Lapkričio 22 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė“ skaitys istorikas prof. Zigmantas Kiaupa. Vilnius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė nuo Gedimino valdymo laikų iki valstybės žlugimo 1795 metais. Per tą laiką Lietuvos valstybė keitė savo pavidalą ir vidinę sandarą, kartu keitėsi ir Vilniaus kaip Lietuvos sostinės požymiai ir paskirtys.
Gediminaičių valdymo laikais Vilniaus pilys buvo svarbiausios valstybėje, jos buvo pagrindinė didžiųjų kunigaikščių būstinė. Nors didieji kunigaikščiai su savo dvaru daug keliaudavo po valstybę ir ją valdė ne tik iš Vilniaus, čia pamažu telkėsi besikuriančios valstybės valdžios centrinės institucijos. Jogailaičiai beveik visą laiką buvo Lenkijos karaliais ir Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais vienu metu, jie daug laiko praleisdavo ne Lietuvoje. Vis dėlto XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Vilniuje iškilo didingi valdovų rūmai, įkūniję Vilniaus kaip sostinės paskirtį. 1569 m. Liubline buvo sukurta jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė, vadinamoji Abiejų Tautų Respublika. Bendrų Respublikos valdžios institucijų, valdovų ir Seimo darbo vieta tapo Varšuva. Bet Respublikos sudėtyje išliko Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su savo valdžios centrinėmis institucijomis (kancleriai, iždininkai ir kiti pareigūnai). Jų darbo vieta buvo Vilnius, jame reziduodavo ir Respublikos valdovai. Vilnius išlaikė Lietuvos valstybės sostinės statusą, nors jo paskirtys ir buvo šiek tiek apkarpytos.
Vilniaus kaip valstybės sostinės padėtį stiprino jame veikusios ir kitokio pobūdžio, nevalstybinės, institucijos. Nuo 1387 m. Lietuvos krikšto laikų Vilnius buvo didžiausios Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijos galvos būstinė. 1579 m. Vilniuje buvo įkurta Vilniaus akademija-universitetas, ilgą laiką vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla. Čia rinkdavosi viena iš svarbiausių Lietuvos bajorų savivaldos institucijų – Lietuvos vyriausiasis tribunolas. Vilniaus kaip Lietuvos valstybės sostinės statusą ypač pabrėžė tai, kad čia įsikūrė ir dirbo 1794 m. sukilėlių valdžia – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba.
Vilnius iki 1795 m. įvykusio trečiojo Respublikos padalijimo buvo Lietuvos valstybės sostinė. Todėl visai pagrįstai 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas Vilnių skelbė atkurtos Lietuvos valstybės sostine.
