Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją.

Lydraštyje  paaiškinta, kad Viešame kreipimesi glaustai išdėstyti spaudoje ne kartą aptarti žinomų kalbininkų, teisininkų, mokslo ir kultūros veikėjų argumentai, tvirtai įrodantys, kad būtina neatidėliojant taisyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos  rašybos ir skyrybos“ 5-tą punktą „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos“, nes jis riboja lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną, diegia nepaskaitomas taip vadinamas „originalias“ svetimvardžių formas, taigi šiurkščiai pažeidžia valstybinės lietuvių kalbos vartotojų teisę gauti visą viešą informaciją taisyklinga bendrine lietuvių kalba,  yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Iš esmės Viešame kreipimesi kartojamas Lietuvos visuomenės prašymai ir siūlymai, kurie pirmą kartą buvo išsakyti jau prieš 16 metų, kai savaitraštis „Dienovidis“ 2000 m. vasario 25 d. paskelbė 158 piliečių pasirašytą pirmąjį viešą laišką VLKK tuo reikalu. Po to  dar ne kartą viešai kreiptasi į Seimą, VLKK. Siųsti ne tik oficialūs raštai, bet ir mokslinių konferencijų rezoliucijos, nepriklausomų teisininkų išvada, deja, veltui. Gal vieną kartą Seimas ir VLKK pagaliau  susipras, išgirs teisėtą lietuvių kalbos vartotojų prašymą…

O kaip pasielgs tie mūsų spaudos ir knygų leidėjai, kurie absoliutina lotyniško pagrindo abėcėle rašomų  svetimvardžių  autentiką, bet visiškai nepaiso lietuvių kalbos savitumo, skaitytojų interesų? Ar jie išgirs prašymą grįžti prie nuoseklios nelietuviškų tikrinių vardų fonetinės rašybos,  autentiškas jų formas teikiant kaip papildomą informaciją?

Skelbiame lydraštį ir visą kreipimosi tekstą:            

Dėl viešosios nelietuviškų tikrinių  vardų vartosenos 

Vilnius, 2016 m. balandžio  18 d.  

Siunčiame Jūsų dėmesiui spaudoje paskelbtą visuomeninių organizacijų  atstovų  Viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu. Jame glaustai išdėstyti spaudoje ne kartą aptarti  žinomų kalbininkų, teisininkų, mokslo ir kultūros veikėjų argumentai, tvirtai įrodantys, kad būtina neatidėliojant taisyti  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK)   1997 m. birželio 19 d. 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“  5-tą  punktą  „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos“, nes jis šiurkščiai pažeidžia    valstybinės lietuvių kalbos vartotojų teisę gauti visą viešą informaciją taisyklinga bendrine lietuvių kalba ir  yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Kreipimosi  autoriai ragina  grįžti prie nuoseklios,  lietuvių kalbos normas  atitinkančios ir skaitytojams patogios  nelietuviškų tikrinių vardų fonetinės rašybos, jų autentišką formą pateikiant  kaip papildomą informaciją. Tai pats informatyviausias svetimvardžių pateikimo būdas,  sudarantis  galimybę visiems  laisvai skaityti visus lietuviškus tekstus ir čia pat skliausteliuose (ar rodyklėse) matyti autentiškas svetimų tikrinių vardų  formas. Tas pats principas tinka ir nelietuviškų asmenvardžių įrašams dokumentuose.

Primename, kad saugodama latvių kalbos savitumą ir gindama  latvių kalbos vartotojų  interesus, svetimvardžių rašybos klausimą  minėtu būdu jau seniai  išsprendė Latvijos Respublika. Taigi turime sektiną, praktikos patikrintą pavyzdį. Negi Lietuvos Respublika mažiau atsakinga už kitos baltų kalbos likimą? Negi mūsų valdžiai nerūpi lietuvių kalbos savitumo išsaugojimas ir valstybinės lietuvių kalbos vartotojų interesai?

Iš esmės Viešame kreipimesi kartojamas Lietuvos visuomenės prašymas ir siūlymas, kurie  pirmą kartą buvo išsakyti jau prieš 16 metų, kai  savaitraštis „Dienovidis“  2000 m. vasario 25 d.  paskelbė 158 piliečių pasirašytą pirmąjį viešą laišką  Kalbos komisijai tuo reikalu. Po to dar ne kartą viešai kreiptasi į Seimą, Kalbos komisiją. Siųsti ne tik oficialūs raštai, bet ir mokslinių konferencijų rezoliucijos, nepriklausomų teisininkų išvada, deja, veltui.

Būtume dėkingi, jeigu Seimas,  svarstydamas su valstybine lietuvių kalba susijusių  įstatymų  projektus, atsižvelgtų į visas minėtas  aplinkybes ir Viešame kreipimesi išdėstytus argumentus.  Prašome Seimo Pirmininkės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto  parlamentinės kontrolės tvarka priminti Kalbos komisijai jos pareigą  objektyviai vertinti diskusijoje išsakomus argumentus, įsiklausyti  į  teisėtus valstybinės lietuvių kalbos vartotojų reikalavimus.

Rusena vilties kibirkštėlė, kad Kalbos komisija šį kartą taip pat bus savikritiška ir objektyvi, pagaliau išgirs teisėtą  lietuvių  kalbos  vartotojų  prašymą ir atitinkamai pataisys jų interesus  pažeidžiantį VLKK 1997 m. 60-ojo nutarimo 5-tą punktą.

Pridedama:  1. Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu. –  2 lapai.  2. Nepriklausomų  teisininkų išvada „Svetimvardžių „autentiškoji“  rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“. – 3 lapai. 3 . Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila. Lietuvių kalbos konstitucinis statusas ir jo pažeidimai // Gairės, 2014 m. vasaris, Nr. 2, p. 14–19. – 4 lapai.

Iš viso 9  lapai.

Pagarbiai

Lietuvos kultūros kongreso tarybos  pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus
Lietuvos mokslininkų  sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis
Sambūrio  „Patirtis“  pirmininkas dr. Romas Pakalnis
Lietuvos nacionalinės vartotojų  federacijos  prezidentė Alvita Armanavičienė

 

Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą,  Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų   viešosios vartosenos klausimu

                                                               Vilnius, 2016 m.  balandžio 12  d.

 Mes, šį kreipimąsi pasirašę visuomeninių organizacijų atstovai, vieningai remiame iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos  valstybinę kalbą“  Seimui įteiktą asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (Nr. XIIP-3796). Su Lietuvos Respublikos Konstitucija suderintų ir tūkstančiais piliečių parašų patvirtintų  pataisų  priėmimas būtų protingas, visus geros valios žmones tenkinantis  sprendimas:  liktų išsaugotas privalomas pagrindinis lietuviškas įrašas,  o kartu įteisinta papildomo įrašo galimybė kita kalba.  Taip šis klausimas seniai išspręstas Latvijoje. Tiesa, Latvijoje apsiribota papildomu įrašu vien tik piliečio pase. Tam nereikia jokių papildomų lėšų.

Kita vertus, nemaloniai stebina tai, kad pastaruoju metu  kiekvienos kadencijos  Seime vis  atsiranda atstovų, pamirštančių savo priesaiką, duotą padėjus ranką ant Konstitucijos, ir įvairiausiais būdais siekiančių, kad lietuviškas asmenvardžių įrašas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose būtų nebeprivalomas.  Vienas jų mėgstamų argumentų – spaudoje, knygose  originalia forma rašomi nelietuviški tikriniai vardai.

Tokia rašyba yra ydinga štai kodėl:

1. Dabartinė nelietuviškų tikrinių vardų viešoji vartosena yra labai sujaukta – kai kurie nelietuviški asmenvardžiai priskiriami tradiciniams ir  vartojami    adaptuoti, t.y. rašomi lietuviškai, kiti  rašomi asmenų gimtosios kalbos rašmenimis, tačiau su lietuviškomis galūnėmis.  Aiškių kriterijų tradiciniams svetimvardžiams nustatyti nėra, tad to paties asmens pavardė Lietuvos žiniasklaidoje jau turi keletą formų: pvz., Mocartas ir Mozartas, Šekspyras ir Shakespeare’as. Chaosą didina tai, kad literatūrinių personažų vardai paprastai vartojami adaptuoti, autorių – ne. Paradoksalu, bet tokią sumaištį įteisino ir skatina Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo 1997 m. birželio 19 d. 60-uoju nutarimu „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (žr. jo 5-tą punktą „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje“). Nutarime pasakyta, kad svetimvardžiai lietuvinami grožinėje, populiarioje, jaunimui ir vaikams skirtoje literatūroje. Kitur  vartojamos  autentiškos svetimvardžių formos.
2. Toks lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos ribojimas šiurkščiai pažeidžia lietuvių kalbos vartotojų konstitucines teises (plačiau žr. prof. habil. dr. A. Vaišvila.  Lietuvių kalbos konstitucinis statusas ir jo pažeidimai // Gairės, 2014 m.  vasaris, Nr. 2, p. 14-19; adv. Š. Vilčinskas. Originali asmenvardžių rašyba ir galimi teisės pažeidimai // Lietuvos žinios, 2013-06-11, Nr. 133, p.4; Nepriklausomų teisininkų išvada „Svetimvardžių „autentiškoji“ rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“ // Lietuvos aidas, 2004-06-18, Nr.140, p. 9 ). Be to,  ribojant lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną, ardoma  mūsų gramatikos ir rašybos sistema. Tautos poeto akademiko Just. Marcinkevičiaus (1930-2011) žodžiais tariant „į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks“. Neatsitiktinai  vienas žymiausių lietuvių kalbininkų, pripažintas baltistikos autoritetas prof. V. Urbutis (1929-2015)  minėtą Kalbos komisijos nutarimą pavadino  „juodžiausiu dokumentu per visą dabartinės lietuvių kalbos norminimo šimtmetį“ (žr. V. Urbutis. Lietuvių kalbos išdavystė. Antra (praplėsta) laida. V., 2007, p.156).
3. Nors visi iki vieno „originaliosios“ svetimvardžių rašybos šalininkų argumentai tokiai rašybai pateisinti yra paneigti, tačiau  Valstybinė lietuvių kalbos komisija  atkakliai kartoja: nutarimas geras,  jis leidžiąs laisvai rinktis originalią arba sulietuvintą svetimvardžių rašybą.

Iš tikrųjų pasirinkimo laisvė visiškai priklauso nuo  leidėjų ar redaktorių malonės,  o skaitytojai, t.y visuomenės dauguma, piliečiai, apskritai jokio pasirinkimo neturi!!! Jie  priversti skaityti tokius leidinius, kokius išleidžia leidyklos, jie net nebeturi galimybės  laisvai perskaityti  iš kitų kalbų verstų leidinių autorių pavardžių!!!

Taigi dabartinė mūsų leidybos praktika  anaiptol ne pavyzdys ir ne argumentas sprendžiant įrašų asmens dokumentuose klausimą. Ją reikia nedelsiant keisti.

Prašome Lietuvos Respublikos Seimo  atkreipti į tai dėmesį, prisiminti parlamentinės kontrolės pareigą ir  pareikalauti, kad Valstybinė  lietuvių  kalbos komisija kuo greičiau ištaisytų  1997 m. birželio 19 d. 60-ojo nutarimo 5-tą punktą,  akivaizdžiai pažeidžiantį Lietuvos piliečių konstitucinę teisę gauti visą viešą informaciją taisyklinga bendrine lietuvių kalba. Vilties teikia  Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės Vilniaus  rotušėje 2015 m. spalio 26 d. pasakytoje sveikinimo kalboje nuskambėjęs raginimas: „Teisininkų žodžiai „galimai prieštarauja Konstitucijai“ mums visiems turi būti kaip raudonas šviesoforo signalas. Signalas sustoti. Sustokime. Dar ir dar kartą atverskime Konstituciją. Ir tikiu, kad rasime teisingesnį sprendimą.“  Norime tikėti, kad šiuo principu bus nuosekliai vadovaujamasi ir   to paties reikalaujama  iš visų Seimui atskaitingų institucijų.

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai primename Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią valstybės įstaigas tarnauti žmonėms. Klausiame: Kodėl jūs nevykdote šio konstitucinio įpareigojimo, neatsižvelgiate į daugkartinius, visapusiškai pagrįstus visuomenės prašymus ištaisyti minėtą ydingą  nutarimą? Kodėl atsisakote nelietuviškų tikrinių vardų rašybą sutvarkyti pagal didžiojo varpininko Vinco Kudirkos jau kadaise įžvalgiai suformuluotą principą – visur rašome  sulietuvintas svetimvardžių formas,  originalią prireikus pateikdami kaip papildomą informaciją?  Juk puikiai iš istorijos žinote  (tai liudija ir dabartis), kai šio principo nepaisoma, svetimųjų vardų rašyba lieka netvarkinga (žr. Z. Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija, t.5. Bendrinės kalbos iškilimas. V.,1992, p.101).

Spaudos ir knygų leidėjų  prašome nedarkyti lietuvių kalbos, nevarginti skaitytojų nepaskaitomais vardažodžiais. Susipraskite! Grįžkite prie tvarkingos, nuoseklios  nelietuviškų tikrinių vardų fonetinės rašybos, kad  visi galėtų laisvai skaityti visus lietuviškus tekstus, o esant reikalui, čia pat skliausteliuose (ar rodyklėse) matytų svetimų tikrinių vardų tikrą, lietuviškomis galūnėmis neiškreiptą  originalą. Jūs tiesiog privalote gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją!

Tas pats principas tinka ir  įrašams dokumentuose. Visa tai seniai įgyvendinta Latvijos Respublikoje. Laikas pasekti jos pavyzdžiu!

Viešai kreipdamiesi, lauksime ir viešo atsakymo.

Lietuvos kultūros kongreso tarybos vardu:     pirmininkas  dr. Krescencijus Stoškus, prof. dr. Juozas   Antanavičius,  prof. habil. dr.   Aldona Paulauskienė, prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas,  prof. dr. Juozas Skirius, prof. habil. dr.   Alfonsas Vaišvila

 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo  prezidentė Birutė Valionytė

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis

Sambūrio „Patirtis“ pirmininkas  dr. Romas Pakalnis

Lietuvos ir Latvijos forumo pirmininkas prof. habil. dr. Alvydas Butkus

Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos pirmininkė Alvita  Armanavičienė

Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis

Lietuvai  pagražinti  draugijos vardu:   pirmininkas  Juozas Dingelis, adv. Jonas Ivoška

Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos vardu:   pirmininkė   Jūratė Voloskevičienė, prof. habil. dr. Vitas Labutis

Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas dr. Jonas Rekešius

Vilnijos draugijos pirmininkas  habil. dr. Kazimieras Garšva

Pilietinės demokratijos instituto vardu Mindaugas Sidaravičius   

Liaudies dainų klubo „Raskila“ pirmininkė Jurgita Janina  Vaitiekūnienė

Lietuvos rašytojų sąjungos nariai: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gintautas Iešmantas,

Vydas Astas, Algimantas Baltakis,  Jurgis Gimberis, Vidmantė  Jasukaitytė,  Vanda Juknaitė-Baltrūnienė,  

Raimondas Kašauskas,  Jonas Liniauskas,  Rimantas Vanagas,    Vladas Vaitkevičius

Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nariai:  Birutė Butkevičienė,   Danutė Labanauskienė, Juozas Marcinkevičius,    dr. Genovaitė    Raguotienė,     Vytautas Rimša, Povilas Saudargas