Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams

www.alkas.lt
2017-12-13 01:04:43
14
„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.
„TALKA Kalbai ir Tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Gruodžio 12 d. visuomeninė organizacija „Talka Kalbai ir Tautai“ kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo, Teisės ir teisėtvarkos ir Kultūros komitetus, ragindama nepritarti Kultūros ministerijos parengtam ir Vyriausybės patvirtintam nutarimui dėl konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projekto, nes šis nutarimas savo esme yra antikonstitucinis. Kreipimesi teigiama, kad Kultūros ministerijos parengto nutarimo nuostatos faktiškai panaikina lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą.

Kreipimesi rašoma, kad siūlant „išplėsti Įstatymo projekto taikymo sritis (ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, bet ir kitoms asmenų grupėms, Lietuvoje veikiantiems ES narėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir kt.)“ siekiama iškreipti valstybinės kalbos statuso esmę.

Valstybinės kalbos statusas nustato valstybės įstaigų bendravimą su savo piliečiais, o ne piliečių tarpusavio santykių kalbą. Bandymas nepagrįstai plėsti jos taikymą į perteklines sritis sukurtų pretekstą ir tariamą pateisinimą kitai Vyriausybės nutarimo naujovei – Lietuvoje įteisinti pagalbines užsienio kalbas.

Anot vsuomenininkų, negalima pritarti tokiam Vyriausybės nutarimo siūlymui, nes tai susiaurintų valstybinės lietuvių kalbos vartojimo sritį ir paneigtų jos išimtinį valstybinės, taigi piliečiams privalomos mokėti kalbos statusą.

Pritarus Vyriausybės siūlymui, atitinkamoms Lietuvos Respublikos savivaldybėms, pirmiausia Vilniaus ir Šalčininkų rajonų bei Visagino ar Klaipėdos miesto, būtų sudaryta galimybė įteisinti pagalbinės lenkų ar rusų užsienio kalbos oficialų statusą, o kitakalbiams piliečiams su valstybe bendrauti ne valstybine lietuvių kalba.

Kreipimosi autoriai primena, kad galimybė Lietuvoje apsieiti be lietuvių kalbos jau buvo plačiai įtvirtinta visai neseniai – sovietinės okupacijos laikais.

„Talka kalbai ir tautai“ teigia, jog „pritarus šiai pataisai nebeliktų juridinio pagrindo abejoti dėl nelietuviško asmenvardžių užrašymo oficialiuose asmens dokumentuose ar oficialiuose gatvių ir gyvenviečių pavadinimų įrašuose ir užrašuose teisėtumo“.

Kreipimesi taip pat teigiama, jog Vyriausybės nutarimas siūlo naikinti vieną iš privalomųjų valstybinės kalbos vartojimo sričių, įtvirtintą Konstitucijos 117 straipsniu: „[…] Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.“

Atsisakius nuostatos, jog teismas su teisiamaisiais bendrauja valstybine kalba per vertėjo paslaugas, teismas turėtų rūpintis suprasti paties įtariamojo pasirinktą kalbą. „Talkos kalbai ir tautai“ teigimu, tuo būtų įteisinta padėtis, kai dauguma turi prisitaikyti prie mažumos. Kultūros ministerijos siūlymas grindžiamas siekiu užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos kalbos pagrindu, tačiau, kaip teigia kreipimosi autoriai, taip teigdama Vyriausybė remiasi Lietuvoje faktiškai neegzistuojančia pabėgėlių problema.

 „Talka kalbai ir tautai“ taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Vyriausybės nutarimo siekio „atsisakyti nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą telekomunikacijų įrenginių tiekėjams, kompiuterinės įrangos pardavėjams“.

Tai reišktų, atsisakymą siekio įtvirtinti lietuvių kalbą elektroninėje erdvėje veikiančiose programose bei elektroninės komunikacijos priemonėse, kompiuterinėje technikoje, tuo  tarpu kai tai turėtų būti būtinu uždaviniu skaitmenizacijos amžiuje.

„TALKA Kalbai ir Tautai“ | Alkas.lt nuotr.
„TALKA Kalbai ir Tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Kreipimesi pabrėžiama, jog Vyriausybės nutarime atsiradęs siūlymas atsisakyti tokių konkrečių institucijų kaip Valstybinė lietuvių kalbos komisija ar Valstybinė kalbos inspekcija pavadinimo įvardijimo konstituciniame įstatyme naikintų įstatyminį šių institucijų reglamentavimą ir yra traktuotinas kaip pirmieji žingsniai link faktinio šių institucijų panaikinimo.

„Talkos kalbai ir tautai“ tarybą sudaro pirmininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. Laima Kalėdienė, habil. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, VU politikos mokslų studentė Monika Morkūnaitė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  2. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  3. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  4. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  5. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  6. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  7. Kas trukdo naujos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymui?
  8. A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
  9. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  10. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  11. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  12. Seimo nariai susirūpino dėl K.Donelaičio memorialo būklės ir lietuvių kalbos mokymu Karaliaučiaus krašte
  13. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  14. Seime – tarptautinė konferencija Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti (tiesioginė transliacija)
  15. „Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Skwernialis nutarė: says:
    5 metai ago

    S. Skvernelis: delsimas įteisinti originalią pavardžių rašybą neša finansinę žalą valstybei

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Tik todėl, kad delsiama priimti DVIkalbo pasio įstatymą.
      Ne lietuvių kalba yra priežastis. Jei valstybinė kalba būtų priežastis, tai jau seniausiai būtų bankrutavusios JAV, D. Britanija, Vokietija ir t.t.

      Atsakyti
      • Antanas says:
        5 metai ago

        Atleiskite, Žemyna, apie kokį dvikalbį pasą eina kalba?! LR valstybinė kalba yra viena, tai kodėl LR pilečių pasai turėtų būti dvikalbiai?! Jei kas “svaigsta” nuo kirilicos – šalia yra Baltarusija ir Rusija, jei kam nepakanka lietuviškos abėcėlės raidžių – šalia Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Norvegija… Niekas nieko čia per “gvoltą” nelaiko! Tikiuosi, kad mane supratote.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 metai ago

          Na, prašau įkvėpti ir ištverti visą tekstą:
          1) Tarptautinės santuokos kelia galvasopį visame pasaulyje ne tik šalių oficialiosios kalbos naudojimui, bet ir patiems sutuoktiniams, ypač –turintiems teisinių ir turtinių reikalų antrosios pusės šalyje.
          Tarptautinės teisininkų bendruomenės rasta „išeitis“ ir priimtas susitarimas įpareigojo visas Vakarų šalis pavardes perrašyti originaliai. Deja, praktikoje tai virto „originaliai“ – nes įrašoma tik raidėmis, sutampančiomis su rašančiosios šalies raidyno raidėmis. Bet ir tai tik tiek, kiek originalo raidė sutampa su šioje šalyje naudojamomis – t.y., raides ir diakritinius ženklus tik tuos įrašo, kuriuos ir rašančioji šalis SAVO oficialiojoje kalboje naudoja. Tačiau ne visos kalbos juos naudoja… Jei rašančios šalies kalba tokio pavidalo raidės neturi, rašo panašiausiai atrodančią. Be to, perrašytos raidės tariamos taip, kaip jos tariamos rašančiojoje šalyje. Todėl visi „trumpai“ tampa „trampais“ – tai tik pats nekalčiausias pavyzdys.
          Bet reikia turėti galvoje, kad kas mums reiškia balsę, ne visame pasaulyje tariama taip pat, ir apskritai laikoma balse! Ir atvirkščiai – mūsų priebalsiai ne visur reiškia priebalsį. Taigi, iš esmės tik apsimeta, arba neišmano, nepastebi detalių teigiantieji, jog „Vakaruose tai originaliai rašoma, tik čia ne!“…
          2) Kadangi šis tariamas originalas
          a) vis vien nepašalina visų tų sunkumų ir išlaidų, kurias patiria „tarptautinis“ sutuoktinis savo antrosios pusės šalyje, tačiau jis
          b) sukelia chaosą savo paties šalyje (kartais ir itin pavojingomis aplinkybėmis, kai tapatybės supainiojimas kelia pavojų pačiam asmeniui, teisėsaugai ar kt.),
          LATVIAI pritaikė ir išbandė pačią geriausią išeitį – dvikalbį pasą, kuris išsprendžia ne tik Konstitucijos, Valstybinės kalbos bei valstybinės ir teisinės raštvedybos kokybės reikalus, bet ir pašalina piliečio patiriamus teisinius keblumus bei išlaidas jo sutuoktinio šalyje.
          Būtina turėti galvoje, kad LR piliečių pasuose nelietuviškai įrašytų pavardžių tik daugės, ir tai vis labiau trikdys oficialų ir privatų bendravimą raštu ir žodžių, informacijos kokybišką perteikimą – tiek oficialų, tiek privatų, tiek teisėsaugos, nes jau šiandien įvairiausių valstybinių, savivaldybių bei privačių įstaigų bei įmonių tarnybų darbuotojai pakelia daug sunkumų dėl to, kad negali mokėti visų pasaulio kalbų, kurios naudojasi lotyniška abėcėle. Per tai kyla apmaudžių klaidų, trikdomas darbas, tačiau už tai niekas neatsako, nes reikalauti kokybės yra tiesiog nerealu. Įsivaizduokime trilerį, kai dviejų lotyniškai visai vienodai įrašytų pavardžių ligoniai atsiduria toje pačioje reanimacijoje, ir vienam atliekama procedūra, reikalinga kitam iš jų… Kad ir kraujo perpylimas.
          3) Dvikalbis pasas nepažeidžia šalies Konstitucijos, nes šalyje ir toliau galioja Valstybinės kalbos įstatymas. Antrasis įrašas – užsieninio šaltinio su originalia pavarde kopija – atstoja paso savininkei(–kui) krūvas notaro išduodamų pažymų, dokumentų vertimų, kuriais ji/jis kitoje šalyje įrodinėja ryšius su sutuoktiniu, su turtu, arba priešingai – kad su šiuo nusikaltimą padariusiu Chulio iš P. Amerikos ji nieko bendro neturi, nes jos Chulio iš visai kitos pasaulio pusės… Dvikalbis gimties liudijimas darželių bei mokyklų pedagogus išvaduos nuo vargo su užsieniečių tėvelių vaikų pavardėmis.
          Toks pasas leis sugrąžinti Valst. kalbos naudojimą (privačių) įstaigų ar įmonių raštvedyboje, klientų duomenynuose, nes visi privalės rašyti klientų asmenvardžius valstybine kalba. Be to, visi vienodai jas tarsime, išgirdę skambesį lengvai rasime duomenynuose (pavardės skambesį rodys įrašas valstybine kalba).
          4) Visų šių ir daugelio čia neišvardintų subtilybių nežinantieji tiki, jog viską išspręs apsimestinis originalas (QWX). Tačiau iš tiesų jis tik atvers kelią duomenų klastotėms (ar ne tų pasų „komercine kalba“ dėka taip ilgai nepagaunami keliauja ir gyvena nusikaltėliai?), o šalies ir įmonių registruose ir toliau vešės visos pasaulio kalbos, o lietuvių k. sudarys nykią mažumą.
          5) Kadangi mums GALIOJA IR PRIVALOMI VISI TARPTAUTINIAI TEISINIAI SUSITARIMAI, rašyti pasuose nelietuviškai teks neišvengiamai ir vis dažnesniame pase, nes kuo toliau, tuo daugiau bus tarptautinių santuokų. Jei Seimas nesupras 2K (QWX) ir „Talkos“ variantų skirtumo, nei dvikalbio paso didesnės naudos piliečiui ir šaliai, lietuviškai parašyti pasai gali ir mažumą sudaryti… Nuo valstybinės kalbos išgujimo iš duomenynų, pasų, įv. sąrašų apsaugos tik latviško pavyzdžio dvikalbis pasas. Bent jau kol kas geresnės išeities nėra.

          Atsakyti
          • Šiaipp says:
            5 metai ago

            „Tarptautinės teisininkų bendruomenės rasta „išeitis“ ir priimtas susitarimas įpareigojo visas Vakarų šalis pavardes perrašyti originaliai.“ Kas čia per kliedesiai? Būtų įdomu pamatyti tą susitarimą.

          • Žemyna says:
            5 metai ago

            Tamstai maloniai leidus:
            Šis kursas mums skaitytas maždaug prieš 55 metus, todėl savaime aišku, negaliu nurodyti dokumento (o ir mums jo niekas nerodė, tik išdėstė), galiu remtis tik tuo, kas tada buvo į galvą sudėta.
            Kaip žinia, dokumento galią turintys popieriai surašomi remiantis teisėtais šaltiniais.
            1) Piliečio pavardė pase nurašoma iš GALIOJANČIO šaltinio pagal šalies, išduodančios pasą, įstatymus. Taip pat ir nelietuviška pavardė rašoma pagal ŠIOS šalies įstatymus.
            2) Dėl tarptautinės santuokos sudarymo dokumentų:
            a) santuokos dokumentai surašomi pagal šalies, kurioje sudaroma santuoka, įstatymus. Santuokinė pavardė irgi pagal juos rašoma.
            Santuoką sudarius
            b) žmonos valstybėje, santuokos dokumentai bus surašomi jos šalies kalba, pagal jos įstatymus,
            c) tuokiantis užsieniečio vyro šalyje – jo šalies kalba pagal jo šalies įstatymus;
            c) jei žmona lieka Lietuvos pilietė, lietuviškame pase naujoji jos pavardė turi būti rašoma taip, kaip yra šaltinyje (santuokos registracijos liudijime).
            Taigi, sudarius santuoką Lietuvoje, visi su santuoka ir vaikais susiję dokumentai bus lietuvių k., o santuoką sudarius vyro šalyje – jo šalies kalba.
            Kadangi kai kurių nuotakų nuomone šiais laikais turėti lietuvišką pavardę tiesiog „nepadoru” , kuo toliau, tuo daugiau santuokų sudaroma užsienyje, nes tai jas apdovanoja ne tik skambančia, bet parašyta nelietuviškai pavarde. Taigi, šis reiškinys tik plėsis ir kels vis daugiau rūpesčių bei pavojų.
            Būtent todėl, kad rasis vis daugiau nelietuviškai parašytų dokumentų, šalies raštvedyba reikia taip pertvarkyti, kad kiekvienas šalies pilietis ir tarnautojas, nežiūrint svetimkalbių įrašų, neklystamai suprastų, kas jo šalies dokumentuose rašoma. Kalbamu atveju tam pasitarnauja dvikalbis pasas – nei moters naujoji pavardė „nesugadinama”, nei šalyje nepasėjamas betvarkės pavojus, nesudaromos palankios sąlygos aferoms.

          • Šiaipp says:
            5 metai ago

            Aha, vis dėlto šaltinio nėra. Kita vertus, įtariu prieš 55 metus mes vaikščiojome tais pačiais koridoriais, bet tokių plėnių man neteko girdėti, nes realybėje (ir tai dokumentuota) buvo visiškai priešingai. Taigi, per tiek metų visiškai natūraliai supainiotą fantaziją su realybę viešai kalbant reikėtų bent trupučiuką atpainioti. Sveikas protas to reikalautų.

  2. Jonas Vaiškūnas says:
    5 metai ago

    Skwerneli, Lietuvoje originali rašyba yra rašyba lietuviškais rašmenimis. Ji jau įteisinta.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      🙂 🙂 🙂

      Atsakyti
    • Šiaipp says:
      5 metai ago

      O kas ginčijasi? Beje, o kur tie lietuviškai rašmenys aprašyti? Ogi dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje. Atsiverčiame 19 puslapį ir skaitome.

      Atsakyti
  3. Antanas says:
    5 metai ago

    Vienu žodžiu – pan Skwernel… Kitu atveju gal ir būtų juokinga, bet šiuo – verkti norisi… ?

    Atsakyti
    • !!! says:
      5 metai ago

      Tikriausia Vilniuje tvyro ,,polonis-qwx”užkratas,ir čia pan skwernel ne išimtis,nes ne jem vienam kyla noras švepluoti rusiškai…

      Atsakyti
  4. Algimantas says:
    5 metai ago

    Vastybinės kalbos naikinimas-Lietuvos Konstitucijos naikinimas.Lietuvos tragedija-slenkanti okupacija.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Pan premjer provinciją vizituojančiam panui valdovui:
      – Gintarėlį tau nešu ant rankų

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Atnaujintas Muziejų įstatymas

2023 03 24
Kinas Lietuvoje | 123RF.com nuotr.

Sėkmingi metai filmų gamintojams

2023 03 23
Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…

2023 03 22
Mokykla | kaunas.lt nuotr.

Keičiamos sąlygos mokyklos vadovams

2023 03 22
Kelias | am.lrv.lt nuotr.

Atnaujinamas dar vienas „Via Balticos“ ruožas

2023 03 22
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
0
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gimtoji kalba turi įtakos mūsų smegenims - tai patvirtina tyrimai. Mokslininkai iš Makso Planko Instituto Leipcige priėjo išvados, kad kalba,...

Skaityti toliau

Atnaujintas Muziejų įstatymas

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
0
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Seimas priėmė Kultūros ministerijos parengtą Muziejų įstatymo pakeitimo projektą. Naujojoje įstatymo redakcijoje sistemiškai peržiūrėjus muziejų veiklos reglamentavimą, atsisakoma nesvarbių teisinio...

Skaityti toliau

Sėkmingi metai filmų gamintojams

by Kristina Aleknaitė
2023 03 23
0
Kinas Lietuvoje | 123RF.com nuotr.

Lietuvoje devintus metus veikianti pelno mokesčio lengvata filmų gamybai vėl muša sėkmės rekordus. Pernai ženkliai augo kino gamybai skirtos įmonių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Migrantai | youtube.com stopkadras

Tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma „vaikų migrantų“ Švedijoje iš tikrųjų yra pilnamečiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai