Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą

www.alkas.lt
2016 04 20 20:17
6
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją.

Lydraštyje  paaiškinta, kad Viešame kreipimesi glaustai išdėstyti spaudoje ne kartą aptarti žinomų kalbininkų, teisininkų, mokslo ir kultūros veikėjų argumentai, tvirtai įrodantys, kad būtina neatidėliojant taisyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos  rašybos ir skyrybos“ 5-tą punktą „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos“, nes jis riboja lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną, diegia nepaskaitomas taip vadinamas „originalias“ svetimvardžių formas, taigi šiurkščiai pažeidžia valstybinės lietuvių kalbos vartotojų teisę gauti visą viešą informaciją taisyklinga bendrine lietuvių kalba,  yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Iš esmės Viešame kreipimesi kartojamas Lietuvos visuomenės prašymai ir siūlymai, kurie pirmą kartą buvo išsakyti jau prieš 16 metų, kai savaitraštis „Dienovidis“ 2000 m. vasario 25 d. paskelbė 158 piliečių pasirašytą pirmąjį viešą laišką VLKK tuo reikalu. Po to  dar ne kartą viešai kreiptasi į Seimą, VLKK. Siųsti ne tik oficialūs raštai, bet ir mokslinių konferencijų rezoliucijos, nepriklausomų teisininkų išvada, deja, veltui. Gal vieną kartą Seimas ir VLKK pagaliau  susipras, išgirs teisėtą lietuvių kalbos vartotojų prašymą…

O kaip pasielgs tie mūsų spaudos ir knygų leidėjai, kurie absoliutina lotyniško pagrindo abėcėle rašomų  svetimvardžių  autentiką, bet visiškai nepaiso lietuvių kalbos savitumo, skaitytojų interesų? Ar jie išgirs prašymą grįžti prie nuoseklios nelietuviškų tikrinių vardų fonetinės rašybos,  autentiškas jų formas teikiant kaip papildomą informaciją?

Skelbiame lydraštį ir visą kreipimosi tekstą:            

Dėl viešosios nelietuviškų tikrinių  vardų vartosenos 

Vilnius, 2016 m. balandžio  18 d.  

Siunčiame Jūsų dėmesiui spaudoje paskelbtą visuomeninių organizacijų  atstovų  Viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu. Jame glaustai išdėstyti spaudoje ne kartą aptarti  žinomų kalbininkų, teisininkų, mokslo ir kultūros veikėjų argumentai, tvirtai įrodantys, kad būtina neatidėliojant taisyti  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK)   1997 m. birželio 19 d. 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“  5-tą  punktą  „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos“, nes jis šiurkščiai pažeidžia    valstybinės lietuvių kalbos vartotojų teisę gauti visą viešą informaciją taisyklinga bendrine lietuvių kalba ir  yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Kreipimosi  autoriai ragina  grįžti prie nuoseklios,  lietuvių kalbos normas  atitinkančios ir skaitytojams patogios  nelietuviškų tikrinių vardų fonetinės rašybos, jų autentišką formą pateikiant  kaip papildomą informaciją. Tai pats informatyviausias svetimvardžių pateikimo būdas,  sudarantis  galimybę visiems  laisvai skaityti visus lietuviškus tekstus ir čia pat skliausteliuose (ar rodyklėse) matyti autentiškas svetimų tikrinių vardų  formas. Tas pats principas tinka ir nelietuviškų asmenvardžių įrašams dokumentuose.

Primename, kad saugodama latvių kalbos savitumą ir gindama  latvių kalbos vartotojų  interesus, svetimvardžių rašybos klausimą  minėtu būdu jau seniai  išsprendė Latvijos Respublika. Taigi turime sektiną, praktikos patikrintą pavyzdį. Negi Lietuvos Respublika mažiau atsakinga už kitos baltų kalbos likimą? Negi mūsų valdžiai nerūpi lietuvių kalbos savitumo išsaugojimas ir valstybinės lietuvių kalbos vartotojų interesai?

Iš esmės Viešame kreipimesi kartojamas Lietuvos visuomenės prašymas ir siūlymas, kurie  pirmą kartą buvo išsakyti jau prieš 16 metų, kai  savaitraštis „Dienovidis“  2000 m. vasario 25 d.  paskelbė 158 piliečių pasirašytą pirmąjį viešą laišką  Kalbos komisijai tuo reikalu. Po to dar ne kartą viešai kreiptasi į Seimą, Kalbos komisiją. Siųsti ne tik oficialūs raštai, bet ir mokslinių konferencijų rezoliucijos, nepriklausomų teisininkų išvada, deja, veltui.

Būtume dėkingi, jeigu Seimas,  svarstydamas su valstybine lietuvių kalba susijusių  įstatymų  projektus, atsižvelgtų į visas minėtas  aplinkybes ir Viešame kreipimesi išdėstytus argumentus.  Prašome Seimo Pirmininkės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto  parlamentinės kontrolės tvarka priminti Kalbos komisijai jos pareigą  objektyviai vertinti diskusijoje išsakomus argumentus, įsiklausyti  į  teisėtus valstybinės lietuvių kalbos vartotojų reikalavimus.

Rusena vilties kibirkštėlė, kad Kalbos komisija šį kartą taip pat bus savikritiška ir objektyvi, pagaliau išgirs teisėtą  lietuvių  kalbos  vartotojų  prašymą ir atitinkamai pataisys jų interesus  pažeidžiantį VLKK 1997 m. 60-ojo nutarimo 5-tą punktą.

Pridedama:  1. Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu. –  2 lapai.  2. Nepriklausomų  teisininkų išvada „Svetimvardžių „autentiškoji“  rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“. – 3 lapai. 3 . Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila. Lietuvių kalbos konstitucinis statusas ir jo pažeidimai // Gairės, 2014 m. vasaris, Nr. 2, p. 14–19. – 4 lapai.

Iš viso 9  lapai.

Pagarbiai

Lietuvos kultūros kongreso tarybos  pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus
Lietuvos mokslininkų  sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis
Sambūrio  „Patirtis“  pirmininkas dr. Romas Pakalnis
Lietuvos nacionalinės vartotojų  federacijos  prezidentė Alvita Armanavičienė

 

Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą,  Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų   viešosios vartosenos klausimu

                                                               Vilnius, 2016 m.  balandžio 12  d.

 Mes, šį kreipimąsi pasirašę visuomeninių organizacijų atstovai, vieningai remiame iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos  valstybinę kalbą“  Seimui įteiktą asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (Nr. XIIP-3796). Su Lietuvos Respublikos Konstitucija suderintų ir tūkstančiais piliečių parašų patvirtintų  pataisų  priėmimas būtų protingas, visus geros valios žmones tenkinantis  sprendimas:  liktų išsaugotas privalomas pagrindinis lietuviškas įrašas,  o kartu įteisinta papildomo įrašo galimybė kita kalba.  Taip šis klausimas seniai išspręstas Latvijoje. Tiesa, Latvijoje apsiribota papildomu įrašu vien tik piliečio pase. Tam nereikia jokių papildomų lėšų.

Kita vertus, nemaloniai stebina tai, kad pastaruoju metu  kiekvienos kadencijos  Seime vis  atsiranda atstovų, pamirštančių savo priesaiką, duotą padėjus ranką ant Konstitucijos, ir įvairiausiais būdais siekiančių, kad lietuviškas asmenvardžių įrašas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose būtų nebeprivalomas.  Vienas jų mėgstamų argumentų – spaudoje, knygose  originalia forma rašomi nelietuviški tikriniai vardai.

Tokia rašyba yra ydinga štai kodėl:

  1. Dabartinė nelietuviškų tikrinių vardų viešoji vartosena yra labai sujaukta – kai kurie nelietuviški asmenvardžiai priskiriami tradiciniams ir  vartojami    adaptuoti, t.y. rašomi lietuviškai, kiti  rašomi asmenų gimtosios kalbos rašmenimis, tačiau su lietuviškomis galūnėmis.  Aiškių kriterijų tradiciniams svetimvardžiams nustatyti nėra, tad to paties asmens pavardė Lietuvos žiniasklaidoje jau turi keletą formų: pvz., Mocartas ir Mozartas, Šekspyras ir Shakespeare’as. Chaosą didina tai, kad literatūrinių personažų vardai paprastai vartojami adaptuoti, autorių – ne. Paradoksalu, bet tokią sumaištį įteisino ir skatina Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo 1997 m. birželio 19 d. 60-uoju nutarimu „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (žr. jo 5-tą punktą „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje“). Nutarime pasakyta, kad svetimvardžiai lietuvinami grožinėje, populiarioje, jaunimui ir vaikams skirtoje literatūroje. Kitur  vartojamos  autentiškos svetimvardžių formos.
  2. Toks lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos ribojimas šiurkščiai pažeidžia lietuvių kalbos vartotojų konstitucines teises (plačiau žr. prof. habil. dr. A. Vaišvila.  Lietuvių kalbos konstitucinis statusas ir jo pažeidimai // Gairės, 2014 m.  vasaris, Nr. 2, p. 14-19; adv. Š. Vilčinskas. Originali asmenvardžių rašyba ir galimi teisės pažeidimai // Lietuvos žinios, 2013-06-11, Nr. 133, p.4; Nepriklausomų teisininkų išvada „Svetimvardžių „autentiškoji“ rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“ // Lietuvos aidas, 2004-06-18, Nr.140, p. 9 ). Be to,  ribojant lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną, ardoma  mūsų gramatikos ir rašybos sistema. Tautos poeto akademiko Just. Marcinkevičiaus (1930-2011) žodžiais tariant „į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks“. Neatsitiktinai  vienas žymiausių lietuvių kalbininkų, pripažintas baltistikos autoritetas prof. V. Urbutis (1929-2015)  minėtą Kalbos komisijos nutarimą pavadino  „juodžiausiu dokumentu per visą dabartinės lietuvių kalbos norminimo šimtmetį“ (žr. V. Urbutis. Lietuvių kalbos išdavystė. Antra (praplėsta) laida. V., 2007, p.156).
  3. Nors visi iki vieno „originaliosios“ svetimvardžių rašybos šalininkų argumentai tokiai rašybai pateisinti yra paneigti, tačiau  Valstybinė lietuvių kalbos komisija  atkakliai kartoja: nutarimas geras,  jis leidžiąs laisvai rinktis originalią arba sulietuvintą svetimvardžių rašybą.

Iš tikrųjų pasirinkimo laisvė visiškai priklauso nuo  leidėjų ar redaktorių malonės,  o skaitytojai, t.y visuomenės dauguma, piliečiai, apskritai jokio pasirinkimo neturi!!! Jie  priversti skaityti tokius leidinius, kokius išleidžia leidyklos, jie net nebeturi galimybės  laisvai perskaityti  iš kitų kalbų verstų leidinių autorių pavardžių!!!

Taigi dabartinė mūsų leidybos praktika  anaiptol ne pavyzdys ir ne argumentas sprendžiant įrašų asmens dokumentuose klausimą. Ją reikia nedelsiant keisti.

Prašome Lietuvos Respublikos Seimo  atkreipti į tai dėmesį, prisiminti parlamentinės kontrolės pareigą ir  pareikalauti, kad Valstybinė  lietuvių  kalbos komisija kuo greičiau ištaisytų  1997 m. birželio 19 d. 60-ojo nutarimo 5-tą punktą,  akivaizdžiai pažeidžiantį Lietuvos piliečių konstitucinę teisę gauti visą viešą informaciją taisyklinga bendrine lietuvių kalba. Vilties teikia  Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės Vilniaus  rotušėje 2015 m. spalio 26 d. pasakytoje sveikinimo kalboje nuskambėjęs raginimas: „Teisininkų žodžiai „galimai prieštarauja Konstitucijai“ mums visiems turi būti kaip raudonas šviesoforo signalas. Signalas sustoti. Sustokime. Dar ir dar kartą atverskime Konstituciją. Ir tikiu, kad rasime teisingesnį sprendimą.“  Norime tikėti, kad šiuo principu bus nuosekliai vadovaujamasi ir   to paties reikalaujama  iš visų Seimui atskaitingų institucijų.

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai primename Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią valstybės įstaigas tarnauti žmonėms. Klausiame: Kodėl jūs nevykdote šio konstitucinio įpareigojimo, neatsižvelgiate į daugkartinius, visapusiškai pagrįstus visuomenės prašymus ištaisyti minėtą ydingą  nutarimą? Kodėl atsisakote nelietuviškų tikrinių vardų rašybą sutvarkyti pagal didžiojo varpininko Vinco Kudirkos jau kadaise įžvalgiai suformuluotą principą – visur rašome  sulietuvintas svetimvardžių formas,  originalią prireikus pateikdami kaip papildomą informaciją?  Juk puikiai iš istorijos žinote  (tai liudija ir dabartis), kai šio principo nepaisoma, svetimųjų vardų rašyba lieka netvarkinga (žr. Z. Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija, t.5. Bendrinės kalbos iškilimas. V.,1992, p.101).

Spaudos ir knygų leidėjų  prašome nedarkyti lietuvių kalbos, nevarginti skaitytojų nepaskaitomais vardažodžiais. Susipraskite! Grįžkite prie tvarkingos, nuoseklios  nelietuviškų tikrinių vardų fonetinės rašybos, kad  visi galėtų laisvai skaityti visus lietuviškus tekstus, o esant reikalui, čia pat skliausteliuose (ar rodyklėse) matytų svetimų tikrinių vardų tikrą, lietuviškomis galūnėmis neiškreiptą  originalą. Jūs tiesiog privalote gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją!

Tas pats principas tinka ir  įrašams dokumentuose. Visa tai seniai įgyvendinta Latvijos Respublikoje. Laikas pasekti jos pavyzdžiu!

Viešai kreipdamiesi, lauksime ir viešo atsakymo.

Lietuvos kultūros kongreso tarybos vardu:     pirmininkas  dr. Krescencijus Stoškus, prof. dr. Juozas   Antanavičius,  prof. habil. dr.   Aldona Paulauskienė, prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas,  prof. dr. Juozas Skirius, prof. habil. dr.   Alfonsas Vaišvila

 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo  prezidentė Birutė Valionytė

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis

Sambūrio „Patirtis“ pirmininkas  dr. Romas Pakalnis

Lietuvos ir Latvijos forumo pirmininkas prof. habil. dr. Alvydas Butkus

Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos pirmininkė Alvita  Armanavičienė

Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis

Lietuvai  pagražinti  draugijos vardu:   pirmininkas  Juozas Dingelis, adv. Jonas Ivoška

Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos vardu:   pirmininkė   Jūratė Voloskevičienė, prof. habil. dr. Vitas Labutis

Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas dr. Jonas Rekešius

Vilnijos draugijos pirmininkas  habil. dr. Kazimieras Garšva

Pilietinės demokratijos instituto vardu Mindaugas Sidaravičius   

Liaudies dainų klubo „Raskila“ pirmininkė Jurgita Janina  Vaitiekūnienė

Lietuvos rašytojų sąjungos nariai: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gintautas Iešmantas,

Vydas Astas, Algimantas Baltakis,  Jurgis Gimberis, Vidmantė  Jasukaitytė,  Vanda Juknaitė-Baltrūnienė,  

Raimondas Kašauskas,  Jonas Liniauskas,  Rimantas Vanagas,    Vladas Vaitkevičius

Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nariai:  Birutė Butkevičienė,   Danutė Labanauskienė, Juozas Marcinkevičius,    dr. Genovaitė    Raguotienė,     Vytautas Rimša, Povilas Saudargas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  2. Visuomenininkai VRK įteikė 69 244 parašus dėl asmenvardžių rašymo (video, nuotraukos)
  3. Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą
  4. Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo
  5. Visuomenininkai Seimo paprašė šią sesiją nesvarstyti kontraversiškų asmenvardžių rašymo projektų
  6. Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
  7. Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
  8. JAV lietuviai reiškia susirūpinimą lietuvių kalbos ateitimi Lietuvoje ir reikalauja L.Linkevičiaus atstatydinimo
  9. „Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke
  10. Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
  11. Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai
  12. „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
  13. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  14. Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui
  15. Spaudos konferencija „Pasipriešinkime antikonstituciniams kėslams“ (video)
  16. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  17. Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos)
  18. V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja
  19. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  20. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. A propos says:
    7 metai ago

    Pasirašė tik keturios organizacijos?

    Atsakyti
  2. Šiaip says:
    7 metai ago

    O kaip kitaip – juk visiška kvailystė ir melagystės.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Teisingai reikalauja: turi būti rašoma lietuviška transkripcija, o skliausteliuose (jei kam reikia) originaliai.
      Ne kitaip.

      Atsakyti
  3. Šiaip says:
    7 metai ago

    Gal ir teisingai – nieko nesakau. Ir gal tai pagrįsta – tiesiog taip reikia, ir viskas. Bet kai pradedami rašyti argumentai – melas po melo. Ir tai yra idėjos kompromitavimas, ir dėl to niekas rimtas po tokiais tekstais nepasirašinėja, ir dėl to labai nesunku kitaip manantiems Seimo nariasm parodyti, kad visas tekstas niekinis.

    Atsakyti
  4. Kuo žalinga tapo lietuvių kalbos tradicija? says:
    7 metai ago

    Naikinant tautinės kultūros tradicijas, laipsniškai naikinama ne tik tautos kultūra, dvasiškai silpninama valstybė, bet taip pat palaipsniui naikinama ir visa dorovė, ko rezultate plinta alkoholizmas, narkomanija, besaikis seksas, gobšumas ir kitos ydos. Beje, labai norisi lietuviškos kultūros tradicijų laužytojų paklausti, kuo yra žalinga tradicija užsienietiškas pavardes rašyti savąja – t.y. lietuvių – kalba, kad ją reikėtų išgyvendinti. Pagarba visuomenininkams, ginantiems lietuvių kalbos tradicijas!

    Atsakyti
  5. Kemblys says:
    7 metai ago

    ,,…rašyti savąja – t.y. lietuvių – kalba…” – ,,kultūros tradicijas, kultūra, rezultate, alkoholizmas, narkomanija, seksas, kultūros tradicijų, tradicija, tradicijas!”
    😀 😀

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

2023 02 01
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
Lenkijos švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašo Deklaraciją | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (III)

2022 12 23
Palangos baseinas | .palangosbaseinas.lt nuotr.

Palangos bendruomenė kreipėsi į prokuratūrą

2022 12 19
Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą | vlkk.lt nuotr.

Kviečiama teikti siūlymus VLKK apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą

2022 12 19
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pastabos apie „Lietuvos respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą“

2022 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Bartas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių
  • Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
  • Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau
  • Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
10
Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir...

Skaityti toliau

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
1
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

by Kristina Aleknaitė
2023 01 17
2
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio ambasadoriaus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Bartas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Taip apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

Kitas straipsnis
Atidaryta paminklo, skirto Kazimierui Simonavičiui, meninių idėjų paroda

Atidaryta paminklo, skirto Kazimierui Simonavičiui, meninių idėjų paroda

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai