Su švietimo bendruomene suderintą Bendrojo ugdymo gairių projektą tikimasi turėti iki naujų mokslo metų pradžios (0)

Su švietimo bendruomene suderintą Bendrojo ugdymo gairių projektą tikimasi turėti iki naujų mokslo metų pradžios | Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketina suburti tyrėjų ir praktikų grupę, kurioje dirbs nevyriausybinių organizacijų ir įvairių švietimo sričių ekspertai. Ši grupė iki naujų mokslo metų pradžios turės parengti galutinį Bendrojo ugdymo gairių projektą – išgrynintas kryptis, ko ir kaip turi būti mokomi mokiniai, įvertinant visuomenės ir valstybės ateities poreikius.

Tai sutarta sausio 25 d. ministerijoje vykusiame pokalbyje, kuriame dalyvavo apie pusantro šimto dalyvių: mokytojų, tėvų, mokinių, mokyklų vadovų, leidėjų, nevyriausybinių organizacijų, edukologų, mokslininkų ir kitų ugdymo turiniu suinteresuotų žmonių.

„Labai noriu padėkoti visiems, iš kurių gavome tiek daug pasiūlymų gairėms. Labai nudžiugino, kad išsakyta daug konstruktyvių minčių, taip pat ir kritikos. Man labai svarbu jus visus girdėti. Ugdymo turinys neatsiejamas nuo svarbiausio dalyko – kokią asmenybę norime išugdyti, kokios žmogaus savybės turi atsiskleisti? Kai atsakysime į šį klausimą, toliau galime kalbėti apie mokytoją, apie ugdymo aplinką, apie vertinimo būdus, egzaminus. Bet pirmiausia – matyti bendrą švietimo viziją, kaip tai padarysime“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Žymus geografas, Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna, kalbėjęs 39 mokytojų asociacijų vardu, pabrėžė, kad svarbiausias visų noras – kokybiškas švietimas, mokytojų nuomonės gerbimas ir matomi rezultatai.

Mokinių sąjunga, taip pat ir jai pritariantys mokytojai, atkreipė dėmesį į vieną didžiausių problemų – tai integruoto ugdymo programos. Pasak mokinių, toli gražu ne visada pavyksta jas integruoti, ypač didelių problemų yra integruojant Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai, taip pat ir pilietiškumo ugdymo programas. Pastarosios pamokos dažnai virsta tiesiog papildomomis istorijos pamokomis. Pasak mokinių, jie nori, kad mokykla užaugintų verslų, pilietišką, kūrybingą žmogų, pasiruošusį kurti šeimą. Todėl šiems dalykams reikėtų daugiau dėmesio.

Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas paantrino, kad pernelyg daug integruotų pamokų apsunkina mokytojų darbą.

Diskusijoje dalyvavę edukologai siūlė labiau orientuotis į Lietuvą, o ne pasaulio švietimo sistemas, susitarti, koks turi būti kultūrinis ir vertybinis pamatas. Ne vieną kartą buvo siūlyta grįžti prie Meilės Lukšienės idėjų, kurios labai suderina ir tai, kas lokalu, ir tai, kas globalu.

Taip pat išsakytas siūlymas sukurti mechanizmą, kad mokiniui, kuris nemažai laiko praleidžia užsiimdamas neformaliuoju švietimu, tos valandos būtų įskaitomos kaip formalusis ugdymas. Sudaryti galimybę tokį mokinį atleisti nuo dalies pamokų mokykloje.

Darius Kuolys, kalbėjęs kaip asociacijos „Lituanistų sambūris“ atstovas, pabrėžė, kad turime labai aiškiai apsibrėžti tikslus, kodėl, ko siekiame atnaujindami turinį. Ir pritarė daugumai kalbėjusių, kad negalime to daryti neatlikę tyrimų. „Sambūris“ siūlytų pirmiausia atsakyti į klausimą, kokia bus mokomųjų dalykų struktūra, nes daug kas pasenę, taip pat, kaip atnaujinimas bus siejamas su mokytojų rengimu“, – sakė D. Kuolys.

Gairių projektas, paskelbtas interneto svetainėje www.mokykla2030.lt, susilaukė didelio susidomėjimo. Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 14 d. buvo pateikta net 120 siūlymų. Dauguma siūlymų yra kolektyviniai. Gairių projektas buvo svarstomas mokyklų metodinėse tarybose, įvairių dalykų mokytojų metodinėse grupėse, metodiniuose būreliuose. Septynių savivaldybių švietimo skyrių ir švietimo pagalbos centrų darbuotojai telkė gairių svarstymui savo regiono švietimo įstaigas ir dalykų mokytojų metodinius būrelius, pateikė apibendrintus jų siūlymus. Siūlymus teikė ir įvairios asociacijos, gauti kolektyviniai mokslininkų siūlymai iš aukštųjų mokyklų, Finansinio švietimo koordinacinio komiteto, Jūrinės kultūros koordinacinė tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės nariai, Užsienio reikalų ministerijos, VŠĮ „Verslios Lietuvos“.

Apie penktadalis siūlymų yra asmeniniai. Juos pateikė švietimo ekspertai ir mokytojai.

Visi pateikti siūlymai ir redakcinės grupės apibendrinti siūlymai bus skelbiami svetainėje www.mokykla2030.lt.