Kokius mineralus geriausiai įsisavina žmogaus kūnas? (0)

Kokius mineralus geriausiai įsisavina organizmas? | Pixabay nuotr.

Kokius mineralus geriausiai įsisavina žmogsu kūnas? | Pixabay nuotr.

Sumažėjęs darbingumas, energijos stoka, mieguistumas, nusilpęs imunitetas, virškinimo problemos – tai tik keli simptomai, kurių pagrindine priežastimi gali tapti mineralų trūkumas žmogaus kūne, tačiau dažnas apie šių elementų trūkumą nė nesusimąsto. Net ir nedidelė jų stoka gali lemti labai rimtus sveikatos sutrikimus, vis dėlto, užuot mineralų pusiausvyrą palaikę kasdien, tautiečiai dažniausiai tik žiemą ir pavasarį skuba kūnui „padėti“ pirkdami sintetinius mineralus ir vitaminus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad mineralinės medžiagos geriau įsisavinamos, jeigu yra gaunamos su maistu ir vandeniu, ne vartojant maisto papildus.„Žmogui gyvybiškai svarbu ne tik gauti mineralinių medžiagų, bet ir įsisavinti reikiamą jų kiekį. Nors kūnas įsisavina iki 90 proc. angliavandenių, baltymų ir riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimas yra kur kas mažesnis – su maistu per dieną kūnas gali įsisavinti iki 2/3 visų mineralų. Mineralinių medžiagų įsisavinimas priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties ir sveikatos būklės. Ne mažiau svarbios ir gaunamo mineralo savybės, pavyzdžiui, cheminė jo forma“, – teigia „InMedica“ Santariškių klinikos šeimos gydytoja Rasa Zalogė.

Tam, kad mineralai būtų pasisavinami ląstelėje, jų molekulė turi būti labai maža ir tirpi vandenyje. Žmogaus organizmo ląstelės geriausiai gali įsisavinti tik jonizuotas mineralų formas, t. y. tik aktyviuosius mineralus, kurių gausu natūraliame, įvairiame, mažai perdirbtame maiste ir natūraliame mineraliniame vandenyje, kuriame mineralinės medžiagos yra joninės būsenos, t.y. gamtos „paruoštos“ žmogaus kūnui lengvai įsisavinti. Nepriklausomai nuo to ar jis gazuotas, ar ne. Tokiems mineralams prasiskverbus į ląsteles, natūraliai balansuojama kūno skysčių pusiausvyra, metabolizmas. Kasdien užtikrinamas reikiamas kiekis mineralų ne tik prisideda prie geresnės savijautos, gyvybingumo, tačiau ir padeda išspręsti dehidratacijos, mineralų trūkumo, virškinimo ar emocines problemas.

Ne visi mineralai veikia vienodai

Mineralai – tai neorganinės kilmės cheminės medžiagos, arba kitaip tariant – gyvybiškai būtinos maistinės medžiagos, be kurių nevyktų žmogaus kūno ląstelių ir kūno dalių veikla. Priešingai nei vitaminų ar tam tikrų aminorūgščių, mineralinių medžiagų kūnas pats negamina, todėl būtina užtikrinti reikiamą jų kiekį su maistu.

„Mineralai reikalingi kaulams ir dantims formuotis, jie naudojami kaip kūno skysčių sudėtinė medžiaga, audinių, fermentų sistemos komponentai, taip pat padeda užtikrinti normalią nervų sistemos funkciją. Pagrindiniai mineralai, kurių gaunamas kiekis turėtų būti didesnis – natris, kalis, kalcis, magnis, chloras ir fosforas. Geležies, cinko, jodo, seleno, vario, mangano, sieros ir kt. mineralų reikia mažesnio kiekio, tačiau jie yra ne ką mažiau svarbūs darniai kūno veiklai. Visos mineralinės medžiagos geriau įsisavinamos, jeigu gaunamos su maistu, bet ne vartojant maisto papildus. Tad norint palaikyti pakankamą mikroelementų kiekį kūne svarbiausia įvairi, subalansuota mityba“, – dėmesį atkreipia R. Zalogė.

Vartojant įvairų, natūralų, mažai perdirbtą maistą, sveikam žmogui mikroelementų trūksta retai. Gydytoja pastebi, kad maisto papildai reikalingi tik esant ryškesniam mineralų trūkumui ar sergant įvairiomis ligomis, pvz., esant užsitęsusiam vėmimui, inkstų ligoms, anoreksijai, alkoholizmui ar kt. Tačiau esant nedideliam mineralų trūkumui patartina vartoti didesnės mineralizacijos vandenį, o ne be reikalo piktnaudžiauti sintetine produkcija. Be to, reikėtų nedaryti klaidos ir nesivadovauti mintimi, kad vanduo skirtas tik troškuliui numalšinti. Ne visai taip. Natūralus mineralinis vanduo, kuriame gausu aktyviųjų mineralų, yra natūraliausias būdas subalansuoti ir nuolat palaikyti mineralų pusiausvyrą, tačiau kažkodėl labiau linkstama pirkti sintetinius mineralus.

Kas nutinka, kai trūksta mineralų

Zalogė pabrėžia, kad pakankamo mikroelementų kiekio kūne užtikrinimas šiandien akcentuojamas ne be priežasties – esant žymesniam mineralų trūkumui gali kankinti nemalonūs simptomai, kurie priklauso nuo to, kokio mineralo trūksta.

„Kai kūne trūksta kalio, žmogus gali jausti nuovargį, bendrą silpnumą, širdies ritmo sutrikimus, mėšlungį. Trūkstant magnio pasireiškia raumenų silpnumas, drebėjimas, spazmai, galimi net traukuliai. Kalcio trūkumas gali pasireikšti padidėjusiu nervinio ir raumeninio audinio dirglumu, o ilgalaikis jo trūkumas lemia mažesnį kaulų mineralinį tankį, dėl kurio gali išsivystyti net osteoporozė. Geležies trūkumas sukelia geležies stokos anemiją, kuri dažniausiai pasireiškia lėtiniu nuovargiu, silpnumu, širdies plakimu, blyškumu ir kt. simptomais. Būtent mažakraujystė yra dažniausia pasaulyje mineralų trūkumo sukelta liga – Lietuvoje tai viena iš dažniausiai nustatomų ligų“, – mineralų trūkumo pasekmes vardija medikė.

Nors maistas yra pagrindinis energijos šaltinis, vanduo, turintis aktyviųjų mineralų, papildo ir išsprendžia kasdienius mitybos trūkumus. Norint palaikyti tinkamą mineralų pusiausvyrą kūne, savo mitybą reikia praturtinti kuo šviežesniais vaisiais, daržovėmis bei natūraliu mineraliniu vandeniu, kuriame yra aktyviųjų mineralų – dirbtiniu būdu pakartoti mineralinio vandens kompoziciją yra neįmanoma. Tokia subalansuota mityba sveiką žmogų turėtų aprūpinti visais reikalingais mikroelementais.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *