešimtmečius konstatavo Konstitucinis Teismas.

„Parašų rinkimą rengiau aš. Tie 30 tūkst. parašų buvo „popieriniai“, tačiau jie susiję ne tik su asmenvardžių rašyba, bet ir su gatvių pavadinimais, Tautinių mažumų įstatymu. Iš tų 70 tūkst. apie 10 tūkst. buvo elektroninių. Parašai saugomi, kad niekas nepatikrintų, kas pasirašė, ir su pasirašiusiais nebūtų susidorota.

Toks milžiniškas parašų kiekis suveikė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, manau, todėl laikėsi santūrios pozicijos Lenkijos atžvilgiu, parašų rinkėjus buvo priėmusi, o aš net buvau apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Aišku, ne už parašų rinkimą, o už kultūrinius darbus, tačiau, jei prezidentė nebūtų pritarusi šiai iniciatyvai, vargu ar būčiau apdovanojimą gavęs. Prezidentė mums sakė, kad palaiko iniciatyvą“, – svarstė kalbininkas.

 Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

K. Garšva nesuvokia, kodėl vis dar tebevyksta diskusijos nelietuviškų raidžių įteisinimo klausimu, kai savo verdiktą jau yra priėmęs Konstitucinis Teismas, kodėl apie tai diskutuoja ir kandidatai į prezidentus.

„Ingrida Šimonytė pasakė, kad reikia leisti nelietuviškai rašyti ir į pirmą paso puslapį, Gitanas Nausėda – kad tik į antrą. Aišku, mums ir antrame puslapyje svetimų raidžių nereikia, tačiau, kai rinkome parašus, rinkome, kad į antrą puslapį būtų leidžiama, nes kitaip per teismus kas nors išsikovotų, kad ir pirmame būtų leidžiama.

Tačiau įrašas antrame puslapyje neturėtų jokios juridinės reikšmės, reikšmės turėtų tik asmeniniams reikalams: pavyzdžiui, oro uoste, norint įrodyti, kad vyras keliauja kartu su žmona tokia pačia pavarde. Toks kompromisas mūsų ir sugalvotas, nes Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius vis tyko, kaip čia prakišus svetimas raides į pirmą puslapį“, – baisėjosi K. Garšva.

 Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Pasak jo, parašai buvo renkami tam, kad politikai žinotų, jog didelė Lietuvos dalis jų kėslams nepritaria. Kalbininkas neabejoja, kad pavyktų surinkti ir 300 tūkst. parašų bei surengti referendumą, tačiau dabar tam būtinybės nemato.

„Pastaruoju metu grėsmė sumažėjo, nelietuviškų raidžių stūmimas aprimo. Bet, jei reikėtų, manau, ir milijoną parašų surinktume. Juk 100 tūkst. surinkome, nors nebuvo jokios sklaidos. Pasirašė daug mokytojų, kalbininkų, profesorių, žurnalistų. Ir, tarp kitko, pasirašė 300 moterų, ištekėjusių už užsieniečių“, – akcentavo K.Garšva.

Kalbininkas priminė, kad pagrindinis nelietuviškų raidžių įteisinimo šalininkų argumentas tas, jog asmenvardis neva yra asmens tapatybės dalis.

„Iš tikro jis toks nėra, todėl ištekėjusios moterys ir visi kiti asmenys, kiek pavardę bekeistų ar kitomis raidėmis rašytų, savo tapatybės niekada nepraranda. Asmenvardis yra kalbos dalis – tikrinis daiktavardis“, – kontrargumentavo K.Garšva.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

9 komentarai

  1. Arūnas:

    neįvyks toks referendumas, nes “globalūs lietuviai” įjungs ne tik propagandos mašiną, bet ir sugedusius kompiuterius, o jei reikės, tai ir skalbimo miltelius.

  2. Vytautas:

    Geras, prasmingas straipsnis. Ačiū už tokią iniciatyvą, Lietuvių šnektą, savą šnektą reikia saugoti, kaip savo teritoriją, kaip savo artimuosius, kaip save.

  3. nukniaukiau komentaro gabalą:

    Lenkiškus rašmenis reikia įteisinti pirmame paso lape, nes lenkai pirmieji
    išrado dviratį ir žibalinį televizorių.

  4. Ir į temą, ir ne:

    Gal esu beviltiškai sugedusi, tad man kyla įv. įtarimų, kai girdžiu naujųjų LK „autoritečių“ ir „autoritetų“ kalbas apie visapusišką „atsilikėlę“ Lietuvą, apie „būtinumą“ moderninti LK bei kad tai būtina daryti mėgdžiojant anglų k. Kažin, sąmoningai ar tik vedami tuštybės išgarsėti bet kokia kaina jie padeda dezinformatoriams diegti jaunimui menkavertiškumo kompleksą?
    Jų kategoriškumas, mosavimas jeilių-kembridžų-oksfordų bei kt. diplomais, ar darbo užsienyje patirtimi pretenduoja į paskutinę tiesos instanciją, o man primena sovietmečio kaimynę (naminės pardavėją), kai, po pirmo apsilankymo gretimoje šalyje („Polščoje“, „u Polščy“), ji miestelio kaimynus „Vakarų“ КУЛЬtūros mokyti ėmėsi. Tik kas tokiose situacijose iš tiesų „provincija“, o kas „šiuolaikinė intelektualė”? – Toji naminukės karalienė, ar tie, ką ji „protino“ ir „kuЛЬtūrino“?
    Ar ne per daug rizikuojame, leisdami už padarinius neatsakingiems „žinovams“ dėstyti, t.y. dezinformuoti, „feiknjūsinti“ studentus, nukreipti juos klystkeliais? Tarp jų studentų neišvengiamai rasis ir tokių, kas po klaidžiojimų įsitikins, jog ne šie „autoritetai“ buvo teisūs, bet klaidžiojimų metai – prarastas jauno diplomuoto žmogaus gyvenimo tarpsnis, kurį būtų galėjęs prasmingiau naudoti, jei jį būtų lavinusi iš tiesų gilių, ne melagiena grįstų žinių turinti profesūra.
    Diplomuotieji „autoritetai“ nė to neįsisąmonina, jog nemokamo sūrio nebūna.
    Prie mažiausiai išsilavinusios visuomenės dalies galimybių taikyta, vis labiau paprastinta hibridinė kalba įgavo savo blogybių – tapo mažiau logiška, mažiau tiksli, subtili, lanksti, grakšti; tokios kalbos žodžiai perteikia mažiau jų įvardijamo turinio savybių, nuskurdintos gramatikos galimybės siaurina protavimą, kalba varginama visame tekste besikartojančių, daug laiko ir vietos užimančių pagalbinių žodelių.
    Suprantu, jog senas prekybos ir kolonizacijos tradicijas turinčių tautų tikslas – mažiausiomis sąnaudomis didžiausią pelną. Kam brangiai lavinti tautą, jei galima sukomercinti ir ją, ir jos kalbą. Žiū, ir mūsų partijų „autoritetai“ irgi jau persiėmė panašaus supratimo lygio ir „pagarbos“ savo tautai bei jos kalbai: kam lavinti tautos kalbą, protą, fantaziją, kam pinigus visam tam leisti, jei galima viską iki „komercinio“ lygio supaprastinti? Tada trimis raidėmis užrašomai kalbai jau nė žmogaus nereikia – tokia ir robotai puikiai operuoja…
    Tai ko iš tiesų mūsų kalbai ir mums trūksta, ką reikia naujovinti? – LK mokymo ir dėstymo būdus. LK mokymo metodikai reikia tokio pat VAIZDINGUMO, kokiu pasižymi pati mūsų kalba. Prie to galėtų prisidėti rašytojai, poetai, humoristai, animukų bei komiksų autoriai ir kt. šmaikštaus žodžio meistrai, kurdami smagius, muzikalius posakius, vaizdelius, eilėraštukus, patarles, tekstus įv. žaidimams (kad ir „Pele, pele, pas ką žiedas žydi“, ar „Katinas ant krosnies tupėjo, pelę įsikandęs turėjo“ ir pan. pavyzdžiu) – skirtus ne tik darželinukams, bet ir moksleiviams, būsimiems kalbininkams ir mokytojams, įsimenamai pavaizduojančius posakių, nukopijuotų svetimų konstrukcijų absurdiškumą, juokingumą, netikslumą ir pan., ir gimtosios k. logiką, tikslumą, vaizdingumą.
    Pradžiai galimą žaidimo, mįslių spėjimo temą pakuždėjo seni ir nauji kitų kalbų pavyzdžiu „sumoderninti“ posakiai, žodžiai – kada vairuotojas būna PAKANKAMAI girtas (t. y., iš kur vairuotojas žino, jog jau pasiekė reikiamą girtumo laipsnį, jau gali vairuoti; arba – iš ko kelių inspektoriai spėja, jog šis jau pakankamai …)? Kokia burtų lazdele žiniasklaida kiekvieną kalbinamą darbuotoją paverčia ATSTOVU? Ką žodžiu „pseudonimas“ užšifruoja LRT muzikos laidų vedėjai? Katros slaptos organizacijos nariai naudoja slaptažodį „A nia?“. Arba posakiai buities naujovinimo tema: Kaip iškepti blynus ANT taukų/aliejaus?; Kaip NUO dulkių nuvalyti stalą? Ar benzino UŽSIpylimas naudojamas grožio procedūrų metu?

  5. Žemyna:

    Pasų klausimu: kaip visų kitų išpuolių prieš LT atveju, turime pradinį, „nekaltą“ bandymą. Pavykus, bus einama dar brutaliau ir platesniu frontu. Jei žiopsosime. Jei Tautos „atstovai“ IŠDUOS.
    Šis sumanymas, Varšuvai gal net neįtariant, kaip ir kiti, buvo pakištas nesantaikos ir neramumų kurstymo tikslu. „Bestija Ryga“ savuoju dvikalbiu pasu kone viską sugadino. Bet seni patikrinti komunistiniai kadrai neturėtų nuvilti – ras būdų užkirsti jiems kelią į LT. Taigi, „kadrai“ įsisprendę velka „pažangų komercinį pasą“. Jo pažangumas tik tas, kad atitinka „mažiausiomis sąnaudomis didžiausio įmanomo pelno“ siekį. Tik štai kokia „smulkmena“ – Valstybinę kalbą saugoti ir visokeriopai ja rūpintis PRIVALO VALSTYBĖ. Juolab tais atvejais, kai tai susiję ir su dokumentų apsauga nuo klastočių (nes jos susiję ir su valstybės saugumu!). Ar dar per mažai su jomis susidūrėme, įsileisdami užsieniečius? Ar esam nepajėgūs pasimokyti iš Vakarų, kurie dėl tos komercinės „abėcėlės“ dešimtmečius nepagauna ieškomų pavojingų nusikaltėlių?
    Taigi, žiūrim, ką turim: „Talkos“ teikiamas projektas neatmeta svetimkalbių pavardžių originalios rašybos, tik reikalauja nelaužyti LR Konstitucijos, neišmesti iš valstybės dokumente jai skirtos vietos Valstybinės, t.y., visiems šalies piliečiams bendros, juos jungiančios ir jiems visiems suprantamos kalbos. Ir kieno, jei ne Tautos atstovų pirmoji pareiga – saugoti Konstituciją, patiems jos nepažeisti ir neleisti to padaryti kitam?!
    Tai kas iš tiesų trukdo įvykdyti savo pareigą – priimti įstatymą dėl Tautos referendumu patvirtinto paso projektą? Ar tik ne pati Valstybinė lietuvių kalba valstybės (ne privačiame!) dokumente, jos statusas???
    Kurioje dar Europos valstybėje tai būtų įmanoma, kad visaverčiame (nes standartą atitinkančiame) dokumente nebūtų Valstybinės kalbos, kad ją ne kokie kenkėjai, o šalies parlamento nariai ją IŠMESTŲ, ir kad ne visi, o tik nedidelė dalis piliečių mokėtų taisyklingai perskaityti, kas ten įrašyta, kaip tai turi skambėti?
    Ir dar viena smulkmena – visų lotynų abėcėlės pagrindo pavardžių nuQWaXinimui (nutautinimui ir šifravimui) bus įsigyjama atitinkama programa. Tarpininkams, stumte prastūmusiems valstybės standarto neatitinkančio paso įteisinimą, už pastangas šis bei tas priklausys?

  6. Dronas:

    Jie senai IŠDAVĖ. Blogiausia, kad tauta, pati save išdavė. Daugiaguba pilietybė nesigavo tik todėl, kad nepririnko reikiamo kiekio. Beveik nepririnko. Būtu nuleista kartelė (su laiku greičiausiai ir bus) ir turėtume jau dvigubą. Čia aš ateitį matau ne itin šviesią. Dar atėjo mintis, o kam aš stengiuosi kažką aiškint, šviest? Panašu, jog niekam to nereikia, visi tokie protingi ir geriau žinantys. Pašūkavau tyruose ir… Nieko. Gaila, kad paskui norėdami, Lietuvos neišmels, o jų anūkai, nežinodami nė kas ta Lietuvybė, nei kodėl jiems to reikia, bandys žaist lietuvius, rengsis tautiniais drabužėliais, laužyta kalba švebelžiuos ir jausis kažką gaivinantys, nors viskas bus senai prarasta. Niūrios mintys apima, kai galvoji apie tokią ateitį. O blogiausia kada suvoki, jog tai ne už kalnų, kad tai tarsi mirties alsavimas, visada šalia ir labai tikra. Žinot, aš su vienu žmogumi pakalbėjau apie šį bei tą. Tipažas kaip vieno tokio žemaičiu prisistatančio. Eurofederalistas na ir toliau pagal sąrašą. Na kaip pakalbėjau. Tik nuotaiką susigadinau, savaitei į priekį. Į mano klausimą, jog ką, visos šitos kovos, žuve, ištremti, jie ką, kentėjo veltui? Tikėjo, darė, aukojosi, veltui? Man buvo atsakyta lakoniškai, taip. Po to diskusija tapo beprasmiška. Tarp mūsų praraja ir jos neperžengt niekada. Tokie amžinai kartos savo, niekada nenusileis ir visada jausis teisūs, atlaidžiai kalbantys apie tavo “nesubrendusį” požiųrį, beprasmį užsidegimą ir tai, kad čia nieko nepakeisi. Iškart pasakysiu, žmogus tai tikrai neblogas, protingas ir gero Lietuvai linkintis. Bet dievas mato, po to jo TAIP, norėjosi į barzdą spjaut. Ir dabar norisi, nors suprantu, kad žmogus nekaltas, jis taip deformuotas dar anos santvarkos, o prie šitos, gyvendamas Lietuviškam informacijos burbule, jis tiesiog negalėjo išsitiest, o gal ir vėlu tam. Ir bėda ta, kad tokių, nekvailų, neretai įtakingų žmonių, apstu. Ir jie išties manosi Lietuvai gero linkintys. Gluminanti patirtis.

    • jo:

      žmogus tai tikrai neblogas, protingas ir gero Lietuvai linkintis.
      Suprantama, kad žmogus ir nebūdamas lietuvis būna ir neblogas, ir protingas… bet kaip šis herojus yra gero Lietuvai linkintis? Kas tas gėris pagal jį? Valstybingumo praradimas ir tapimas kažkokios valstybės dalimi? Valstybinės kalbos statuso panaikinimas? Masinė emigracija? Masinė imigracija, lietuvių tapimas mažuma ir Lietuvos apgyvendinimas arabais, negrais, rusakalbiais? Tas žmogus šitaip linki gero?

      • Dronas:

        Jo manymu valstybingumo praradimas Europos federacijoje išpūstas dalykas ir aplamai, jis tvirtai įsitikines, jog Briuselio biurokratai, kada gaus absoliučia galią, bus ne tokie kaip komunistų bonzos. Tuo pačiu jis įsivaizduoja, jog viską sujungus, mokesčius, padarius Europos kariuomenę ir visą kitą, bus tik gerai. Žmogus turi galvoje grąžų paveiksliuką, tiki juo, visą kita kas tam prieštarauja – nesąmonė. Masinė emigracija vėlgi, jo supratimu mados dalykas, jis nelabai suvokia ko žmonės bėga iš šalies. Žinoma, jis yra vienas iš tų kur laikas nuo laiko keliauja į kalnus paslidinėt, Italiją ir panašiai. Jis gyvena savo burbule. Žmogus pagyvenes, beje iš tremtinių ir tikrai nekenčia komunistų. Tikrai Lietuvai gero linki, kaip jis tai supranta. Beje, nesupranta angliškai, todėl visas žinias gauna lietuviškai iš Lietuviškų žiniatinklių. Pats supranti, ganėtinai sotus, užtikrintas gyvenimas, pridėk tik vietines ar lietuviškai kalbančias nuomonės formavimo priemones, kurios be abejo priklauso korporacijom ir oligarcham, gausi tipišką Lietuvos rinkėjo paveikslą. Doras, sąžiningas, nekvailas, bet žinantis tik tai, kas naudinga lietuvos “elitui”, nesusiduriantis su šūdu, kuris išvarė daug žmonių iš Lietuvos. Neišeina net pykt, tiesiog labai apmaudu, kada žmogus tau kartoja štampuotas frazes, kurias jam papasakojo televizorius ar laikraštis. Siutina, kada su žinovo veidu pradeda teigti, kad tau nėra taip jau blogai, vistiek dasiduri, gauni vokelius. Kategoriškai netiki, kad taip nėra ir tenka gyvent iš sušikto atlyginimo. Jam taip televizorius pasakė, kad visi gauna vokelius ir nėra taip blogai. Jis šventai tuo tiki. Galų gale pilnos parduotuvės žmonių, vadinasi nebadauja, nebadauja, reiškiasi gyvena gerai. Tai sotaus žmogaus: tegul valgo pyragus jei nėra duonos. Ir tokių tikrai nemažai. Imigracija jam nepatinka, bet jo suratimu visi ieško kur geriau, kas yra tiesa, bet varyt lauk jėga negražu. Žmogus pacifistas, netiki jėgos sprendimas iš principo. Štai ir viskas, padorus žmogus, apsiskaites, Lietuuvai tik gero linki, bet… Įtariu žemaitis iš tokių. Tokie mums savo gerais norais kelią į pragarą nuties.

  7. Žemyna:

    O tai? –
    „Laisvės kalvos“ maketas baigtas, savivaldybė nenori ardyti Lukiškių aikštės
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/laisves-kalvos-maketas-baigtas-savivaldybe-nenori-ardyti-lukiskiu-aikstes-56-1147868
    Ostapas Benderis prieš tokius – kūdikis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *