Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. Ką ruošia Lietuvos švietimo sistema?

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2018 09 03 12:00
5
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasidėjo mokslo metai.. Valdžios žmonės sveikino mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugino įžvalga – švietimas labai, labai svarbus. Jais turėtume patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab, kad pasiginčydami dėl detalių – dėl terbelių klasei ar mokiniui, dėl universitetų skaičiaus – politikai, o ne retai ir verslininkai, neblogai sutarė dėl reformų ar bent uždaromų universitetų pastatų.

Aišku, švietimo politikai, kaip ir kiti politikai, kartais pameluodavo, kartais jiems  nesisekdavo, bet daug maž vieningai siekdami kažkokio tikslo prie jo tikrai artėjo. Todėl ir tiktų nors kartą jų laimėjimus pripažinti ir aptarti kas pasiekta.

Čia dera pastebėti, kad atskiri pedagogai ne visada pritarė švietimo politikai, ne kartą bandė sukurti sąlygas ugdyti kūrybingas, laisvas, laimingesnes asmenybes. Tačiau visa švietimo sistema visada vykdė ir vykdo valdančiųjų užsakymą, pagal jų interesus bando konstruoti ateities visuomenę. Neretai ugdytojams tenka apsimetinėti, bet užsakymas lema ugdymo tikslą. Antai sovietinė švietimo sistema tvirtino ugdanti žmogiškumą, bet sėkmingai vykdė tikrąjį, neskelbiamą užsakymą ir parengė milijonus skundikų bei konclagerių prižiūrėtojų.

Šiandieną apie Lietuvos švietimo sistemos tikslus irgi sakoma daug graudulingai gerų žodžių, bet vis mažiau slepiama ugdymo esmė vis pilniau atitinka valstybę užvaldžiusios oligarchijos, didžiųjų korporacijų interesus. Todėl ši sistema ugdo atgyvenusios ekonomikos dalyvį – gebantį agresyviai konkuruoti (taigi žeminti kitus ir tyčiotis iš jų), lojalų korporacijai (taigi didesnė dalis Lietuvos abiturientų nesieja savęs su Tėvyne, viliasi daryti karjerą užsienyje ir nuosekliai vis prasčiau moka lietuvių kalbą, vis menkiau supranta Lietuvos istoriją), godų vartotoją (taigi nuo paauglystės žinanti, kad svajonių svajonė naujausio modelio išmanusis telefonas, o jo neturintys yra nevykėliai).

Oligarchijai, didžiosioms korporacijoms parankus ir skirtingas išsivystymo lygis, leidžiantis naudotis mažiau išsivysčiusių teritorijų ištekliais. Todėl Lietuvai primetinėjamas XIX a. ekonomiką atitinkantis gamybos būdas kai šimtas juodadarbių kontroliuojamų dešimties technikų realizuoja vieno inžinieriaus sumanymą. Suprantama, kad tokiai gamybai nereikia didesnio turinčių universitetinį išsilavinimą žmonių skaičiaus.

XXI amžiuje perspektyvi gamyba remiasi kitokiu dirbančiųjų pasiskirstymu. Šiandieną modernioje šalyje šimtas inžinierių padedami dešimties technikų ir vieno kito įvairiapusių profesinių gebėjimų darbuotojo realizuoja konkurencingų produktų gamybą ar paslaugų teikimą. Regis modernios ekonomikos modelio niekas nebando atmesti, tačiau Lietuvos universitetai, galintys parengti išsilavinusius specialistus, korporacijų interesus atstovaujančioje žiniasklaidoje, metai iš metų niekinami, o žemesnį išsilavinimą teikiančios mokymo institucijos šlovinamos. Jos ir vis geriau finansuojamos. Tuo pat metu „protų (medikų, mokslininkų) nutekėjimas“ iš mažiau pajėgių šalių, taigi ir iš Lietuvos, tapo dar viena jų „pagalbos“ labiau išsivysčiusioms ekonomikoms veiksniu. O klausiantis, kaip „prasti“ universitetai parengią pasaulinėje rinkoje paklausius specialistus, nedelsiant išjuokiamas. Atgyvenusiai ugdymo sistemai nereikalingi ir nacionalinius interesus atitinkantys moksliniai tyrimai. Todėlatliekant mokslines ekspertizes pirmenybė teikiama užsienio specialistams; mokslininkų ir universitetų dėstytojų, ypač dirbančių lituanistikos, Lietuvos istorijos srityse, atlyginimai sparčiai artėja prie „Maximos“ kasininkės atlyginimų, bet jie gali užsidirbti jei darbuosis užsienio reikmėms skirtuose projektuose ar skelbs straipsnius moksliniame žurnale užsienio kalba, kurie bus vertinami labiau nei tas pat tekstas paskelbtas lietuvių kalba.

Taigi, esminė švietimo sistemos problema – orientavimas į vis mažiau efektyvią gamybą, besiremiančia neribojama gamtos išteklių eksplotacija ir finansinio kapitalo kaupimu. Šios sistemos neatikimas tikrą gerovę kuriančiai politikai tapo ypač aiškus, nes XXI a. pagrindiniu ekonomikos klestėjimo postūmiu bus žinios ir socialiniai įgūdžiai, žmones siejančios vertybės, jų tarpusavio santykių kokybė, kuri nedera su oligarchijai mielos neribotos konkurencijos ir vartotojiškumo ugdymu.

Patikimas ir aiškus visuomenės turtėjimo kelias visų nurodytų švietimo sistemos pamatinių trūkumų įveikimas, vargiai įmanomas nekeičiant sistemos tikslo, apsiribojant dalinėmis jos reformomis. Tai nėra priekaištas mokytojams ir dėstytojams, tai jiems primestos užduoties konstatvimas. Lietuvos politikai vis dar svaičioja apie nevaldomą rinką, vis dar skelbia XIX a. idėjas ir kuria užpraeito amžiaus poreikius atitinkančią švietimo sistemą. Jie apsimeta negirdėję apie žiniomis ir socialiniu kapitalu paremtą laimės ekonomiką. Įsiteikinėdami oligarchams „negirdi“, kad norint išeiti iš akligatvio, kuriame atsidūrė Lietuvą būtina moderni ekonomika, kurios svarbiausiu resursu yra laimingi, kūrybingi, gebantys bendradarbiauti žmonės.

Ekonominė ir socialinė raida arba priverčia atskiras šalis, atskiras bendruomenes persitvarkyti arba jos ima sparčiai degraduoti ir galiausiai saugojęs savo intelektines privilegijas elitas žlunga. Lietuvos piliečiai šią tiesą suvokia daug geriau nei apmokami švietimo strategai. Pastarieji gali skirti kelis šimtus milijonų ydingos sistemos gražinimui, nelaimingų vaikų gelbėjimui, bet neskirs keliolikos tūkstančių sužinoti kur ir kiek yra laimingų vaikų. Nes tokia statistika neišvengiamai priverstų aiškinti kas daroma, kad jų būtų daugiau. Jie gali metai iš metų reguliuoti teoremų, kurias turi išmokti moksleivis skaičių, bet nieko nedarys, kad švietimo sistema ugdytų gerai ištirtas laimingo žmogaus savybes. O piliečiai vis labiau domisi psichologinės savireguliacijos, psichohigienos, autotreningo, jogos, meditavimo, įvairių psichologinių savęs pažinimo būdų, bendravimo tobulinimo mokymais. Taip patvirtina tokių žinių ir įgūdžių poreikį, tačiau ji tenkina tik neformalus ugdymas. Formalusis ugdymas – mokyklos, kolegijos, universitetai – šio poreikio tarsi nepastebės. Tai irgi atspindi švietimo sistemos padėtį.

Neatsiribodama nuo XIX a. rinkos ekonomikos tikslų, nepersiorientuodama į laimės ekonomikos tikslus jį vis mažiau ir mažiau atitinka tiek ugdomųjų asmeninius, tiek bendrus visuomenės poreikius. Kelias iš šios padėties aiškus – atsisakyti atgyvenų, svarbiausių ugdymo tikslu pripažinti laimingo žmogaus ugdymą. Deja, klausimas kada Lietuvos švietimo sistema išdrįs juo žengti kol kas lieka be atsakymo.

Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kavaliauskienė. Darželis prasideda darželyje arba kodėl švietimo sistema mus sekina (video)
  2. G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities
  3. J. Dapšauskas. Burgio istorija. Kiek švietimo sistemoje yra gąsdinančios tamsos?
  4. G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems
  5. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  6. Švietimo sistemos laukia pokyčių mokslo metai (video)
  7. Sąjūdininkai ir signatarai pareiškė nepritarimą ministro G.Steponavičiaus vykdomai švietimo politikai
  8. V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą?
  9. Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?
  10. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  11. Pasauliniame aukštųjų mokyklų reitinge – net keturi Lietuvos universitetai
  12. Žurnalas „Reitingai“ sudėliojo Lietuvos aukštąsias mokyklas pagal dalykus
  13. Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai
  14. Lietuvos studentų sąjunga į Klaipėdą sukvietė Šiaurės Europos šalių studentijos atstovus
  15. R. Karbauskis. Ar mokome ir mokomės to, ko reikia ir taip, kaip reikia?
  16. D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje
  17. E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų
  18. J. Dapšauskas. Kodėl ugdomi plagiatoriai? Ar tai tik Petro Baršausko klausimas?
  19. J. Augutis. Dėl investicijų į universitetus ir dėstytojų bei tyrėjų atlyginimų didinimo
  20. Lietuvos bibliotekose – aplinkosauginė akcija „Atsakingas skaitytojas“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Inga says:
    4 metai ago

    išskirtinai protingas ir gilus straipsnis. Kiekvienam edukologui būtina perskaityti.

    Atsakyti
  2. Simonas says:
    4 metai ago

    Teisingos mintys. Lietuvos ugdytojai nedirba Lietuvai

    Atsakyti
  3. Valdas Banaitis says:
    4 metai ago

    Tamsta Gediminai, labai plačiai ir nekonkrečiai.
    Man rūpi atvirkščiai – vien tik pradinė mokykla ir lietuvių kalbos brukimas Pietryčių Lietuvos rezervato kitakalbiukams buldoldozeriniais metodais, nes per 25 metus Lietuva neparuošė jiems jokių priemonių įveiktu fonetiniam barjerui, o “Lietuvių kalbos pradinio ugdymo BENDROJI pograma” ir mokytojams-lituanistams nereikia jų žinoti, ir “Švietimo aprūpinimo centras” jų neturi.
    Atsiliepk, kol abu dar Lietuvoje
    868778436
    Valdas Banaitis, 1995/98 gretimoje N.Vilnios mokykloje per 1100 pamokų įvedęs anglų fonetikon 250 ketvirtokų. Tada net nesapnavau, kad po 20 metų teks gelbėti lietuvių kalbą…

    Atsakyti
  4. Valdas Banaitis says:
    4 metai ago

    Tamsta Gediminai, labai plačiai ir nekonkrečiai.
    Man rūpi atvirkščiai – vien tik pradinė mokykla ir lietuvių kalbos brukimas Pietryčių Lietuvos rezervato kitakalbiukams buldoldozeriniais metodais, nes per 25 metus Lietuva neparuošė jiems jokių priemonių įveiktu fonetiniam barjerui, o “Lietuvių kalbos pradinio ugdymo BENTamsta Gediminai, labai plačiai ir nekonkrečiai.
    Man rūpi atvirkščiai – vien tik pradinė mokykla ir lietuvių kalbos brukimas Pietryčių Lietuvos rezervato kitakalbiukams buldoldozeriniais metodais, nes per 25 metus Lietuva neparuošė jiems jokių priemonių įveiktu fonetiniam barjerui, o “Lietuvių kalbos pradinio ugdymo BENDROJI pograma” ir mokytojams-lituanistams nereikia jų žinoti, ir “Švietimo aprūpinimo centras” jų neturi.
    Atsiliepk, kol abu dar Lietuvoje
    868778436
    Valdas Banaitis, 1995/98 gretimoje N.Vilnios mokykloje per 1100 pamokų įvedęs anglų fonetikon 250 ketvirtokų. Tada net nesapnavau, kad po 20 metų teks gelbėti lietuvių kalbą… DROJI pograma” jį nemini, ir mokytojams-lituanistams nereikia jų žinoti, ir “Švietimo aprūpinimo centras” jų neturi. Tamsta Gediminai, labai plačiai ir nekonkrečiai.
    Man rūpi atvirkščiai – vien tik pradinė mokykla ir lietuvių kalbos brukimas Pietryčių Lietuvos rezervato kitakalbiukams buldoldozeriniais metodais, nes per 25 metus Lietuva neparuošė jiems jokių priemonių įveiktu fonetiniam barjerui, o “Lietuvių kalbos pradinio ugdymo BENDROJI pograma” jų nemini, mokytojams-lituanistams nereikia jų žinoti, ir “Švietimo aprūpinimo centras” jų neturi.
    Atsiliepk, kol abu dar Lietuvoje
    868778436
    Valdas Banaitis, 1995/98 gretimoje N.Vilnios mokykloje per 1100 pamokų įvedęs anglų fonetikon 250 ketvirtokų. Tada net nesapnavau, kad po 20 metų teks gelbėti lietuvių kalbą…

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    4 metai ago

    Prisimenu a.a. Meilę Lukšienę, kai ji I-e Sąjūdžio suvažiavime pristatė Tautinės mokyklos sampratą. Įsivaizdavome, jog mūsų vaikai bei anūkai jau gaus kitokio lygio ir gylio žinias mokykloje. Tačiau praktikoje viskas ėjo lyg pagal Šėtono planą – stačia nuokalne žemyn. Baigusiems mokyklą jau per sunki ir gimtoji kalba, ir gimtoji literatūra.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas pristato miesto biudžetą

2023 01 27
Tedas Laurinaitis asmeninė nuotr.

Iš mokinių prezidento – į mokytojo kėdę 

2023 01 19
Priešmokyklinis ugdymas | smm.lt nuotr.

Studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto

2023 01 15
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė švietimo įstatymo pakeitimus

2023 01 03
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Seimas šiandien baigė rudens sesiją

2022 12 23
Pinigai | Pixabay nuotr.

Lėšos švietimui didės 259 mln. Eur

2022 12 21
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Ar visada žinome, ką žaidžia vaikai?

2022 12 05
Shutterstock nuotr.

Ką daryti, jei jūsų vaikui sunkiai sekasi mokykloje?

2022 11 25
www.svietimonaujienos.lt nuotr.

Metų mokytoja: sužaidybintas mokymasis duos vaisių

2022 11 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!
  • jo apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • jo apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Bartas apie Šolco pagaliai į NATO ratus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą
  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
0
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Kaunas pristato miesto biudžetą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

K. Čiurlionio koncertų centro, Pietrytinio aplinkkelio ir Kėdainių tilto statybos, Savanorių pr. atnaujinimas – tik dalis ambicingų Kauno projektų, numatytų...

Skaityti toliau

Iš mokinių prezidento – į mokytojo kėdę 

by daiva
2023 01 19
0
Tedas Laurinaitis asmeninė nuotr.

Biologijos mokslus universitete pradėjęs studijuoti Tedas Laurinaitis vos po poros metų grįžo į savo gimtąją mokyklą – derindamas darbą su...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!
  • jo apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • jo apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Bartas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • klausimas apie Šolco pagaliai į NATO ratus

Kitas straipsnis
Kelias į mokyklą sostinėje | „Metro sąjūdžio“ nuotr.

V. Vasiliauskas. Lietuva vamzdyje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai