Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Lenktynės su laiku neretai baigiasi alinančiu išsekimu

www.alkas.lt
2019-03-06 03:00:15
0
Lenktynės su laiku neretai baigiasi alinančiu išsekimu

Psichologas Paulius Rakštikas | Asmeninio albumo nuotr.

Psichologas Paulius Rakštikas | Asmeninio albumo nuotr.
Psichologas Paulius Rakštikas | Asmeninio albumo nuotr.

Kaip viską suspėti ir neišprotėti, nėra tik retorinis klausimas. Su tokia problema susiduria daugelis talentingų verslininkų ir vadybininkų, nerimaujančių, kad gali kažką svarbaus pražiopsoti savo gyvenime.

Stresas, lėtinis nuovargis ir išsekimas – kaina, kurią tenka sumokėti už tai, kad nepaisoma protinio darbo higienos. Karjeros užkulisiuose neretai lieka ne tik bemiegės naktys, bet ir sveikatos sutrikimai, yrantys partnerystės ryšiai ar nusivylimas šeima.

Apie dėmesingumo lavinimą ir sąmoningumo ugdymą parašęs knygą „Staigmena gyventi“ psichologas Paulius Rakštikas niekam nelinkėtų skubėti.

„Laikas skubėti lėtai, nes niekas nepridaro tiek žalos, kiek mūsų pačių noras viską suspėti“, – įspėjo psichologas P. Rakštikas.

– Ar yra skirtumas tarp fizinio skubėjimo ir skubėjimo mintyse, kuris atsiranda dėl didelio kiekio informacijos ir laiko trūkumo?

– Laikas yra viena pagrindinių materijos egzistavimo formų. Pats laikas nėra nei greitas, nei lėtas, jis neatsiejamas nuo judančios materijos. Bet skubėjimas ar neskubėjimas yra tik mūsų pačių susikurti žodžiai ir mūsų jausmai.

Laiko tėkmė nepriklauso nuo mūsų suvokimo – mes galime manyti, kad jo beveik nėra arba dar liko visa amžinybė, bet laikrodžio rodyklė tiksi tokiu pačiu greičiu. Aišku, būtų galima užduoti klausimą, kodėl sakome, kad laikas greitai praėjo, kodėl diena pralėkė kaip akimirka. Turbūt nereikia didelių išvedžiojimų, kad suprastume – skubėjimas kyla dėl mūsų mąstymo ir požiūrio į tikrovę.

– Ar galite pateikti pavyzdį, kas atsitinka, kai žmogus nepaiso dėsnių ir elgiasi taip, lyg paroje būtų ne 24 valandos, o dvigubai daugiau?

– Daugelis žmonių skundžiasi tuo, kad kažko nespėja atlikti. Tada kyla esminis klausimas, ar įmanoma gamtoje ko nors nespėti. Ar gamtoje yra tokių nespėjimo faktų, ar gali būti, kad susimaišytų metų laikai ir po žiemos ateitų ne pavasaris, o ruduo?

Šis klausimas svarbus ne tik suaugusiesiems. Vieną vakarą mano mažametis sūnus susigraudino, kaip nori braškių, o jų nėra, nes lysvės apsnigtos. Net suaugęs žmogus gali jausti sukrėtimą, kad nori to, ko nėra. Tokia psichologinė būsena susijusi su norais ir svajonėmis. Iš tikrųjų laikas nekreipia dėmesio į mūsų norus, jis teka savo vaga. Bet susikurdami idėją, kas turėtų įvykti per tam tikrą laiko atkarpą, sukuriame planą, kuris neturi nieko bendro su tikrove, todėl susiduriame su neįveikiamomis kliūtimis.

Taip atsiranda praraja tarp mūsų norų ir galimybių. Juk norėdamas visą arbūzą sutalpinti į vieno litro talpos indą, galiu tai padaryti tik pjaustydamas arbūzą po gabaliuką. Lygiai taip pat atsitinka ir su laiku.

Greitas skubėjimas ne visada atsiperka. Pavyzdžiui, automobilių sporto lenktynėse „Formulė –1“ gali būti iš anksto suplanuoti du ar trys sustojimai. Jei sportininkas planuoja rečiau stoti, jo bolidas gali išvystyti didesnį greitį, jis gali aplenkti daugiau varžovų. Tačiau jis rizikuoja, nes gali baigtis kuras dar nepasiekus finišo.

Taip yra ir su mūsų sveikata, nes organizmo resursai riboti. Mes galime mažiau miegoti, paskubomis valgyti, pamiršti savo pomėgius ir palikti juos šviesesniems laikams. Mes tarsi susikuriame iliuziją, kad varžydami save galime daugiau atlikti svarbių darbų. Iš tikrųjų daug kam tai pavyksta. Bėda ta, kad siekdamas užsibrėžtų tikslų žmogus nesuvokia, kad tai daro savo resursų sąskaita.

Psichologas Paulius Rakštikas | Asmeninio albumo nuotr.
Psichologas Paulius Rakštikas | Asmeninio albumo nuotr.

– Kuo gali baigtis amžinos grumtynės su laiku?

– Nuolatinis skubėjimas ir nespėjimo jausmas sutrikdo organizmo pusiausvyrą. Žmogus nesugeba susikaupti, jaučiasi apatiškas, praranda gyvenimo džiaugsmą. Nėra teisinga manyti, kad savaitgalį pavyks atsigriebti ar sulaukus senatvės pavyks gerai išsimiegoti.

Fiziologiškai to neįmanoma padaryti, nes mūsų kūnas įpratęs prie tam tikro darbo ir poilsio ritmo. Jei mes jį sutrikdome, jaučiamės liguistai. Dėl pernelyg didelio darbo krūvio išsivysto tokia būsena kaip perdegimo sindromas, kuris dar vadinamas profesiniu perdegimu, taip kaip skendimas pelkėje, kai žmogus vis bando išsikapanoti, bet iš tikrųjų klimpsta vis giliau.

– Dėl kokių priežasčių susidaro uždaras ratas?

– Dažnai būna sunku nutraukti skubėjimą ir lėtinti gyvenimo tempą, nes sulaukiame tam tikro pastiprinimo iš aplinkos. Pagyrimas, algos pakėlimas, paaukštinimas darbe – šios priemonės tarsi motyvuoja gyventi dar greičiau. Ilgainiui skubėjimas tampa įpročiu, gyvenimo norma. Nerimas ir nuogąstavimas, kad galiu kažką svarbaus pražiopsoti, įsitikinimas, kad privalau tam tikras užduotis atlikti šiandien, o ne rytoj – visa tai atsiliepia ir santykiams su artimaisiais. Juk žinoma, kad šeima visada atleis.

Ateina laikas, kai į skubėjimą pradeda reaguoti visas kūnas. Dirglumas, nervinė įtampa, sumažėjęs apetitas, nemiga, vangumas – tokios būsenos aplanko vis dažniau, kol vieną rytą atėjęs į darbą žmogus nieko nenori daryti. Jam viskas atsibodo.

Yra ne viena liūdna istorija, pasakojanti apie tai, kaip keletą metų be atostogų tempęs žmogus pagaliau išvyksta į išsvajotą kelionę ir numiršta. Tai – kaina kurią moka darboholikai.

– Ar yra priemonių, kurios apsaugotų nuo tokios tragedijos?

– Tikslų siekimo kultūra, kurioje mes gyvename, yra negailestinga. Ji įvaro žmogų į kampą, jis nebegali sustoti, nes pasidaro žalingų įpročių vergu. Dirbdamas su žmonėmis, kurių biografijos puikios žvelgiant iš šono, dažnai girdžiu abejonių, kaip toliau gyventi.

Kad žmogus mokėtų laiku sustoti, jis turi žinoti, kaip tai padaryti. Įprotis skubėti nesusiformuoja per vieną dieną. Yra ne vienas būdas, kaip lėtinti gyvenimo tempą. Pavyzdžiui, galima peržiūrėti darbotvarkę, susiplanuoti darbus, kuriuos galima atlikti vėliau, reguliuoti krūvį, atsisakyti viršvalandžių, pakoreguoti darbotvarkę taip, kad ji atitiktų protinio darbo higienos reikalavimus.

Darbas, bendravimas, poilsis, laisvalaikis – tai kertiniai akmenys. Jei žmogus neturi bent vienos atramos, jis griauna harmoningo gyvenimo pamatus. Prisiminkime, neįmanoma pastatyti palapinės, jei yra tik vienas skersinis.

– Vaistinių lentynose gausu įvairių medikamentų nuo nemigos, nerimo ir dirglumo. Gal žmogui paprasčiau išgerti tabletę nei ieškoti psichologo?

– Pirmiausia, reikia ne vienos priemonės, o viso komplekso. Yra žinoma, kad cheminiai vaistai gelbsti trumpai, o naujų įpročių formavimas garantuoja ilgalaikius pokyčius.

Antra, mes turime išmokti dėmesingo įsisąmoninimo. Trečia, turime į savo darbo kalendorių įtraukti taip pat įvairias poilsio priemones: tai fizinis aktyvumas, išvykos į gamtą, bendravimas su artimaisiais ir draugais, skaitymo malonumas. Taip pat negalima užmiršti pomėgių. Mes turime tam rasti laiko, nes tai suteikia teigiamų emocijų ir gyvenimo prasmę.

Ketvirta, žmogus turi atsigręžti į gamtą, išbandyti pirmiausia tai, kas natūralu, nes kokybiški augalinės kilmės preparatai neturi šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, laiko ir mokslo patikrintas derinys iš ramunėlių, melisų, pipirmėčių, apynių spurgų ir valerijonų stiprina nervų sistemą.

Toks augalinių medžiagų derinys padeda atsipalaiduoti, mažina nerimą, gerina miegą, tai – skubioji pagalba, jei žmogus jaučiasi pervargęs, išsekęs. Jis neturi laukti tos dienos, kai viskas atrodys pilka ir nuobodu. Žmogus turi mokėti skaityti tuos ženklus, kuriuos jam siunčia organizmas.

Lėtas skubėjimas – tai gebėjimas atlikti kasdienius darbus, darant tam tikras pauzes, kurios yra būtinos. Kai mes sakome „skubėk lėtai“, tai nereiškia užtraukti automobilio rankinį stabdį. Imkime pavyzdį iš maratono bėgiko, juk jis niekada nepasieks finišo, jei visą laiką bėgs kaip sprinteris, kurio tikslas – tik trumpa distancija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kad atostogos netaptų stresu
  2. Nešioji akinius? Reiškia, gyveni įtampoje
  3. Atsikelti ryte tampa sunkiausia misija? Tai – organizmo ženklas jums
  4. S. Kriaučiūnienė. „Išmokti gyventi su liga“ – nėra vienintelis kelias
  5. Pablogėjo atmintis? Priežastis nebūtinai slypi amžiuje
  6. Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių
  7. Įtampos sukelta jaunų žmonių liga: kaip malšinti nemalonius požymius?
  8. 10 įpročių, kuriais pasižymi sėkmingai stresą valdantys žmonės
  9. Pasirūpinkite kelionės vaistinėle
  10. Dėmesio – Žemę užklupo magnetinė audra!
  11. Mokslininkų patarimai, kaip tapti laimingesniems
  12. Koks grūdinimosi būdas žiemą prieinamas kiekvienam?
  13. Prisnūdusi skydliaukė: gyvenimas lyg sulėtintame filme
  14. K. Bondar: Nepainiokime švenčių su maistu ir gėrimais nukrautu stalu
  15. Iš pirties į ledinę eketę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas
  • Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“
  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

Kiti Straipsniai

Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Sveikata

Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
Pixabay.com nuotr.

Dėl kokių priežasčių tinsta kojos ar veidas?

2025 06 28
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Lašiša – išmintingas pasirinkimas po švenčių

2025 06 28
Dantų protezavimas

Kai šypsena keičia gyvenimą: „PAPADENT“ patirtys

2025 06 25
Sveikata

Lietuvos medikų bendruomenės kreipėsi į Seimą

2025 06 25
Kokie pramanai sklando apie saldiklius?

Saldikliai: bijoti, ar vartoti?

2025 06 24
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24
Daržovės, česnakai

Prieskoniai gali tapti natūralia pagalba medžiagų apykaitai

2025 06 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Youtube.com stop kadras

Kviečia seminaras „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai