Kosulys – ne tik peršalimo ligų palydovas. Ką būtina žinoti?

Kosulys kartais atrodo neišvengiamas permainingos žiemos bei peršalimo ligų sezono palydovas. Ir nors savaime jis nėra liga, o tik apsauginė organizmo reakcija, kuria siekiama iš kvėpavimo sistemos pašalinti dirgiklius, tačiau  specialistai perspėja į kosulį žvelgti rimtai. Ilgalaikis, kasdienis kosulys – signalas, kad būtina apsilankyti pas gydytoją.

Ne visada kaltas peršalimas

Dažniausia kosulio priežastis – kvėpavimo takų uždegimas, tačiau jį sukelti gali ir daugybė kitų ligų. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolanta Skinderskienė sako, kad kosulys pats savaime nėra liga, bet gali būti net kelių ligų simptomas.

„Kosulį išprovokuoti gali ir virusinė arba bakterinė infekcija, sezoninės alergijos, svetimkūniai, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, taip pat rūkymas. Kartais nesunku suprasti, kad tai būtent virusinės infekcijos simptomas, tačiau jei bendra savijauta tarsi gerėja, o kosulys ypač drėgnas užsilieka, tai ženklas, kad organizmas vis dar sveiksta ir jam reikia šiek tiek laiko“, – sako vaistininkė.

Pasak jos, ypač svarbu skirti šlapią, vadinamąjį produktyvų kosulį, nuo sauso, o pastarąjį skystinti ar slopinti tik pasitarus su gydytoju.

„Vaistinėje šiuo metu, sulaukiame daugiau žmonių, kurie ieško priemonių sausam kosuliui slopinti ar gleivėms skystinti. Tai suprantama, nes  sausas kosulys labai vargina, jis neproduktyvus, nes žmogus nieko neatsikosti. Tačiau klaida esant sausam kosuliui, gleives skystinti, gerti acetilcisteino klasės vaistus, ar kitokius preparatus, kurie didina skreplių kiekį. Šiuos vaistus reikia pradėti gerti tik tada, kai gydytojas išsiaiškina kosulio priežastis, fiziologiją ir bronchų laidumo būklę. Sauso kosulio periodu geriami gleives skystinantys vaistai tik erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar smarkiau kosėja“, – aiškina J. Skinderskienė.

Antibiotikai – ne išeitis

 Pasak vaistininkės, dar didesnė klaida – kai žmonės, stengdamiesi kosulį kuo greičiau išsigydyti, vartoja antibiotikus.

„Stiprus kosulys, kamuojantis kitais požiūriais sveiką suaugusįjį, dažniausiai būna virusinis, jam gydyti antibiotikų nereikia. Ūmus kosulys gali tęstis 7-14 dienų, tačiau tinkamai gydomas jis praeina. Į medikus kreiptis būtina, jei kamuoja lėtinės plaučių ligos ar kiti lėtiniai susirgimai, pacientas kosėja ilgiau nei 3 savaites, trūksta oro ar kvėpuojant girdėti švokštimas, kosėjant pasirodo kraujo ar rudų skreplių, jei kosulys greitai stiprėja. Jei ligos metu atsiranda kosulys naktį, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju taip pat būtina“, – aiškina vaistininkė.

Jos teigimu, kartais ligoniai nepasitarę su gydytoju ar vaistininku stengiasi kaip galėdami greičiau pasveikti ir ima vartoti net kelis tarpusavyje nesuderinamus vaistinius preparatus.

„Kai kada pasitaiko, kad žmonės vienu metu, nesusimąstydami vartoja ir gleives skystinančius ir atsikosėjimą slopinančius vaistus, taip pat peršalimo simptomams mažinti skirtus preparatus, kuriuos taip pat būtina vartoti itin atsakingai, nes jų pagrindinė veiklioji medžiaga – paracetamolis, kurio lengva perdozuoti. Tad vaistus būtina derinti ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako J. Skinderskienė.

Kai ligonio būklė gerėja, padėti gali ir įvairios liaudiškos priemonės, vaistažolių arbatos. Taip pat labai svarbu pačiam ligoniui ir visiems aplinkiniams tinkamai rūpintis, kad virusas neplistų.

„Ypač pavojingas sergančiojo peršalimu kosulys, juk virusai plinta oro-lašeliniu būdu, tad galima užkrėsti aplinkinius. Tiek kosintiems, tiek šalia būnantiems žmonėms labai svarbu dažnai plauti rankas, stengtis neliesti nosies ir akių, nesinaudoti bendrais įrankiais ir indais, pasirūpinti imuniteto stiprinimu“, – patarimus dalina „Gintarinės vaistinės“ specialistė.