Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių

www.alkas.lt
2018 09 29 07:00
1
Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių

Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninio archyvo nuotr.

Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninio archyvo nuotr.
Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei.

Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių.

Dažniausiai kenčiame nuo netinkamo gyvenimo būdo

Pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, viskas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. „Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidina rūkymas. Pavyzdžiui, 40–45 metų amžiaus grupei priklausantis rūkantis asmuo turi 6 kartus didesnę riziką mirti dėl koronarinės širdies ligos. Dar viena opi problema – fizinio aktyvumo trūkumas. Nustatyta, kad šiais laikais žmonės juda apie 20 proc. mažiau nei 8-ąjame dešimtmetyje. Dėl to susiduriame su viršsvoriu, dažnai atsiranda gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas, kyla kraujo spaudimas“, – pasakoja jis.

Nutukimą lemia ir netinkami mitybos įpročiai, kurie Lietuvoje yra pakankamai įsisenėję. „Faktinės mitybos tyrimai rodo, kad metų metus pagrindinis žmonių maisto pasirinkimo kriterijus yra kaina. Nors ir žinome, kokie produktai yra sveiki, kokie – ne, problema yra ta, kad žmonėms valgymas nėra svarbi jų dienotvarkės dalis. Mes neskiriame pakankamai laiko maisto ruošai, produktus perkame negalvodami apie jų naudą organizmui, nesigiliname į jų sudėtį“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė | Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė | Asmeninė nuotr.

Tylus šių dienų žudikas – stresas

Nors šiandien vis dažniau kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, psichologinės ar psichiatrinės pagalbos temos Lietuvoje dar išlieka tabu. „Nuolatinė įtampa, skubėjimas, prastas miegas, konkuravimas darbe ar net poilsiaujant (pavyzdžiui, kas įspūdingiau paatostogaus) – visa tai jau tapo kasdienybe. Stresas iš esmės nėra sveikatai kenkiantis veiksnys. Pavojus kyla tuomet, kai jis užsitęsia arba yra toks intensyvus, jog viršija organizmo atsistatymo galimybes. Kai stresą patiriame nuolat, kyla širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujospūdis, didėja MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis kraujyje. Pastaruoju metu vis augantis sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis siejamas su nuolatiniu, intensyviu stresu ir per mažai skiriamu dėmesiu jo įveikimui“, – problemą įvardija gydytojas psichiatras Marius Karnickas.

Kodėl svarbu nuolat sekti kraujospūdį?

Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) – klastinga liga, nes ji nesukelia jokių simptomų, o padariniai pasireiškia tik po daugelio metų. „Pastebime, kad vos pusė žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą ir tik dalis jų gydosi tinkamai. Hipertenzija žaloja kraujagyslių sieneles, todėl jose greičiau vystosi aterosklerozė ir smarkiai padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu, todėl svarbu nuolat sekti savo širdies veiklą. Jei kraujo spaudimas esant ramybės būsenoje yra didesnis nei 140 / 90 mmHg, o pulsas nuolat viršija 100 kartų per minutę, būtina kreiptis į gydytojus. Hipertenziją sukontroliavus dar pačioje ligos pradžioje, gydymo rezultatai bus veiksmingiausi“, – sako p. Šerpytis.

Pasak „Microlife Lietuva“ vadovo Dariaus Milkevičiaus, šiandienos technologijos leidžia gan tiksliai pamatuoti kraujospūdį savarankiškai, namuose ar kitoje patogioje vietoje. „Elektroniniai kraujospūdžio matuokliai vis modernėja ir gali pasiūlyti puikių funkcijų. Pavyzdžiui, įrenginiai iš karto matuoja kraujospūdį kelis kartus iš eilės ir nurodo vidurkį, turi prieširdžių virpėjimo detektorius ar net gali pateikti išsamias analizes išmaniuosiuose įrenginiuose. Visa tai padeda laiku pastebėti kraujospūdžio pokyčius ir užkirsti kelią galimoms pasekmėms“.

„Microlife Lietuva“ vadovas Darius Milkevičius | Asmeninio archyvo nuotr.
„Microlife Lietuva“ vadovas Darius Milkevičius | Asmeninė nuotr.

D. Milkevičius pabrėžia, kad pasimatavus kraujospūdį vieną kartą pas gydytoją ar vaistininką, duomenys gali neatspindėti realios situacijos. „Duomenis galite iškreipti, jeigu prieš matuojant spaudimą neatsipalaiduosite, būsite neseniai stipriai pavalgę, išgėrę kavos ar surūkę cigaretę. Matuojant kraujo spaudimą taip pat svarbu nekalbėti, nesudėti kojos ant kojos, o pajutus bet kokį stresą ar nepatogumą, šią procedūrą atidėti vėlesniam laikui. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, kraujo spaudimą vertėtų sekti bent keletą dienų iš eilės, tai darant ryte ir vakare, tuo pačiu metu“, – pataria „Microlife Lietuva“ vadovas.

Rūpintis savimi reikia pradėti ankstyvame amžiuje

R. Šerpytis pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“, o miokardo infarktu susergama vis ankstyvesniame amžiuje. „Širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, norint gauti teigiamą poveikį sveikatai, pakanka per dieną nueiti bent 6000 žingsnių, o nueėjus daugiau nei 10 tūkst. žingsnių, jau pradeda mažėti svoris. Svarbu, kad sveikos gyvensenos mokytume dar vaikystėje, nes šiame periode galime suformuoti teisingus įpročius, kurie padės išvengti sveikatos problemų ateityje“, teigia gydytojas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
  2. Specialistų patarimai gali sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis
  3. Širdies ligos – jau ir 30-mečių rykštė
  4. Išeminės širdies ligos – pagrindinė kauniečių mirtingumo priežastis
  5. Sėdime ant parako statinės – širdies ligos vis „jaunėja“
  6. Pasibaigęs gripo sezonas: neišvengta epidemijų, komplikacijų, mirčių
  7. Santariškių klinikose žmonėms darbingumas grąžinamas visiškai ištirpstančiais kraujagyslių implantais
  8. Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių
  9. Širdies sargybon stoja rinktinis penketukas
  10. Viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų – miokarditas
  11. Dešimtą kartą paminėtos „Širdies dienos Seime“
  12. Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  13. Lėtinės neinfekcinės ligos – rimta grėsmė žmogaus išlikimui
  14. Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
  15. 5 neįprasti požymiai, išduodantys širdies ligas
  16. Sukanka trisdešimt metų širdies transplantacijoms Lietuvoje
  17. Keliautojų ligos ir jų profilaktika
  18. Kad atostogų nesugadintų ligos
  19. Peršalimo ligos ir jų profilaktika
  20. Valgydami daugiau kalio turinčių maisto gaminių galime sumažinti kraujospūdį
  21. Vyrai, nebijokite ligos ir savęs!
  22. Būsimųjų mamų tyko infekcinės ligos
  23. Ar vakcinomis valdomos ligos taps nevaldomos?
  24. Erkių pernešamos ligos ir jų tyrimų rezultatai
  25. Kipre nustatytas Niukaslo ligos atvejis
  26. Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“
  27. Kepenų ligos: nesukeliančios skausmo ir klastingos
  28. Vaikų higienos įpročiai ir nešvarių rankų ligos
  29. Herpes virusų sukeliamos ligos: pūslelinė ir vėjaraupiai
  30. Mokslo metų pradžios sutiktuves apkartina ligos

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Gintaras Raulinaitis says:
    2 m. ago

    Mielieji, noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kalbant apie sveiką mitybą, keletą svarbių dalykų. Pirmiausiai labai svarbu, kokį vandenį geriame?? Žinia, vanduo iš čiaupo pribėga prisodrintas dezinfekuojančio chloramino, kurį būtina nugarinti bent 25 minutes ir tik po to virinti. Labai blogas įprotis, kai vaikas pribėga prie čiaupo, atsisuka ir nugeria kiek. Žinotina, jog nevirintas vanduo žalingas skydliaukės netrikdomai veiklai. O ir virinant vandenį – rūpestingai nenugarintą, – gausime nuodingą dioksiną. Tad geriau vartoti gręžinio vandenį – drungną ir nesaldytą, nes iki 42 laipsnių kaitros vanduo dar išsaugo gyvą molekulės struktūrą./ Dabar kitas svarbus klausimas, o kaipgi ar derinate tarpusavyje maisto produktus?? Žinotina, jog baltymus nevalia maišyti su baltymais, o baltymus su krakmolu. Ir apskritai stenkitės vienu metu tam kartui valgyti tik vienos rūšies maistą. Vandenį būtinai gerkime 15 minučių prieš valgį. Tik jokiu būtu – ne po valgio, kadangi išgėrus skysčių po valgio, – nepraėjus bent pusantros valandos, – nedovanotinai praskiedžiate skrandžio sultis, kurios išsiskyrė maisto suvirškinimui./ Valgykime mėsą tik su šviežiais smulkintais kopūstai ar raugintais – žiemos sezonu. Ir neimkite – jokių duonos gaminių, kurie ir taip yra tiesiog – sugadintas reikalas, pridedant nesaikingai – be proto – druskos ir cukraus (sintetinis niekalas). Geriau valgykite atkirpę fasuotų džiovintų datulių pakelį (natūrali fruktozė, kuri lengvai įsisavinama), – po 4-6 datules vienam kartui, užsigerdami gręžinio vandenuku./ Nepemirškite lietuviško ekologiško varškės sūrio, suvalgydami su geru puodeliu užgeriant vandenuko. O tai – gyvi baltymai ir kalcis nesugadintas. Visai kas kita – fermentiniai sūriai, kurie – nepaprastai sūrūs, sunkiai virškinami (tarsi guma) ir dar, ilgai brandinant, – gaunate baltymų “dvėselienos” porciją…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Veterinarijos gydytojai pabrėžia skiepų svarbą

Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais

2021 03 01
Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

2021 03 01
Ką išduoda prakaito kvapas?

Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?

2021 02 28
Karantino metu – ypatingas dėmesys vaikų mitybai

Karantino metu – ypatingas dėmesys vaikų mitybai

2021 02 28
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Kodėl pasveikus nuo koranoviruso pravartu pasitikrinti sveikatą?

2021 02 26
P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

2021 02 26
Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

2021 02 21
hearos.com nuotr.

Sumažinti neigiamą triukšmo poveikį padeda šiuolaikinės technologijos

2021 02 14
Gyventojai raginami neatidėlioti apsilankymų pas gydytojus

Gyventojai raginami neatidėlioti apsilankymų pas gydytojus

2021 02 12
Chirurgai virtualiai bendradarbiavo naudodami „Microsoft HoloLens 2“ technologiją | rengėjų nuotr.

Ateities medicina: 15 chirurgų pasitelkė mišrią realybę ir operavo pacientus būdami skirtingose pasaulio šalyse

2021 02 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Potvyniai | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ateityje potvyniai dažnės ne pavasarį, o po stichinių liūčių

2021 03 02
VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius, prof. habil. dr. Antanas Čenys | mokslolietuva.lt nuotr.
Mokslas

Bitkoinas – naujasis auksas?

2021 03 02
Lietuvos zoologijos sodas | am.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Išjudinta Lietuvos zoologijos sodo pertvarka: gyvūnai gyvens daug erdviau

2021 03 02
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Minint diplomatinių santykių de jure 100-metį Lietuvoje lankysis Estijos Prezidentė

2021 03 02
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą

2021 03 01
Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
Gamta ir žmogus

Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine

2021 03 01
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Lietuvoje

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Minint diplomatinių santykių de jure 100-metį Lietuvoje lankysis Estijos Prezidentė
  • Baltistai, kur jūs? apie Minint diplomatinių santykių de jure 100-metį Lietuvoje lankysis Estijos Prezidentė
  • Stambulo konv-ja - PLATŪS VARTAI ing ROJŲ? apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Ko nesakėt, kad čia toks KAIFAS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 4 dažnos klaidos samdant vestuvių fotografą
  • Ateityje potvyniai dažnės ne pavasarį, o po stichinių liūčių
  • Bitkoinas – naujasis auksas?
  • Išjudinta Lietuvos zoologijos sodo pertvarka: gyvūnai gyvens daug erdviau

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1763; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1116; komentarų: 14
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 797; komentarų: 48
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 796; komentarų: 11
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 792; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 728; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais

by Ditė Česėkaitė
2021 03 01
0
Veterinarijos gydytojai pabrėžia skiepų svarbą

Nuo pat pandemijos pradžios daugelis didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo auginamais gyvūnais. Kai kurie netgi matė juos...

Skaityti toliau

Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

by Kristina Aleknaitė
2021 03 01
0
Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę....

Skaityti toliau

Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
2
Ką išduoda prakaito kvapas?

Dezodorantai – nepamainoma higienos priemonė. Jie ne tik leidžia jaustis patikimai ir nebijoti dėl prakaitavimo, bet ir apsaugo nuo mikrobų....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Minint diplomatinių santykių de jure 100-metį Lietuvoje lankysis Estijos Prezidentė
  • Baltistai, kur jūs? apie Minint diplomatinių santykių de jure 100-metį Lietuvoje lankysis Estijos Prezidentė
  • Stambulo konv-ja - PLATŪS VARTAI ing ROJŲ? apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Ko nesakėt, kad čia toks KAIFAS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • O ar kas kreipėsi? :) apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
Kitas straipsnis
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Vilniuje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai