Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. Istorijos keitimas „gimtadieniais“ – nauja istorijos primityvinimo mada?

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2019-01-25 13:17:12
10
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pernai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo suorganizuota triukšminga ir, matyt, nepigi viešųjų ryšių akcija „Su gimtadieniu, Lietuva“. Šią frazę kaip papūgos kartojo elitinės „žvaigždės“ ir visame pasaulyje nufilmuoti užsieniečiai, šio šūkio fone net Vytautas Landsbergis perskaitė savo jausmingą sveikinimą Lietuvai…

Tas pats atsitiko ir su Vilniumi. Ilgai snaudusi Vilniaus savivaldybė staiga ėmėsi švęsti… „Vilniaus gimtadienį“! Ir ruoštis Vilniaus „700 metų jubiliejui“, kuris laukiamas 2023-aisiais. Nors dar 2007 m. Draugija „Pilis” sausio 25-ąją pradėjo organizuoti kasmetinius Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimus ir šią dieną būtent tokiu pavadinimu Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. įtraukė į Atmintinų dienų įstatymą. Net ir tai dar ilgai nepažadino Vilniaus savivaldybės, o kai ji pagaliau atsibudo, kai pastebėjo šią Vilniaus istorijos datą, tai iškart pakeitė šventės pavadinimą į liaudžiai, o galbūt visų pirma savivaldybės klerkams, suprantamesnį „gimtadienį“.

Kodėl tai nėra miesto „gimtadienis“? Galbūt bent todėl, kad, jeigu kas nors atidžiai perskaitytų tą „Vilniaus gimimo metrika“ apšauktą 1323 m. sausio 25 d. Gedimino laišką, kuris pernai net buvo atvežtas eksponuoti Vilniuje 695-ojo jo „gimtadienio“ proga, tai perskaitytų jame paties Gedimino padiktuotus žodžius, kad dar prieš dvejus metus iki šio laiško parašymo jis Vilniuje pastatė bažnyčią diminikonams – unam de ordine predicatorum sciatis nos infra duos annos erectam in civitate nostra Vilna de novo – „žinokite, kad vieną [bažnyčią] pamokslininkų ordinui mes naujai pastatėme prieš dvejus metus mūsų mieste Vilniuje“.

Pagal oficialią Vilniaus savivaldybės versiją, Gediminas, matyt, bažnyčią statė dar „negimusiame“ Vilniaus mieste… Jau nekalbant apie tai, kad net ir 1321-ieji metai – pirmojo rašytiniuose šaltiniuose paminėto Vilniaus istorijos įvykio – bažnyčios statybos Gedimino nurodymu – data irgi nėra nei „gimtadienis“, nei Vilniaus „įkūrimas“, o tik pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data. Beje, savo rašytinės istorijos pradžios 700 metų jubiliejaus Vilnius, regis, neketina niekaip paminėti 2021 metais – lauks 2023-ųjų…

Pirmojo paminėjimo ir įkūrimo (ar „gimtadienio“) datų painioti nereikėtų jau vien dėl to, kad kai kurių miestų būna žinoma ir tikroji įkūrimo data – čia jau kaip kam pasiseka… Vilniui gal nepasisekė turėti rašytinę „gimimo metriką“, bet pasisekė įgyti savotišką natūralų archyvą – ypatingą žemę, ant kurios pastatytas jo istorinis centras. Tai buvo pelkėta Vilnios ir Neries santaka. Pelkės žemė nebuvo patogus gruntas pirmiesiems Vilniaus statytojams, bet gerai užkonservavo pirmuosius jų padėtus medinių pastatų rentinius. Šiandien archeologai, ištyrę šių rentinių rąstų metines rieves, gana tiksliai nustatė, kad pirmieji pastatai čia pastatyti apie 1270-1271 metus. Bet kam tai šiandien rūpi? Gimtadienius švęsti kai kam linksmiau ir suprantamiau, nei gilintis į istorines „smulkmenas“.

Šiemet, regis, dar plačiau skelbiama, kad Vilnius sausio 25-ąją švenčia 696-ąjį gimtadienį. Ta proga organizuojama daug renginių, ir tai, žinoma, džiugu. Jei ne tas nelemtas noras visą istoriją paversti „gimtadieniais“…

Nereikia turėti gilios istorinės atminties, norint suprasti ir minėto „Lietuvos gimtadienio“, siejamo su 1918 m. vasario 16-ąja, absurdiškumą. Kiekvienas, turintis bent minimalią asmeninę (net ne istorinę) atmintį gali prisiminti, kad 2018-aisiais šimtąjį „gimtadienį“ šventusi Lietuva, dar prieš 9 metus ne mažiau pompastiškai atšventė savo Tūkstantmetį. Ta proga kalbėta, kad 1009-ieji metai – bene svarbiausia data Lietuvos istorijoje. Tiesa, pasibaigus Tūkstantmečiui, ta jos išskirtinė reikšmė kažkokiu keistu būdu „išgaravo“… Tiesa, šiemet kai kas vėl tyliai primena, kad reikėtų neužmiršti ir 1010 metų pirmojo Lietuvos paminėjimo sukakties. Turim ir dar vieną datą, 1253 m. liepos 6-ąją, kuri gal ne tokių organizuotų viešųjų ryšių akcijų formatu, bet irgi kartais pavadinama Lietuvos (ar Lietuvos valstybės) „gimtadieniu“. Su 750 metų jubiliejumi Lietuva buvo sveikinama 2003-aisiais…

Gal vis dėlto metas liautis visoje istorijoje ieškoti tik daugybės gimtadienių, o suprasti, kad ir be jų būna prasmingų sukakčių? Kodėl 1323 m. sausio 25 d. yra pavadinta Vilniaus pagarsinimo diena? Todėl, kad tą dieną Vilnius ne šiaip paminėtas, o apie jį Gedimino laiške paskelbta visam pasauliui. Todėl, kad šis po visą pasaulį sklindančios žinios apie Vilnių motyvas įamžintas ir Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, įkūrimo legendoje.

Prisiminkime: Gediminas susapnavo ant Tauro kalno staugiantį geležinį vilką, o žynys Lizdeika išaiškino, kad garsas apie čia įkurtą miestą sklis po pasaulį tarsi šio vilko staugimas… Ko gero, ši legendoje išlikusi idėja ne atsitiktinai sutampa su tuo, ką iš tiesų darė Gediminas, rašydamas savo laiškus. Jis kreipėsi į tuo metu Lietuvai gana priešišką krikščioniškąjį pasaulį, garsindamas Vilnių ir Lietuvą bei skelbdamas Lietuvos žinią. Šiandien galėtume pasakyti, kad tai buvo pirmoji Lietuvos istorijoje viešųjų ryšių akcija, tik protingesnė ir sėkmingesnė, nei sugeba šiandien viešųjų ryšių specialistais save vadinantys vargetos. Pastarųjų mentalitetas suvokia tik gimtadienius ir „G taškus“, ir Vilniui, jo įvaizdžiui bei istorijos suvokimui būtų geriau, jei jie Vilniaus išvis negarsintų…

Tad su Vilniaus pagarsinimo diena, Vilniečiai!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai
  2. T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
  3. T. Baranauskas. Kai pralaimėjimas virsta „pergale“: Lietuva skina istorinės atminties politikos nebuvimo vaisius
  4. T. Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena?
  5. T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
  6. T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau?
  7. T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
  8. T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą
  9. T. Baranauskas. Dar viena pasibaisėtina Vytauto Didžiojo provokacija! (nuotraukos)
  10. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
  11. „Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video)
  12. I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA?
  13. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  14. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą apie Žalgirio mūšį
  15. „Aktualioji istorija“: Kokios Lietuvos istorijos ieško užsienio turistai? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Giedrius says:
    6 metai ago

    Dėkoju gerb. Tomai už VILNIAUS PAGARSINIMO DIENOS įrašą,
    mat 1306 m. paminėjimas Vytenio Vilniaus – “kurio bokštai spindintys labiau nei Krokuvos”
    – matomai buvus “perklastotė” iš Austrijos XVI a. atspaudus Europos istorijos apžvalgas.
    Tačiau Vytenio nurodymas (ar parėdymas Gediminui) – kurt Valstybės, būsimos Imperijos
    mūsų Sostapilę ne Naugarduke, o būtent Vilniuje – irgi aptaro vertas. juk prie Vytenio būriai
    iš visos Lietuvos, net gudų, jotvingių atokiausių gyvenimo vietų atstovai, Vilnios prakasą
    piliakalniui VYTENIO kasę, pylę, kėlę, – apsaugine vandenjuoste iš vadinamos Kreivapilės
    į Vytenio (dab, kol kas dar “kažkiek” Gedimino?) kalną gynybines sienas atkeliant, – s o s t u i.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      6 metai ago

      Apie sostinių kilnojimą tiek legendinį iš vienos vietos į kitą (iš Kernavės į Trakus, iš jų į Vilnių), tiek jos kūrimą Vilniuje ar Naugarduke vargu ar būtų pagrindo kalbėti. Pagal senąją lietuvių pasaulėžiūrą tai Dievų valios klausimas, kuris buvo Lietuvoje šventas. Sostinės vietos keitimas lietuviams buvo tas pats, kas tikėjimo keitimas, kuriam, kaip žinoma iš istorijos, buvo priešintasi iš paskutiniųjų.
      Kalba gali eiti apie sostinės vietos keitimą tame pačiame Šventaragio slėnyje. Kernavės, Trakų, Vilniaus ir net Naugarduko pavadinimai jame yra išlikę atitinkamų gatvių ar vietų pavadinimais. Atskirų pilų buvimas šiais pavadinimais kaip svarbiausių atitinkamais istoriniais laikotarpiais be bejonės gali būti pagrįstas atitinkamų istorinių faktų visuma bei nuodugnių archeologinių tyrimų duomenimis, taip pat senosios pasaulėžiūros žiniomis.
      Čia Vytenio laikų Vilniaus tyrinėjimas yra labai svarbus, tačiau praėjo 30 laisvės metų, o vežimas iš vietos anė krust…

      Atsakyti
  2. Vilna says:
    6 metai ago

    Taip, tai taip…Tačiau be Vilniaus pagarsinimo Gedimino laiške randame ir kitų jo istorijai svarbių istorinių faktų, t.y. kad bažnyčia yra pastatyta iš naujo (de novo) ir kad ji pastatyta ne apskritai, o domininkonams. Tas ‘de novo’ sakytų, kad bažnyčia atstatyta anksčiau jos buvusioje vietoje (mieste). Vadinasi, prieš kelis metus Vilniuje turėję būti įvykiai, kurių metu bažnyčia galėjo sudegti kartu su miestu. Šaltiniai byloja, kad prieš Gediminą valdęs Vytenis bažnyčias ir vienuolynus 1311-1313 statė pranciškonams, o štai ši laiške minima bažnyčia yra pastatyta jau domininkonams. Tai taip pat istorikų vertas dėmesio faktas, bylojantis apie politikos pasikeitimą. Apie tuo laikotarpiu Vilniuje vykusius nepaprastus įvykius bylotų dar ir tai, kad Vytenio valdymas baigėsi 1316 metais, o Gediminas atsiranda tik 1323 metais. Be to, po Vytenio valdymo pabaigos šaltiniai nemini ir jo sūnaus Žvilgučio. Ir dar, regis 1319 metų keršto žygiui į Vokiečių Ordino žemes vadovauja garsus karvedys Dovydas Gardinietis. Visa tai byloja apie galimus tragiškus įvykius Vilniuje laikotarpiu apie 1316 metus. Taigi gal tragiški Pilėnai keltini iš 1336 į 1316 metus, Žvilgutis laikytinas Margučiu (Margiriu). Visa tai istorikų nevykdomi tyrimai, neatlikti darbai, – kokia Lenkija ar Rusija dar vis tam diriguoja… Kodėl jau 30 metų valstybės valdžia laiko visuomenę Lietuvos, jos sostinės istorijos nežinančiais vaikais…

    Atsakyti
  3. jurgis says:
    6 metai ago

    yra toks posakis: kaip bepavadinsi, taip nepagadinsi… Svarbiausia, kad tai – Vilniaus diena, o ne kokio ten prekybinio Kauno…

    Atsakyti
  4. Vilna says:
    6 metai ago

    Dar derėtų pridurti. Manau, kad ‘unam de ordine predicatorum sciatis nos infra duos annos erectam in civitate nostra Vilna de novo’ teisingiau būtų versti taip: ‘žinokite, kad vienam iš pamokslaujančių ordinų prieš pora metų mūsų mieste yra atkurta Vilna vėl’. Tad čia Vilna būtų ne miesto vardas, o to pamokslautojų ordinui vėl jame atkurto objekto pavadinimas. Gali būti, kad taip buvo vadinami pamokslaujančių ordinų (pranciškonų, domininkonų) maldos namai, gal net kartu su vienuolynu. Tokiu atveju tos Vilnos pavadinimas būtų lotyniškas iš vilia “sodyba, vila”. O tas ‘civitate nostra’ iki Gedimino “išdygimo” Vilniuje galėjo vadintis kitu vardu, jis nenurodytas. Klausimas tiek dėl Vilniaus ‘gimtadienio’, tiek dėl ‘garsinimo’ 1323 metų datos lieka neaiškus.

    Atsakyti
  5. Vilna says:
    6 metai ago

    Vis dėlto nuosekliau įsižiūrėjus būtų tikriau manyti, kad 1323 m. sausio 25 d. Gedimino laiške lotyniškai yra pasakyta tai: ‘žinokime (mes), kad pamokslininkų ordino bendruomenė po dviejų metų veikia vėl mūsų mieste Vilniuje.’ Taigi laikyti šį tekstą, patvirtinančiu Vilniaus įkūrimo faktą nėra jokio istorinio pagrindo. Veikiau juo patvirtinama mūsų miestu jis jau buvo nuo seniau. Galima manyti, kad Vilnius, kaip ir per jį tekanti upė, nuo seno galėjęs būti vadintas ne vienu vardu ir tie vardai – duoti semantiškai pagal tą patį požymį, tačiau – skirtingų tarmių, tad buvęs vadintas skirtingais žodžiais. Tokia semantine pora visai galėtų būti laikoma liet. velionis – latv. nave ‘mirtis’. Jeigu Vilnius giminingas žodžiui velionis (tikriausiai – iš vėliuonis), tai tokiu atveju būtų pagrindas manyti, kad miestas galėjęs būti kitos tarmės žmonių vadinamas tarkim Navijum, o kalbinei aplinkai slavėjant, – tapti Naujapiliu, Naugardu. Šią dviejų pavadinimų raidos istorijos galimybę stiprintų ir tokių pavadinimų, kaip Naujininkai, Naujoji Vilnia, Naugarduko gatvė ir pan., Vilniuje buvimas iki dabar.

    Atsakyti
    • Atmintis says:
      6 metai ago

      Dėl Vilniaus dviejų vardų yra ir kitokių duomenų, viena jų: Nuo V a. senovės Romos imperijos griūties Antikos kultūra sklido po Europą, veikė ir lietuvių valstybės raidą. Su tuo susijęs Palemono atvykimas į aisčių kraštą. Paneryje įkurta rezidencija – „vilos” tapo Vilniaus pavadinimu. Vilniaus kaip senasis Panerių vardas gali būti susietas su istorijoje minimais nerviais. Be to, Ordino tekstuose rašoma apie vyskupijos Vilniuje įsteigimą Mindaugo laikais. O ir vadinamuose Gedimino laiškuose Vilnius minimas kaip karališkas miestas, tai neatsiejama nuo Mindaugo sukurtos Lietuvos karalystės.

      Atsakyti
  6. Giedrius (Net Stadt Wilda... ir kt. Kad nesiblokšt "ant lunkų", t.y. nesispraust Lunkų Rinkon, žemlapius pavarčius) says:
    6 metai ago

    Gana plačiai “paberta-pabarstyta” apžvalgos (nuo Stadt Wilda, iki…)
    http://lt.litviny.net/vilnius-vilnia.html
    http://www.manuscriptorium.com/apps/index.php?direct=record&pid=VUL___-VUB___VUB01_2604891OTYWKA-lt#search

    Tik… ne tai svarbu (reikšminga), o vien – t e b e g a l i o j a n č i ų Liublino unijos sutartimi bei priesaikomis ATR ribų
    susi-tvarkymas

    Atsakyti
  7. Vilna says:
    6 metai ago

    Po karo Suvalkus ir Augustavą Lenkijai atidavė Stalinas. Be to, jie yra atiduoti ne Lietuvos, o Lenkijos komunistams. Tas daug ką sako… Tokiu atveju Lietuvai norint spręsti Liublino ribų klausimą, pirmiausiai tektų laukti, kad Putinas panaikintų tą Stalino sprendimą atiduoti juos Lenkijai. Putinas apie tai net neužsimena. Dėl tų ATR ribų atkūrimo tyli ir tiek Lietuvos valdžia, tiek tų pavietų gyventojai. Tai padėtis dėl tų ribų ‘su-sitvakymo’ yra be prosvaičių…

    Atsakyti
  8. Zenonas says:
    2 metai ago

    Sužavėtas tokio puikaus istorijos sugretinimo su gimtadieniais. Visgi – turime istoriką tikrą mokslininką, nebeijančio pažvelgti iš pašaknų į istorijos procesus ir jos imitavimą. Ir tai parašyta prieš 6 metus. Nebuvai tokios geros nuomonės, kokios esu dabar.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Dirbtinis intelektas
Lietuvoje

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas
Lietuvoje

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07
Pinigai
Lietuvoje

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Gen. Flynn, Benny Johnson apie E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius
  • Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas
  • E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

Kiti Straipsniai

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Liepos 6-oji Vilniuje

Vilnius Liepos 6-ąją švęs prie Neries

2025 07 04
Rugiagėlės ir aguonos

Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

2025 07 03
Automobilių statymas

Vilniuje – automobilių statymo pokyčiai

2025 07 02
„Wizz Air“ lėktuvas

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Autobusas

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Gen. Flynn, Benny Johnson apie E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali
  • Susan Kokinda apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilnius | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vardo paminėjimą švenčiantis Vilnius sveikina San Paulą (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai