Kristina Bondar – 36 metų fotografė, kuriai išlaikyti grožį ir jaunystę pavyksta sveikų gyvenimo įpročių dėka.
Kardinaliai pertvarkiusi savo mitybą, perėjusi prie sveiko gyvenimo būdo ji sukūrė savo „detox“ (detoksikacinę) programą bei šiandien įveikti sveikatos sutrikimus padeda ir kitiems.
– Jūsų gyvenimo būdas dabar yra kitoks nei seniau. Papasakokite, kaip gyvenote iki šių pasikeitimų?
– Gyvenau kaip eilinė statistinė Lietuvos gyventoja, valgiau karbonadą, mėgau tortus, šokoladus, traškučius. Sveikata nebuvo stipri, tačiau galvojau, kad mityba su sveikata yra beveik nesusijusi. Po nėštumo mano imuninė sistema praktiškai nustojo veikti, pradėjau daug sirgti. Supratau, kad nebegyvenu ir nebegaliu pasirūpinti savo mažu vaiku. Supratau, kad turiu kažką keisti. Pradėjau nuo interneto platybių, instinktyviai pasirinkusi detox programą, iš esmės pakeičiau savo mitybą. Ir stebuklas įvyko, pradėjau jaustis puikiai. Vėliau gilinausi į šią sritį ir gimė mano pačios sudaryta, išskirtinai moksliniais tyrimais ir praktika pagrįsta ir jau daugelio žmonių išbandyta cukraus „detox“ programa, skirta imuninės sistemos atstatymui.
– Kaip šeima reaguoja į gyvenimo būdo pasikeitimus? Ar į sveiką gyvenimą įsitraukėte visi kartu?
– Sakoma, kad kas namuose gamina, to ir valdžia. Jei vienas šeimos narys pradeda keisti gyvenimo būdą, tai natūraliai paveikia visą šeimą. Mano šeima reaguoja gerai, vyras netgi priima cukraus iššūkius, vis dar giliai širdyje svajodamas apie saldumynus. Kadangi kuriu receptus ir mitybos programas, namuose – daug degustacijų. Šeimos nariai būna pirmieji vertintojai ir kritikai.
– Kaip švenčiate šventes, kokios iš jų yra svarbiausios?
– Aš mielai švenčiu visas šventes ir beveik visada einu ten, kur mane kviečia. Pakeitus mitybą, šventėse, svečiuose labai daug ko tekdavo atsisakyti, tačiau labai dėl to džiaugiuosi, nes išmokau šventimą atskirti nuo maisto ir gėrimų.
– Ką pastebite šventėse?
– Maistas – mūsų gyvenimo ašis. Mes nieko nebeįsivaizduojame be valgymo: visos mūsų šventės asocijuojasi visų pirma su gausiai nukrautu stalu, pasimatymas – su vakariene restorane, susitikimas su draugais – su užkandine, išvyka į gamtą – su kepsniais, kinas – su spragintais kukurūzais, net ėjimas į teatrą – su pyragėliais ir karštu šokoladu. Būtų sunku sugalvoti nors vieną pramogą ar laisvalaikio praleidimo būdą, kurių metu mes nieko nevalgytume. Net verslo susitikimai ir tie vadinami pietumis. Ir valgome mes tikrai ne dėl to, kad mums trūksta maistinių medžiagų, dažniausiai mes net nealkani. Valgome iš įpročio ir gerokai per daug. Maistu vainikuojame savo sėkmes ir glaistome nesėkmes. Daugeliui žmonių, maistas – vienintelė pramoga ir malonumas. Tai yra labai liūdna, nes maisto teikiama laimė – labai paviršutiniška ir trumpalaikė, įtraukianti į sveikatos problemas, priklausomybę nuo tam tikrų produktų ir dar didesnį nepasitenkinimą. Mums visiems reikia išmokti valgymą ir gėrimą keisti įspūdžiais, veikla, pokalbiais.
– Kaip vertintumėte Lietuvos žmonių susidomėjimą sveika gyvensena ir suvokimą apie ją?
– Sveika gyvensena šiuo metu – mada. Labai gerai, kai madinga yra kažkas gero. Tačiau ten, kur mada, atsiranda verslas, kuris maloniai siūlo savo paslaugas. Tai nedera aklai tikėti užrašais „eko“, „sveika“, „vaikams“. Taip pat dažnai žmonės sako, kad neturi pinigų pirkti ekologiškas prekes. Lietuvoje šiuo klausimu yra gerokai lengviau, nei vakarų Europoje, JAV. Čia mes galime įsigyti produkcijos tiesiai iš ūkininkų, o ir kainos dažnai yra tokios pat kaip parduotuvėse esančių prastų, masinės gamybos produktų. Svarbu suprasti, kad geros kokybės, ekologiškas produktas turi 5 ar net daugiau kartų maistingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, dėl to jo mums reikia suvalgyti gerokai mažiau. Sumoje įvertinus, ekologiškas sveikas maistas netgi nėra brangesnis.
– Papasakokite apie savo laisvalaikio pomėgius? Ar jie pasikeitė ėmus domėtis sveiku gyvenimo būdu?
– Domiuosi daug kuo, nuolat mokausi kažko naujo. Man sunku atskirti laisvalaikį nuo darbo, nes mano mityba, mokymasis, domėjimasis mokslu, pasauliu, filosofija, kultūra yra ir mano gyvenimo būdas, ir darbas. Negalėčiau nubrėžti aiškios ribos, kada aš dirbu, kada jau prasidėjo laisvalaikis. Labai mėgstu keliauti, kelionių metu, kažko mokausi, ieškau, ragauju, rašau. Nemanau, kad pasikeitė, tikriausiai tas mano nenoras sėdėti vienoje vietoje ir užsiimti tik viena veikla bei smalsumas atvedė mane ten, kur aš esu šiandien.
***
Kristinos teigimu, esame gamtos dalis ir niekada nebūsime sveiki, jei mūsų aplinka nebus tokia. Todėl rūpindamiesi tuo, ką dedame į skrandį, tuo pačiu turime pasirūpinti, kokį poveikį aplinkai turi mūsų veiksmai. Ji sako, jog jei valgome sveikai, bet nesidomime aplinkos apsauga, meluojame patys sau. „Dažnai perkame saują salotų didžiuliame plastikiniame inde, vaisių kokteilį plastikiniame puodelyje su šiaudeliu, dedame vieną obuolį į plastikinį maišelį, geriame vandenį iš plastikinių buteliukų. Tačiau toks mūsų gyvenimas nėra nei sveikas, nei laimingas“, – sako Kristina Bondar. 
