„Talka kalbai ir tautai“ reikalauja juridinių asmenų pavadinimus rašyti lietuviškai (7)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Judėjimas „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl rengiamos teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimus, pataisos, kviesdamas įdėmiai dar kartą apmąstyti Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, kuriais siekiama įstatymiškai pabloginti valstybinės lietuvių kalbos pozicijas.

Pareiškime teigiama, kad „Seimui pateiktame Vyriausybės siūlyme dėl Lietuvoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų („Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1160“) valstybinės lietuvių kalbos įstatymo taikymo sritis pernelyg išplečiama, o tada ima atrodyti, kad įstatymiškai imamasi reguliuoti ne  valstybės ir piliečių santykį su valstybine kalba, o neva bandoma reglamentuoti visų Lietuvoje registruojamų (taigi ir ne Lietuvos piliečių, ir ne Lietuvoje veikiančių) įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų juridinį įteisinimą. Vyriausybės nutarime nurodomas atsitraukimo nuo veikiančių Lietuvoje įstatymų nuostatų kelias. Tai reiškia, kad siūloma įstatymiškai reglamentuoti dar vieną ar kelias valstybines kalbas dar vienoje valstybės gyvenimo srityje.“

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ siūlo įstatymiškai reglamentuoti Konstitucijoje įteisintą tik vieną valstybinę – lietuvių  kalbą – ir taikyti tokį reglamentavimą Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimams. 

Pareiškime teigiama: „Įsigilinę į Konstitucijos 28 straipsnio esmę, teigiančio, kad: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“, mes manome, kad leidimas Lietuvoje registruoti nelietuviškus, t. y. užsienio kalba, įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimus varžytų Lietuvos piliečių laisvę viešojoje erdvėje susižinoti valstybine lietuvių kalba, nes taip būtų įteisintas ribojimas suprasti be vertimo tokius pavadinimus. Taip būtų kuriama tokia atmosfera Lietuvoje, kad lietuvis joje pasijustų ne namie, ne savo šalyje esantis, o tarsi kažkur svetur, svetimoje šalyje.“

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“  siūlo nekeisti dabartinės pavadinimų registravimo praktikos, detalizuotos Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. ypač II skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ 5 ir 6 punktuose.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybą sudaro muziejininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. dr. Laima Kalėdienė, hab. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, studentė Monika Morkūnaitė.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Daiva:

    Seniai laikas užbaigti tą įsiteikinėjimo užsieniečiams praktiką. O jau registruotoms įmonėms nelietuviškais pavadinimais reikėtų numatyti perenamąjį laikotarpį (ne daugiau kaip 3 mėn.) susigalvoti lietuvišką pavadinimą ir nemokamai persiregistruoti. Nenorintiems to daryti – dvigubinti pajamų mokestį.

  2. Antraštė::

    Pagaliau “Naftogaz” naskolingas “Gazprom”.

  3. Užrašas po nuotrauka:

    “SpaceShipTwo” skraidinamas “Whiteknight Two”.

  4. pagarba:

    Gerai, kad dar yra kam rūpintis…

  5. Žemyna:

    Premjerą konsultavo nelabai išmanantys taisykles, neskiriantys vieno pavadinimo nuo kito, ir viską pateikė kaip „registruotą prekės ženklą, tačiau tai yra netiesa! Nelietuviškais vardais pasivadino:
    – Lietuviškos įmonės-įmonėlės, iš didelio rašto susigalvojusios nelietuviškai pasivadinti,
    – Lietuviškos įmonės, veikiančios čia kaip savotiški garsių užsienio prekių ženklų filialai, prekybos taškai…
    Pirmosioms duoti per nagus,
    antrosioms iškelti ultimatyvų reikalavimą iškabose pateikti įmonės pavadinimo paaiškinimą Valstybine kalba,
    Kaip tai pateiks – jų smegenų sumanumo ir kūrybingumo reikalas. Tačiau iš gilumos miestan atvažiavęs tėvukas neturi spėlioti, kur yra jam reikalinga parduotuvė, įmonė, įstaiga – jam turi būti pateikta viskas VALSTYBINE kalba.
    Tačiau pas mus net ir VALSTYBĖS įstaiga geba kad ir nežmoniškai, bile kitoniškai pasivadinti!!! Užmiršau dabar, kas konkrečiai, tačiau ar ne prie Ūkio m-jos pagaliau pradėjo veiklą pagalbos verslui padalinys, pavadintas… NELIETUVIŠKAI! Jie ilgai reklamavosi, vis kartojo, kokiu adresu juos galima rasti, tačiau kas kartą tai būdavo situacija, kai negalėjau užsirašyti… Nors galėjo kad ir „padėsimtau.lt” pasivadinti. Bet gi tai m-jos „eruditams” nuobodu…

  6. kaunietė:

    Puikus sumanymas. Pagarba judėjimui, kuris rūpinasi lietuvių kalba. Palaikykime jo iniciatyvas.

  7. aha:

    Aš tuos užsienietiškus pavadinimus ir skaitau paraidžiui lietuviškai (negi mokysies viso pasaulio kalbas, kad taisyklingai perskaitytum žodį, apie rašybą jau nekalbu): forum palace, facebokas, gogle, haš emas, vintage, buon apetito, spyros (gal spiros?), sue raja ir t.t ir pan. Man smagu taip…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *