Ant politinio prekystalio – lietuvių kalba (22)

respublika.lt nuotr.

respublika.lt nuotr.

Siekis sumenkinti lietuvių kalbos vartojimą bando įsišaknyti net įstatymais. Du Seimo nariai: Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė pateikė Seimui projektą, kad kitakalbiai lietuvių kalbos egzaminą ir toliau laikytų „su nuolaidomis“, o dar geriau, jei teisiškai būtų įvesta tvarka, kad gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse lietuvių kalba mokyklose nebūtų privaloma.

2011 m. priimtas įstatymo projektas, pagal kurį buvo apsispręsta pereiti prie vieningo lietuvių kalbos egzamino

vertinimo visiems moksleiviams. Iki šiol taikomos nuolaidos, vertinant kitataučių laikomą lietuvių kalbos egzaminą, turėtų baigtis 2019 m., o tada egzaminų vertinimas visiems turėtų būti vienodas. Tačiau du Seimo nariai užsigeidė „nuolaidų“ laiką pratęsti. Neribotai. Nors 2013 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo: teisinis reguliavimas, kuriuo buvo palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei siūlo atmesti parlamentarų teikiamą įstatymo projektą.

Tokia praktika gyvuoja ir kaimyninėse šalyse. Štai Lenkijos Respublikoje visi mokiniai mokosi pagal vienodą lenkų kalbos programą ir laiko vienodą egzaminą, nepriklausomai nuo mokyklos mokomosios kalbos. O Latvijos Respublikoje 2018 metais paskelbti Švietimo įstatymo ir Bendrojo ugdymo įstatymo pakeitimai, numatantys per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.

Be to, J.Narkevičius ir R.Tamašunienė pateikė ir kitą projektą, pagal kurį tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse būtų reikalaujama užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba (išskyrus lietuvių kalbą).

Lietuvių kalbos išsaugojimu susirūpinusi visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prašo Seimo nepriimti tokių įstatymų. Asociacija kreipėsi į Seimą, siūlydama papildyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnį taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems gerai išmokti valstybinę kalbą, gauti kokybišką išsilavinimą ir lygias galimybes mokytis, gyventi ir dirbti nepriklausomoje demokratinėje Lietuvos Respublikoje. Siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visose valstybinėse mokyklose laipsniškai pradėti dėstyti valstybine kalba.

Kreipimesi pažymima, kad „vadinamųjų gimtakalbių ir negimtakalbių mokinių lietuvių kalbos žinių vertinimas negali skirtis, nes visi LR piliečiai turi mokėti valstybinę lietuvių kalbą, o jos nemokėjimas pažeidžia kitų piliečių teises; lietuvių kalbos mokėjimo lygis yra įstatymų reglamentuotas, todėl turi atitikti įstatymų numatytas bendrinės kalbos normas, kurių mokoma vidurinėje mokykloje.“

Situaciją komentuoja kalbininkas, hab. mokslų daktaras, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ narys Kazimieras GARŠVA:

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva | Asmeninė nuotr.

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva | Asmeninė nuotr.

Lenkiškose ir rusiškose mokyklose tobulai lietuvių kalbos išmokomi gal apie pusę mokinių. Deja, likusi dalis kalba su dideliu akcentu. Pavyzdžiui, neištaria tvirtagalės priegaidės, kietina priebalsius, nederina galūnių. Pats J.Narkevičius savo sakiniuose vartoja neteisingus linksnius. Mes iš tokių Seimo narių juokiamės. Argi tai gerai? Gal Valdemaras Tomaševskis vėl norės kandidatuoti į prezidentus, bet jis taip pat kalbės netaisyklingais sakiniais. Tai didelis trūkumas save specialistu laikančiam žmogui. Mes norime padėti šiems žmonėms. Nesvarbu, kad šiek tiek pramokstama kalbos, bet ji vartojama netaisyklingai, siaubingai tariami lietuviški žodžiai. Kartais susipažinęs su žmogumi, po pirmo jo sakinio galiu pasakyti, kad jis kilęs iš Šalčininkų ar Vilniaus rajono.

Visame pasaulyje mokyklose vaikai mokosi valstybine kalba. Mes, žinoma, nesiūlome staiga nuo pirmos klasės įgyvendinti mūsų siūlymo. Galima pradėti nuo vyresniųjų klasių, tačiau anksčiau ar vėliau tai turi tapti realybe. Kad ir kaip tam būtų priešinamasi. Valstybinės kalbos nežinojimas pažeidžia kitų piliečių teises. Jeigu politikas, kuris nuolat kalba viešai, vartoja netaisyklingą kalbą, kodėl aš turiu to nuolat klausyti? Ypač kai vartojama žargoniška kalba. Juk Lietuvoje pagal Valstybinės kalbos įstatymą viešai privalu kalbėti taisyklingai.

Suprantama, kad laikas prieš rinkimus tokiems siūlymams nėra palankus. Dažnai „valstiečiams“ tenka derėtis, kad Lenkų rinkimų akcijos nariai balsuodami palaikytų valdančiuosius ir taip būtų išsaugota balsų dauguma. Todėl jie buvo kviečiami jungtis prie koalicijos. Tačiau jie atsisakė. Turbūt šantažuoti valdančiuosius daug patogiau. Girdime kalbų, kad šiemet gali būti brukami ir įstatymai dėl asmenvardžių rašymo.

Mes netylėsime ir nenusileisime. Seimo nariai turi laikytis Seimo nario priesaikos. Žinome, kad vyksta spaudimas, bet Seimas turi išlikti protingas ir patriotiškas. Apmaudu matyti, kad politikai nepaiso specialistų patarimų. Taip elgiamasi tyčia. Tokiomis temomis kalba jie, bet niekur nematyti kompetentingų profesorių ar kalbininkų pasisakymų. Kol kas laimi tie, kas turi daugiau pinigų. Bet mes esame įsitikinę, kad teisybė turi nugalėti. O tai reiškia, kad bus apgintas Valstybinės kalbos įstatymas ir Konstitucija nebus pažeista.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *