S. Arlauskas. Kaip lietuviams reikės atsikratyti stereotipų ir tapti šiuolaikiškiems (28)

Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl tos pačios lyties sutuoktinio teisės gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu yra reikšmingas ne tik seksualinėms mažumoms. Šis nutarimas labai svarbus ir visiems Lietuvos piliečiams, nes šis nutarimas verčia mus kiekvieną susimąstyti, ar mūsų mintys ir įsitikinimai nėra valdomi pasenusiomis ir reakcingomis tiesomis, kurių vieta istorijos sąvartyne.

KT nutarimo 31.3 punkte aiškiai pasakyta, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais… ką nors diskriminuoti.

Kalbant iš esmės, stereotipų ar abejotinų visuomenės narių nuostatų teisinis diskvalifikavimas KT nutarimu turi daug logikos, bet tik vienu valstybės santykio su įvairiais tikėjimais aspektu.

Reikia manyti, kad KT teisėjai šiuo nutarimu neturėjo tikslo apskritai uždrausti žmonėms kuo nors tikėti, turėti savo nuomonę, gerbti lietuvių tautos tradicijas ir galbūt klysti, būti nemoderniems.

KT nutarimo autoriai, reikia tikėti, siekė pabrėžti, kad Lietuvos valstybė, nustatydama konstituciškai svarbių tikslų teisinį reguliavimą, privalo likti neutrali, nešališka, nepasiduoti kurios nors religijos ar ideologijos diktatui, vienodai gerbti kiekvieno žmogaus orumą, užtikrinti visų piliečių lygybę prieš įstatymą.

Bet ar neutrali valstybės laikysena tikrai reikalauja teisiškai diskvalifikuoti visuomenės daugumos nuostatas ir galbūt stereotipus?

Ką reiškia valstybės neutralumas, galima ginčytis be galo ir be krašto. Bet šiuo klausimu yra vienas teisės aktas, kuriuo netgi privalo remtis Lietuvos valstybės pareigūnai, siekdami padaryti valstybės politiką ideologiškai neutralią.

Valstybės neutralumo tema aštriai iškilo Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Lautsi prieš Italiją (2011 m.).

Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar Italijos mokyklų klasėse ant sienų kabantys kryžiai, kaip vienos religijos simboliai, kaip Italijos žmonių tradicijų ir tikėjimo išraiška, nediskriminuoja žmonių, turinčių kitokį tikėjimą, neindoktrinuoja vaikų pasaulėžiūros?

Ir teismas atsakė, kad kryžiai mokyklų klasėse turi teisę kabėti, ir jokios kitatikių diskriminacijos ar vaikų indoktrinavimo nėra. O kryžiai turi teisę būti kabinami todėl, kad, teismo požiūriu, italas turi teisę į savo religinių jausmų raišką viešojoje erdvėje. Vadinasi, istorinis italų religinis tikėjimas nėra reliktas, šiukšlė, kurią atėjo laikas išmesti į istorijos sąvartyną.

Dar svarbiau tai, kad teismas nesuteikė pareiškėjams (Lautsi ir kitiems) teisės iškelti savo vidinius įsitikinimus virš italų tautos daugumos religinių jausmų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai nukabinti kryžius ir palikti sienas tuščias taip pat yra grįsti jų tikėjimu, kurį pareiškėjai gynė kaip filosofinį tikėjimą. Tuo teismas pripažino ir dar vieną svarbią tiesą, kad žmonės negali užimti pilietinės pozicijos, kuri nepriklausytų nuo jų asmeninio tikėjimo, pasaulėžiūros, artikuliuoto ar neartikuliuoto santykio su tuo, kas yra šventa visiems.

Taigi neutrali valstybės politika privalo ne pulti žmonių religinius, filosofinius įsitikinimus ar netikinčių žmonių pasaulėžiūrą, o priešingai juos ginti bei užtikrinti visų tikėjimų ir pasaulėžiūrų darnų sugyvenimą. Kaip rodo byla Lautsi prieš Italiją, visai normalu, kai valstybė išskiria vieną tikėjimą (šiuo atveju Katalikų bažnyčios mokymą) iš kitų, kaip tautos išskirtinumo raišką. Ir nieko tame nėra blogo, jei viena dominuojanti religija nepradeda karo su kitomis religijomis, o yra joms tolerantiška.

Šiame tikėjimų įvairovės kontekste svarbu išsiaiškinti, kokiu tikėjimu ar pasaulėžiūra KT teisėjai parėmė savo tezę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip antimažoritarinis aktas (31.3 p.), gina individo teises. Nors KT nutarime tai nepaaiškinta, bet, reikia manyti, kad į šį klausimą atsako profesorius Vytautas Mizaras savo nuomonėje Delfyje: „Kai Konstitucija padeda siekti laimės: tos pačios lyties poros atvejis“.

Mizaro nuomone, KT remiasi personalistiniu požiūriu, kurį profesorius laiko vienu iš „krikščioniškosios filosofijos kertinių akmenų“.

Anot Mizaro „tai reiškia, kad kiekvienas individas, nesvarbu jo savybių, žmogaus teisių apsaugos srityje remiantis Konstitucija gali ginti savo teises ir prieš valstybę, ir prieš visuomenės daugumą“.

Jei Mizaras teisus, tai galima tarti, kad KT teisėjai savo nutarimą parėmė vadinamąja antropocentrine (žmogus centre) tikėjimo ir pasaulėžiūros filosofija.

Bet yra ne viena antropocentrinė pasaulėžiūra, ir jos yra skirtingos.

Todėl klausimas – kokia? Matyt, tikrai ne agnostine ar ateistine pasaulėžiūra. Individui agnostikui dievas nepažinus, vadinasi, dievo gali ir nebūti, o ateistui dievas apskritai neegzistuoja.

Kai dievo nėra, arba dievas mirė, tai, kaip sakė Dostojevskio romano „Broliai Karamazovai“ herojus, individui viskas leistina, nieko švento nėra, pasaulis bevertis, o žmogaus orumas niekinis.

Mizaras antropocentrinį požiūrį sieja su krikščionybės mokymu. Krikščioniškos pakraipos personalizme, tokių autorių, kaip prancūzų filosofas Gabriel Marcel ar lietuvis Antanas Maceina, raštuose, individo gyvenimas turi prasmę, o individas ieško darnos su gamtos nustatyta amžinąja tvarka.

Krikščioniškas personalizmas individo neuždaro jo fantazijų kiaute.

Krikščioniškas personalizmas negali konfliktuoti su kitais religiniais tikėjimais.

Bet yra dar vienas populiarus požiūris į individo personą ar individo požiūris į save. Tai atvejis, kai individas įsitikinęs, jog pasaulyje jis pats yra galutinis atskaitos taškas. Kai individas žino viską ir žino daugiau už patį Dievą.

Tokiam individui neegzistuoja autoritetai, knygos, kurios ko nors gali pamokyti. Toks individas mano, kad gali elgtis ir gyventi taip, kaip panorės ir su kuo panorės.

Be abejo, ir toks požiūris bei tokia individualistinė pasaulėžiūra turi teisę būti, jei nepažeidžia kitų teisių. Individo teisė galvoti, kad jis yra genijus, individo teisė pasirinkti savo gyvenimo kelią, individo teisė tapti laimingam ir individo teisė po savo nebeatitaisomo pasirinkimo karčiai nusivilti pralėkusiais gyvenimo metais.

Ar visuomenės daugumos nuostata, jog egzistuoja teisingi ir klaidingi individų pasirinkimai, būtinai yra stereotipas? Galbūt ir taip. Bet demokratinėje valstybėje atsakyti į klausimą, kas yra stereotipas ir kas yra norma, kas leistina ir kas pražūtinga, turi privilegiją pati visuomenė kolektyviniu daugumos sprendimu.

Kalbant apie šeimos konstitucinę sampratą, tai Europos Sąjungos teisė nenumato nacionalinėms valstybėms jokių privalomų direktyvų.

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnis „Teisė tuoktis ir kurti šeimą“ nustato: Teisė tuoktis ir kurti šeimą garantuojama pagal šios teisės įgyvendinimą reguliuojančius nacionalinius įstatymus.

Ir tai logiška, nes šeimos teisė yra ne abstrakčių orumo ir lygybės prieš įstatymą principų sekmuo, o konstitucinė norma, kurią kolektyviai pasirenka suverenas ir įrašo į pagrindinį šalies įstatymą.

Neatsitiktinai Europos Žmogaus Teisių Teismas visus klausimus, kurie susiję su valstybės nacionalinėmis tradicijomis ir vertybėmis, palieka valstybių teisinio reguliavimo žinioje. Taip nutiko ir byloje Lautsi prieš Italiją.

Kai kas čia mato galimybes pateisinti mažumų diskriminaciją. Nieko panašaus. Jei Konstitucijoje yra numatyta teisė, bet ja neleidžiama pasinaudoti, tai diskriminacija akivaizdi.

Jei Konstitucijoje nėra numatyta individo teisė, tai jo paties sugalvotos ar iš kitų valstybių praktikos pasiskolintos teisės požiūriu apie individo diskriminaciją negali būti nė kalbos.

Vadinasi, kas laikytina šeima, lietuviai turi visišką laisvę spręsti vadovaudamiesi ir savo „stereotipais“.

Lietuvos Respublikos Konstitucija palieka vieną svarbų instrumentą tautos rankose. Pagal Konstitucijos 38 str. 4 dalį Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį (įtraukia į civilinės būklės aktų registrą). Partnerystės (vienos lyties asmenų partnerystės), kaip alternatyvos santuokai, valstybinė registracija Konstitucijoje nenumatyta. Konstitucija taip pat nenumato galimybės registruoti šeimą poros bendro gyvenimo ar šeimos susijungimo teisiniu pagrindu.

Todėl manytina, kad kitų alternatyvių santuokai šeimos sukūrimo teisinių formų valstybinė registracija yra galima tik keičiant ir papildant Konstituciją.

Airiai vertybiškai painų vienos lyties asmenų šeimos ir santuokos klausimą išsprendė referendumu.
„Stereotipai“ ten pralaimėjo, bet garbingoje kovoje.

Kategorijos: Laiko vinys, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

28 komentarai

  1. Antanas:

    Tai dabar kas gaunasi? Konstitucinis Teismas yra aukščiau už LR Konstituciją?! Be komentarų…

  2. Dviejų šeimininkų tarnas:

    Autorius bando diskutuoti su KT. Viskas yra daug paprasčiau. Prieš sausio 13-ąją prof. V. Landsbergis beveik atviru tekstu pareiškė ( pagaliau, po beveik 29 nepriklausomybės metų ), kad Lietuvos teisėsauga dirba ne Lietuvai. Konstitucinis teismas – taip pat. Diskutuoti didelės prasmės nėra.

  3. ŽEMAITIS:

    Tokie dalykai asmeniškai man nėra įdomūs, bet ir netrukdo.
    Tagul sau mylisi kas kaip nori 🙂 Argi verta draust? Tegul tuokiasi ir t.t.
    Manau, kad tik vaikų tos pačios lyties šeimai nereiktų leisti įsivaikinti. Vaikai turėtų augti hetero šaimose.
    O daugiau – visos jų teisės turi būti užtikrintos.

    P.s., O dėl Lietuvos konservatyvumo (visose srityse) – tai liūdnas vaizdas. Jau ir taip netrūko draudimų, dabar populistai jų sukurpė dar daugiau… Jaunimas masiškai bėga iš tokios naftalininės šalies.
    Prieš kelis metus dauguma tikėjo, kad tuoj tuoj liberalų partijos įsitvirtins valdžioje. Deja, dabar Lietuvoje liberalai išgyvena krizę. O tai gali būti priimtina tik penisininkams (bet ir tai abejotina – kai jaunimas emigruos, kas juos išlaikys) ir beviltiškiems konservatoriams bei socialistams…

  4. Vilnietis:

    Didesnės n esąmonės negalėjo šitas parašyt? čia mol jau mes visi turim susitaikyti su šituo absurdu. Mes reikalaujam panaikint i atšaukt tą išaiškinimą o kaltuosius nubaust itin griežtai kad daugiau niekam nekiltų noro kišt smirdinčius prištus prie šeimos.

  5. Teisėje nediskriminavimo principas yra absoliutus. KT teiginiu, kad “vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais… ką nors diskriminuoti”, tai ir nusako. Vadinasi, nors Konstitucijos 38 str. nuostatų išlaikymo tikslai yra svarbūs, tačiau jie negali tapti pagrindu vienodalyčių santuokų diskriminavimui.
    Taigi be didelių kalbų reikalinga Šeimos įstatyme vienodalyčių tuokas (šeimas) vadinti PORUOČIŲ vardu su visomis šeimos teisėmis, išskyrus įsivaikinimo ir vaikų globos teises. Partnerystės pavadinimas čia netiktų, nes juo teisėje yra įvardijami civiliniai santykiai bedrąja prasme. Voliojame ir voliojame tą klausimą tarsi neturėtume tikresnių valstybės kūrimo klausimų.

  6. Antanas:

    Kažin, ar gamtoje poruojasi patinai su patinais ir patelės su patelėmis? Kažkaip nieko apie tai negirdėjau… O žmonėms, kurie, beje, taip pat yra biologinės būtybės, pasirodo, galima ir kai kuriems valdžios vyrams tai atrodo visiškai normalu (?!)… Vargas tau, Jeruzale, ir tavo vaikams!!!

  7. Čia turime reikalą su apsigimimo jusline lyties negalia – lyties “kurtumu”, jausmine lyties negalia. Ši negalia yra galvoje, kaip ir kurčnebylystės apsigimimo atveju, tik kitoks apsigimimas.

  8. Bartas:

    Galėtų ”alkas.lt” ir pakartoti, bijau suklysti pavarde, lyg tai Simanavičiūtės straipsnis ,apie Dievo “nuskriaustuosius”.

  9. Tvankstas:

    Perkračius išdėstytas mintis Aristotelio logikos sietu, tai autorius rašo sofistinius išvedžiojimus, kol kas neįvyko jokių permainų nuo senų senovės šeimos sudaryme, vyro ir moters šeima nepakeičiama.
    Demokratijos teisė yra kekšų ir vagių teisė ir kaip tokia ji nesikeičia jau 2500 metų, tai dar Platonas ir Aristotelis nurodė.
    Kažkokie ‘modernizmai’ tėra bėgimas į naująją laukiniją.

  10. Tvankstas:

    Ką reiškia šiuolaikiškumas dorovėje ? Turi būti ištvirkęs, iškrypęs, pripažinti tai, kaip neginčijamą tiesą, gali tik galva palinksėti – tokia yra ‘represyvi tolerancija’ (H. Marcuse), suteikiama narko – sodomitų.

  11. Tvankstas:

    Gyvenimo dėsnis : jei tėvai tolerastai, tai vaikai – paiderastai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *