Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. Istorijos keitimas „gimtadieniais“ – nauja istorijos primityvinimo mada?

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2019 01 25 13:17
9
0
SHARES
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pernai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo suorganizuota triukšminga ir, matyt, nepigi viešųjų ryšių akcija „Su gimtadieniu, Lietuva“. Šią frazę kaip papūgos kartojo elitinės „žvaigždės“ ir visame pasaulyje nufilmuoti užsieniečiai, šio šūkio fone net Vytautas Landsbergis perskaitė savo jausmingą sveikinimą Lietuvai…

Tas pats atsitiko ir su Vilniumi. Ilgai snaudusi Vilniaus savivaldybė staiga ėmėsi švęsti… „Vilniaus gimtadienį“! Ir ruoštis Vilniaus „700 metų jubiliejui“, kuris laukiamas 2023-aisiais. Nors dar 2007 m. Draugija „Pilis” sausio 25-ąją pradėjo organizuoti kasmetinius Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimus ir šią dieną būtent tokiu pavadinimu Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. įtraukė į Atmintinų dienų įstatymą. Net ir tai dar ilgai nepažadino Vilniaus savivaldybės, o kai ji pagaliau atsibudo, kai pastebėjo šią Vilniaus istorijos datą, tai iškart pakeitė šventės pavadinimą į liaudžiai, o galbūt visų pirma savivaldybės klerkams, suprantamesnį „gimtadienį“.

Kodėl tai nėra miesto „gimtadienis“? Galbūt bent todėl, kad, jeigu kas nors atidžiai perskaitytų tą „Vilniaus gimimo metrika“ apšauktą 1323 m. sausio 25 d. Gedimino laišką, kuris pernai net buvo atvežtas eksponuoti Vilniuje 695-ojo jo „gimtadienio“ proga, tai perskaitytų jame paties Gedimino padiktuotus žodžius, kad dar prieš dvejus metus iki šio laiško parašymo jis Vilniuje pastatė bažnyčią diminikonams – unam de ordine predicatorum sciatis nos infra duos annos erectam in civitate nostra Vilna de novo – „žinokite, kad vieną [bažnyčią] pamokslininkų ordinui mes naujai pastatėme prieš dvejus metus mūsų mieste Vilniuje“.

Pagal oficialią Vilniaus savivaldybės versiją, Gediminas, matyt, bažnyčią statė dar „negimusiame“ Vilniaus mieste… Jau nekalbant apie tai, kad net ir 1321-ieji metai – pirmojo rašytiniuose šaltiniuose paminėto Vilniaus istorijos įvykio – bažnyčios statybos Gedimino nurodymu – data irgi nėra nei „gimtadienis“, nei Vilniaus „įkūrimas“, o tik pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data. Beje, savo rašytinės istorijos pradžios 700 metų jubiliejaus Vilnius, regis, neketina niekaip paminėti 2021 metais – lauks 2023-ųjų…

Pirmojo paminėjimo ir įkūrimo (ar „gimtadienio“) datų painioti nereikėtų jau vien dėl to, kad kai kurių miestų būna žinoma ir tikroji įkūrimo data – čia jau kaip kam pasiseka… Vilniui gal nepasisekė turėti rašytinę „gimimo metriką“, bet pasisekė įgyti savotišką natūralų archyvą – ypatingą žemę, ant kurios pastatytas jo istorinis centras. Tai buvo pelkėta Vilnios ir Neries santaka. Pelkės žemė nebuvo patogus gruntas pirmiesiems Vilniaus statytojams, bet gerai užkonservavo pirmuosius jų padėtus medinių pastatų rentinius. Šiandien archeologai, ištyrę šių rentinių rąstų metines rieves, gana tiksliai nustatė, kad pirmieji pastatai čia pastatyti apie 1270-1271 metus. Bet kam tai šiandien rūpi? Gimtadienius švęsti kai kam linksmiau ir suprantamiau, nei gilintis į istorines „smulkmenas“.

Šiemet, regis, dar plačiau skelbiama, kad Vilnius sausio 25-ąją švenčia 696-ąjį gimtadienį. Ta proga organizuojama daug renginių, ir tai, žinoma, džiugu. Jei ne tas nelemtas noras visą istoriją paversti „gimtadieniais“…

Nereikia turėti gilios istorinės atminties, norint suprasti ir minėto „Lietuvos gimtadienio“, siejamo su 1918 m. vasario 16-ąja, absurdiškumą. Kiekvienas, turintis bent minimalią asmeninę (net ne istorinę) atmintį gali prisiminti, kad 2018-aisiais šimtąjį „gimtadienį“ šventusi Lietuva, dar prieš 9 metus ne mažiau pompastiškai atšventė savo Tūkstantmetį. Ta proga kalbėta, kad 1009-ieji metai – bene svarbiausia data Lietuvos istorijoje. Tiesa, pasibaigus Tūkstantmečiui, ta jos išskirtinė reikšmė kažkokiu keistu būdu „išgaravo“… Tiesa, šiemet kai kas vėl tyliai primena, kad reikėtų neužmiršti ir 1010 metų pirmojo Lietuvos paminėjimo sukakties. Turim ir dar vieną datą, 1253 m. liepos 6-ąją, kuri gal ne tokių organizuotų viešųjų ryšių akcijų formatu, bet irgi kartais pavadinama Lietuvos (ar Lietuvos valstybės) „gimtadieniu“. Su 750 metų jubiliejumi Lietuva buvo sveikinama 2003-aisiais…

Gal vis dėlto metas liautis visoje istorijoje ieškoti tik daugybės gimtadienių, o suprasti, kad ir be jų būna prasmingų sukakčių? Kodėl 1323 m. sausio 25 d. yra pavadinta Vilniaus pagarsinimo diena? Todėl, kad tą dieną Vilnius ne šiaip paminėtas, o apie jį Gedimino laiške paskelbta visam pasauliui. Todėl, kad šis po visą pasaulį sklindančios žinios apie Vilnių motyvas įamžintas ir Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, įkūrimo legendoje.

Prisiminkime: Gediminas susapnavo ant Tauro kalno staugiantį geležinį vilką, o žynys Lizdeika išaiškino, kad garsas apie čia įkurtą miestą sklis po pasaulį tarsi šio vilko staugimas… Ko gero, ši legendoje išlikusi idėja ne atsitiktinai sutampa su tuo, ką iš tiesų darė Gediminas, rašydamas savo laiškus. Jis kreipėsi į tuo metu Lietuvai gana priešišką krikščioniškąjį pasaulį, garsindamas Vilnių ir Lietuvą bei skelbdamas Lietuvos žinią. Šiandien galėtume pasakyti, kad tai buvo pirmoji Lietuvos istorijoje viešųjų ryšių akcija, tik protingesnė ir sėkmingesnė, nei sugeba šiandien viešųjų ryšių specialistais save vadinantys vargetos. Pastarųjų mentalitetas suvokia tik gimtadienius ir „G taškus“, ir Vilniui, jo įvaizdžiui bei istorijos suvokimui būtų geriau, jei jie Vilniaus išvis negarsintų…

Tad su Vilniaus pagarsinimo diena, Vilniečiai!

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai
  2. T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
  3. T. Baranauskas. Kai pralaimėjimas virsta „pergale“: Lietuva skina istorinės atminties politikos nebuvimo vaisius
  4. T. Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena?
  5. T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
  6. T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau?
  7. T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
  8. T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą
  9. T. Baranauskas. Dar viena pasibaisėtina Vytauto Didžiojo provokacija! (nuotraukos)
  10. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
  11. „Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video)
  12. I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA?
  13. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  14. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą apie Žalgirio mūšį
  15. „Aktualioji istorija“: Kokios Lietuvos istorijos ieško užsienio turistai? (video)
  16. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  17. Lukašenkos mokslinio centro darbuotojas ragino išbraukti LDK laikotarpį iš Gudijos istorijos (video)
  18. A. Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui)
  19. Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (II) (video)
  20. Kviečia gyvosios viduramžių istorijos šventė – Šventosios (Pabaisko) mūšis 1435-2011
  21. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  22. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  23. Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina
  24. Vilniaus pagarsinimo šventėje prisiminsime Gediminą ir Vilniaus įkūrimą
  25. Vilnius pagerbs sostinės įkūrėją Gediminą
  26. L. Litvinavičius. Nemylime mes nieko
  27. V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
  28. V. Mikailionis. Lietuvių literatūros pradžios beieškant
  29. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  30. R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“?

Comments 9

  1. Giedrius says:
    2 m. ago

    Dėkoju gerb. Tomai už VILNIAUS PAGARSINIMO DIENOS įrašą,
    mat 1306 m. paminėjimas Vytenio Vilniaus – “kurio bokštai spindintys labiau nei Krokuvos”
    – matomai buvus “perklastotė” iš Austrijos XVI a. atspaudus Europos istorijos apžvalgas.
    Tačiau Vytenio nurodymas (ar parėdymas Gediminui) – kurt Valstybės, būsimos Imperijos
    mūsų Sostapilę ne Naugarduke, o būtent Vilniuje – irgi aptaro vertas. juk prie Vytenio būriai
    iš visos Lietuvos, net gudų, jotvingių atokiausių gyvenimo vietų atstovai, Vilnios prakasą
    piliakalniui VYTENIO kasę, pylę, kėlę, – apsaugine vandenjuoste iš vadinamos Kreivapilės
    į Vytenio (dab, kol kas dar “kažkiek” Gedimino?) kalną gynybines sienas atkeliant, – s o s t u i.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      2 m. ago

      Apie sostinių kilnojimą tiek legendinį iš vienos vietos į kitą (iš Kernavės į Trakus, iš jų į Vilnių), tiek jos kūrimą Vilniuje ar Naugarduke vargu ar būtų pagrindo kalbėti. Pagal senąją lietuvių pasaulėžiūrą tai Dievų valios klausimas, kuris buvo Lietuvoje šventas. Sostinės vietos keitimas lietuviams buvo tas pats, kas tikėjimo keitimas, kuriam, kaip žinoma iš istorijos, buvo priešintasi iš paskutiniųjų.
      Kalba gali eiti apie sostinės vietos keitimą tame pačiame Šventaragio slėnyje. Kernavės, Trakų, Vilniaus ir net Naugarduko pavadinimai jame yra išlikę atitinkamų gatvių ar vietų pavadinimais. Atskirų pilų buvimas šiais pavadinimais kaip svarbiausių atitinkamais istoriniais laikotarpiais be bejonės gali būti pagrįstas atitinkamų istorinių faktų visuma bei nuodugnių archeologinių tyrimų duomenimis, taip pat senosios pasaulėžiūros žiniomis.
      Čia Vytenio laikų Vilniaus tyrinėjimas yra labai svarbus, tačiau praėjo 30 laisvės metų, o vežimas iš vietos anė krust…

      Atsakyti
  2. Vilna says:
    2 m. ago

    Taip, tai taip…Tačiau be Vilniaus pagarsinimo Gedimino laiške randame ir kitų jo istorijai svarbių istorinių faktų, t.y. kad bažnyčia yra pastatyta iš naujo (de novo) ir kad ji pastatyta ne apskritai, o domininkonams. Tas ‘de novo’ sakytų, kad bažnyčia atstatyta anksčiau jos buvusioje vietoje (mieste). Vadinasi, prieš kelis metus Vilniuje turėję būti įvykiai, kurių metu bažnyčia galėjo sudegti kartu su miestu. Šaltiniai byloja, kad prieš Gediminą valdęs Vytenis bažnyčias ir vienuolynus 1311-1313 statė pranciškonams, o štai ši laiške minima bažnyčia yra pastatyta jau domininkonams. Tai taip pat istorikų vertas dėmesio faktas, bylojantis apie politikos pasikeitimą. Apie tuo laikotarpiu Vilniuje vykusius nepaprastus įvykius bylotų dar ir tai, kad Vytenio valdymas baigėsi 1316 metais, o Gediminas atsiranda tik 1323 metais. Be to, po Vytenio valdymo pabaigos šaltiniai nemini ir jo sūnaus Žvilgučio. Ir dar, regis 1319 metų keršto žygiui į Vokiečių Ordino žemes vadovauja garsus karvedys Dovydas Gardinietis. Visa tai byloja apie galimus tragiškus įvykius Vilniuje laikotarpiu apie 1316 metus. Taigi gal tragiški Pilėnai keltini iš 1336 į 1316 metus, Žvilgutis laikytinas Margučiu (Margiriu). Visa tai istorikų nevykdomi tyrimai, neatlikti darbai, – kokia Lenkija ar Rusija dar vis tam diriguoja… Kodėl jau 30 metų valstybės valdžia laiko visuomenę Lietuvos, jos sostinės istorijos nežinančiais vaikais…

    Atsakyti
  3. jurgis says:
    2 m. ago

    yra toks posakis: kaip bepavadinsi, taip nepagadinsi… Svarbiausia, kad tai – Vilniaus diena, o ne kokio ten prekybinio Kauno…

    Atsakyti
  4. Vilna says:
    2 m. ago

    Dar derėtų pridurti. Manau, kad ‘unam de ordine predicatorum sciatis nos infra duos annos erectam in civitate nostra Vilna de novo’ teisingiau būtų versti taip: ‘žinokite, kad vienam iš pamokslaujančių ordinų prieš pora metų mūsų mieste yra atkurta Vilna vėl’. Tad čia Vilna būtų ne miesto vardas, o to pamokslautojų ordinui vėl jame atkurto objekto pavadinimas. Gali būti, kad taip buvo vadinami pamokslaujančių ordinų (pranciškonų, domininkonų) maldos namai, gal net kartu su vienuolynu. Tokiu atveju tos Vilnos pavadinimas būtų lotyniškas iš vilia “sodyba, vila”. O tas ‘civitate nostra’ iki Gedimino “išdygimo” Vilniuje galėjo vadintis kitu vardu, jis nenurodytas. Klausimas tiek dėl Vilniaus ‘gimtadienio’, tiek dėl ‘garsinimo’ 1323 metų datos lieka neaiškus.

    Atsakyti
  5. Vilna says:
    2 m. ago

    Vis dėlto nuosekliau įsižiūrėjus būtų tikriau manyti, kad 1323 m. sausio 25 d. Gedimino laiške lotyniškai yra pasakyta tai: ‘žinokime (mes), kad pamokslininkų ordino bendruomenė po dviejų metų veikia vėl mūsų mieste Vilniuje.’ Taigi laikyti šį tekstą, patvirtinančiu Vilniaus įkūrimo faktą nėra jokio istorinio pagrindo. Veikiau juo patvirtinama mūsų miestu jis jau buvo nuo seniau. Galima manyti, kad Vilnius, kaip ir per jį tekanti upė, nuo seno galėjęs būti vadintas ne vienu vardu ir tie vardai – duoti semantiškai pagal tą patį požymį, tačiau – skirtingų tarmių, tad buvęs vadintas skirtingais žodžiais. Tokia semantine pora visai galėtų būti laikoma liet. velionis – latv. nave ‘mirtis’. Jeigu Vilnius giminingas žodžiui velionis (tikriausiai – iš vėliuonis), tai tokiu atveju būtų pagrindas manyti, kad miestas galėjęs būti kitos tarmės žmonių vadinamas tarkim Navijum, o kalbinei aplinkai slavėjant, – tapti Naujapiliu, Naugardu. Šią dviejų pavadinimų raidos istorijos galimybę stiprintų ir tokių pavadinimų, kaip Naujininkai, Naujoji Vilnia, Naugarduko gatvė ir pan., Vilniuje buvimas iki dabar.

    Atsakyti
    • Atmintis says:
      2 m. ago

      Dėl Vilniaus dviejų vardų yra ir kitokių duomenų, viena jų: Nuo V a. senovės Romos imperijos griūties Antikos kultūra sklido po Europą, veikė ir lietuvių valstybės raidą. Su tuo susijęs Palemono atvykimas į aisčių kraštą. Paneryje įkurta rezidencija – „vilos” tapo Vilniaus pavadinimu. Vilniaus kaip senasis Panerių vardas gali būti susietas su istorijoje minimais nerviais. Be to, Ordino tekstuose rašoma apie vyskupijos Vilniuje įsteigimą Mindaugo laikais. O ir vadinamuose Gedimino laiškuose Vilnius minimas kaip karališkas miestas, tai neatsiejama nuo Mindaugo sukurtos Lietuvos karalystės.

      Atsakyti
  6. Giedrius (Net Stadt Wilda... ir kt. Kad nesiblokšt "ant lunkų", t.y. nesispraust Lunkų Rinkon, žemlapius pavarčius) says:
    2 m. ago

    Gana plačiai “paberta-pabarstyta” apžvalgos (nuo Stadt Wilda, iki…)
    http://lt.litviny.net/vilnius-vilnia.html
    http://www.manuscriptorium.com/apps/index.php?direct=record&pid=VUL___-VUB___VUB01_2604891OTYWKA-lt#search

    Tik… ne tai svarbu (reikšminga), o vien – t e b e g a l i o j a n č i ų Liublino unijos sutartimi bei priesaikomis ATR ribų
    susi-tvarkymas

    Atsakyti
  7. Vilna says:
    2 m. ago

    Po karo Suvalkus ir Augustavą Lenkijai atidavė Stalinas. Be to, jie yra atiduoti ne Lietuvos, o Lenkijos komunistams. Tas daug ką sako… Tokiu atveju Lietuvai norint spręsti Liublino ribų klausimą, pirmiausiai tektų laukti, kad Putinas panaikintų tą Stalino sprendimą atiduoti juos Lenkijai. Putinas apie tai net neužsimena. Dėl tų ATR ribų atkūrimo tyli ir tiek Lietuvos valdžia, tiek tų pavietų gyventojai. Tai padėtis dėl tų ribų ‘su-sitvakymo’ yra be prosvaičių…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

2021 01 22
Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

Mirė Aukščiausiosios Tarybos gynėjas ir kariuomenės kūrėjas Vaclovas Jazerskas

2021 01 20
Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

2021 01 16
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

2021 01 15
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2021 01 15
Kaip išradingai nustebinti moterį?

Kaip išradingai nustebinti moterį?

2021 01 11
„Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

„Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
Gamta ir žmogus

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24
Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nebeveikia? apie Apie Alkas.lt
  • Suklydau apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija
  • Gintas apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2400; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 24
0
Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

Jau po metų – 2022-ųjų pavasarį – Vilniuje atsiras dar viena erdvė, kur bus galima pamatyti, kas yra japoniška sodų...

Skaityti toliau

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 23
0
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

Vilniečiams ypač svarbūs socialinės infrastruktūros plėtros projektai šiais metais įgyja pagreitį. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra,...

Skaityti toliau

Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
0
Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vyriausybę ir visas ministerijas kviečia prisidėti prie darnaus judumo idėjų mieste realiais veiksmais. Centre esančias institucijas...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Nebeveikia? apie Apie Alkas.lt
  • Suklydau apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija
  • Gintas apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vilnius | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vardo paminėjimą švenčiantis Vilnius sveikina San Paulą (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai