Konstitucinis teismas dar kartą paaiškino, kad daugybinė pilietybė gali būti įteisinta tik referendumu (34)

Konstitucinis teismass | Wikipedia.org nuotr.

Konstitucinis teismass | Wikipedia.org nuotr.

Spalio 20 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą, kad teisių į dvigubą pilietybę išplėtimas yra galimas tiktai referendumu pakeitus Konstituciją.

Dėl galimybės Lietuvos Respublikoje įteisinti masinę dvigubą pilietybę KT klausė Seimas. Šių metų birželio 27 d. Seimas kreipėsi į KT prašydamas, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Norėta dar kartą išgirsti KT nuomonę ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, Seimas galėtų pakeisti Pilietybės įstatymą taip, kad Lietuvos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. emigravę iš Lietuvos ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Apsvarstęs Seimo kreipimąsi KT paskelbė, kad referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais.

KT vėl priminė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. KT jau anksčiau yra išaiškinęs, kad ši Konstitucijos nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti masinis reiškinys. Tad KT dar kartą vienareikšmiškai nurodė, kad tik pakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2-os dalies nuostatą galima būtų įteisinti daugybinę pilietybę kaip plačiai paplitusį reiškinį. Tačiau KT atkreipė dėmesį ir į tai, kad jei pakeitus KT būtų įteisinta daugybinė pilietybė

Konstitucinis Teismas neaiškino tos Seimo prašymo dalies, kurioje klausiama ar tai, kad po Lietuvos įstojimo į ES ir išaugusios emigracijos, padidėjusio mišrių santuokų skaičiaus šiuo metu jau yra apie 25 tūkst. Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę turinčių asmenų, neprištarauja KT suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“. KT pareiškė, kad pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnį KT neturi įgaliojimų tirti ir aiškinti faktinės padėties atitiktį Konstitucijai. KT atkreipė dėmesį į tai, kad daugybinę (dvigubą)  pilietybę turinčių asmenų skaičius sudaro tik 0,74 proc. visų Lietuvos Respublikos piliečių.KT taip pat pažymėjo ir tai, kad KT yra „teisinė, o ne politinė institucija, pagal Konstituciją jo kompetencijai priskirtus teisinius klausimus sprendžia remdamasis tik teisiniais argumentais, savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais, savo baigiamųjų aktų negali aiškinti remdamasis politinio tikslingumo argumentais, politikų nuomonėmis ar  visuomenės apklausų rezultatais. „Priešingu atveju atsirastų prielaidų abejoti Konstitucinio Teismo nešališkumu, kiltų grėsmė jo nepriklausomumui, pačios Konstitucijos, oficialiosios konstitucinės doktrinos, stabilumui“, – rašoma KT pranešime spaudai.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba susirūpinusi susipažino su Konstitucinio teismo sprendimu

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės PLB vadovybė dvigubos pilietybės įteisinimosiekia jau daugelį metų.  Šis siekis motyvuojamas tuo, kad, esą, ir po 1990 m. savo noru iš Lietuvos išvykę ir kitos valstybės pilietybę priėmę lietuviai išsaugodami Lietuvos pilietybę išlaikytų emocinį ryšį su Lietuva. Taip pat bandoma įrodinėti, kad teisė į pilietybę, esą, yra prigimtinė ir į ją kėsintis niekas neturįs teisės. Dvigubos pilietybės šalininkai iki šiol nenorėjo sutikti, kad šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, nes bijojo ir tebebijo, kad esamomis sąlygomis šis referendumas nepavyks.

Dalia Henkė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dalia Henkė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spalio 20 d. Konstituciniam teismui paskelbus savo nutartį, išeivija vėl pasijuto nuvilta tokiu sprendimu.

„Lietuvos Respublikos nepriklausomybę atkūrė ir išeivija, kuri neturėjo lietuviškos pilietybės ar turėjo dvigubą. Mes norime sekti šiais pavydžiais. Ir ryškiausias to pavyzdys daktaras J. Basanavičius, turėjęs dvigubą pilietybę ir kuriam, dabar irgi būtų atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Aš tikiu, jog išeivija, nežiūrint jai nepalankaus sprendimo niekada neišsižadės savo Tėvynės, jos kalbos išsaugojimo bei kultūros puoselėjimo. Būkime naujais Basanavičiais Lietuvai!“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henkė.

Pasak PLB pirmininkės pasaulio lietuviai tikėjosi proveržio sprendžiant pilietybės išsaugojimo klausimą, tačiau dabar, išgirdus siūlymą eiti tik referendumo keliu, išeivija abejoja dėl galimos sėkmingos šio klausimo sprendimo baigties.

„Mes gerbiame Lietuvos Respublikos Konstituciją, suprantame galimas grėsmes ir girdime visų pusių argumentus. Visgi dėl globalių politinių procesų šiuo metu gresia prarasti dešimtis tūkstančių mūsų piliečių. Mes manom, jog Lietuvai reikia visų jos piliečių, nepriklausomai nuo to kur jie gyvena. Neatmetame ir referendumo kelio, tačiau tuo atveju turime siekti pakeisti referendumo sąlygas ir, kad jis būtų įgyvendinamas sėkmingai prašome aukščiausios valdžios pademonstruoti politinę išmintį, valią ir vieningumą. PLB nuomone, norint, kad referendumas pasisektu, turi būti paskirta atsakinga institucija, bei skirti pakankami resursai (žmogiškieji ir finansiniai). Taip pat šis klausimas neturi tapti tik PLB galvos skausmu. Tačiau visu svarbiausia, šie dalykai turi būti padaryti čia ir dabar, nes paruošti visuomenę referendumui kainuoja labai daug laiko.“ – sakė PLB pirmininkė D. Henkė.

Pasak PLB pirmininkės pagal šiuo metu galiojančias nuostatas referendumu keisti Konstituciją yra beveik neįmanoma, kadangi „už“ turi balsuoti daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių žmonių, o ne atėjusių balsuoti.

Konstitucinės teisės specialistai ir visuomeninikai nepalaiko masinės dvigubos pilietybės įteisinimo

Išeivių baimė dėl referendumo sėkmės turi pagrindą, ne tik dėl to, kad Lietuvoje per aukštai pakelta sėkmingam referendumui reikiamų balsų skaičiaus „kartelė“, bet ir dėl to, kad iš visko sprendžiant Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą.

Prof. Vytautas Sinkevičius | Penki.lt nuotr.

Prof. Vytautas Sinkevičius | Penki.lt nuotr.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičus yra ne kartą pasisakęs prieš Seimo narių norą priimti sprendimus dėl teisės į dvigubą pilietybę išplėtimo ignoruojant KT išaiškinimus.

„Ar mes galime atmesti, ką sako Konstitucinis Teismas? Tai mes daugybę dalykų tada galime atmesti, tarkim, Konstitucinis Teismas pasakė, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie turi kitą pilietybę, bet kadangi nemažai lietuvių turi dvigubą pilietybę, atmeskim šitą Konstitucinio Teismo aiškinimą. Konstitucinis Teismas pasakė, kad mirties bausmė net už sunkiausius nusikaltimus negalima, nusikaltimų padaugėjo, žiaurūs, prieš vaikus, prieš moteris, atmeskim Konstitucinio Teismo aiškinimą, priimkim įstatymą ir nustatykim, kad mirties bausmė galima“, – šių metų Seimo ir PLB komisijos posėdyje ironizavo V. Sinkevičius.

Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. buvo išplatinę pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą  nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu. Tuomet vienas iš šio kreipimosi autorių, filosofas prof. Vytautas Radžvilas dienraščiui Alkas.lt sakė:

Prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Prof. Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

„Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių.

Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio komponentai – teisės ir pareigos. Asmuo įsipareigoja valstybei vykdyti tam tikras pareigas ir tai daryti nuolatos. Pilietybės institutas nepripažįsta proginio ar atsitiktinio ryšio su valstybe. Vien šito pakanka norint suprasti, kad asmenys, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir jau įgiję kitų šalių pilietybę, iš principo negali būti visaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Nes jie fiziškai nepajėgūs vykdyti svarbiausios piliečio pareigos – nuolatos dalyvauti išlaikant ir palaikant savąją valstybę.

Todėl dvigubos pilietybės įvedimas savaime suponuoja pilietybės instituto diskriminaciją. Atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų“.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Kreipimąsi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą pasirašęs Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas teigia, kad dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai painioja tautybės ir pilietybės sąvokas.

„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė“.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijanti ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno Lietuvio pasas būtų įstatymais įteisinta tarpinė instituciją, leidžianti net netekus Lietuvos pilietybės išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika.

Šių metų rugpjūčio 8 d. grupė Seimo narių jau užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Siūloma Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus politines.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

34 komentarai

  1. Amelija:

    Pagaliau sprendimas… Ačiū Konstituciniam teismui už ištikimybę Konstitucijai. Nė vienas, prisiekęs svetimai valstybei neturi teisės grįžti atgal.Ko jūs, emigrantai, norite: dantis už dyką gydytis Lietuvoje, įsigyti neapmokestinamą nekilnojamąjį turtą ar balsuoti rinkimuose, kurie jums žemiau “lemputės”? Referendumas aiškiai pasakys, kad nupjauta šaka neprigyja.

  2. Tvankstas:

    Na va, reikia euroliberastams referendumo – pyst ir bus, o ‘iš apačios’ bet koks pasiūlymas yra gniaužiamas ir praktiškai neįmanomas, visai kaip brandžiajame socializme demokratinio centralizmo teisėje.
    Kokia gali būti dviguba pilietybė – tai sakau aš, keletą metų gyvenęs ir dirbęs užsienyje, ką gali toks pilietis su kitos šalies pilietybe, kurioje gyvena – tik atsitikus bėdai prisiminti teises kaip Lietuvos pilietis ir šokdinti Lietuvos įstaigas, ar susitvarkyti savo asmeninius reikalus Lietuvoje jau kaip Lietuvos pilietis, kada panorės.
    Šiandien tokių ‘norinčių dvigubos’ gal 30 tūkst., tai kam tas referendumas, jei bent 300 tūkst. nėra – juk toks parašų skaičius reikalingas referendumui.
    Vienas pilietis – viena Lietuvos pilietybė.

  3. Karta be įsipareigojimų ir moralės?:

    Ištikimybė ir įsipareigojimai nebeturi vertės. Spjauti į artimuosius, draugus, į Tėvynę, o Konstitucija – tik popieriukas, kurį galima ignoruoti ir pagal nuotaikas perrašinėti. Nes… kažkas to įsigeidė, nes įsitikinęs, jog galėtų ir daugiau komforto jam ant lėkštutės paduoti.
    Giliau mąstyti nepajėgiantys nesuvokia, jog žmonės tik tada jausis saugūs tėvynėje, galės sėkmingiau ją kurti, kai visuomenė tvarkysis, gyvens pagal pastovius, amžiais nekintančius įstatymus, kad niekas nedrįs dėl savanaudiškų tikslų jos saugumu rizikuoti. Ištikimu įmanoma būti tik tam, kas pastovu, ką kartų kartos vertino ir to laikėsi. Keisti pagal orus ir nuotaikas galime drabužius. Konstitucija – ne skudurai.
    Egoistiški nebrendilos taip ir nesuauga – lyg išlepinti vaikai, iš tėvų reikalaujantys, kad JŲ niekas nevaržytų – jokios taisyklės, jokie įstatymai. Jokie įsipareigojimai. Niekam! Visi aplinkui privalo jiems pataikauti – ir žmonės, ir valstybė. O kaip ten, Lietuvoje likusiems? Bei su pačia Lietuva kas bus? Tai jiems nerūpi – jie toli ir saugūs. Jiems tai neatsilieps. Jiems rūpi tik, kad visi jais rūpintųsi ir laiku jų įnorius tenkintų. Mes, esą, globaliame pasaulyje gyvenam, lanksčiai viską vertinam. Čia jau viskas gatava, tik naudokis. O jūs TEN, lyg atostogaujančio dvarponio tarnai, rūpinkitės, prižiūrėkite mūsų paliktą šalį, kad, jei sugalvotume sugrįžti, viskas ten blizgėtų ir mums patiktų…
    Pasiraitok rankoves ir eikš kuopti, brangusai, o ne mums pirštu badyk ir įsakinėk. Nes savo įnoriais baigi supanašėti su vieno iš sutuoktinių reikalavimu kitam – aš dabar išėjau į gastroles, o tu lauk ir man vietą mūsų santuokiniame guolyje laikyk šiltą ir švarią. GAL dar kada pravers, gal trumpam grįšiu 🙂
    Gražiausia šioje istorijoje (isterijoje?), kad JIE PRIEŠ mūsų nuomonės atsiklausimą! Netgi norėtų tam panaudoti balsavimą internetu, kad PRIMESTŲ mums savo valią. Mes jiems jau esame beteisiai, privalantys jiems tik pritarti ir klykauti iš džiaugsmo. Toks jų sakinys gražiai apnuogina reikalautojų moralę ir jų pilietinį brandumą. JAV, Australijos, Vokietijos ar DB įstatymai yra įstatymai (žinoma, juk nekaitaliojami, kaip kojinės!), o štai Lietuvos – tai niekis. Paspyrei ir toliau brukiesi į savo tikslą.

  4. Žemyna:

    Tiesa sakant, savo reikalavimais jie daro gėdą tautai, šiandienei lietuvių kartai.

  5. Skaitykime:

    A. Juozaitisž Dviguba pilietybė – melas. Respublika
    respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/dviguba_pilietybe__melas/

  6. Raima:

    Nieko vertas ras projektas neva lietuvius suburt po vienu sparnu
    Pvz mano puske lot Amerikoj isikurus tai ka ji jau nebereikalinga ?
    O mano buv. Kursiokas pvz Armenijoje tai kuom jis prastesnis ?

    • Tvankstas:

      “Pvz mano puske lot Amerikoj isikurus”
      Reikia suprasti, kad puškė ten įsikurusi lojimu užsiima ?

      • Raima:

        Tam Tvankstui
        Nepyk praleidai gera proga patyyyyleti

        • Amelija:

          Gražu būtų, jei Raima (tikriausiai Raimonda) rašytų lietuviškai, be žargono, o dar ir kablelius žinotų, kur dėti. Deja, misija neįmanoma… Belieka Tamstai patYYY lėti…

          • Raima:

            Emelyte Aciu kad pastebejai. Bet piries vertinant kita reik zinot aplinkybes kodel kartais prispausdinta cia klaidu
            Beje zinai filosofini posaki (norz pagal tavo gabumus taisyt kt klaidas gal zinosi ji) svarbu ne popieriuje, siuo atv. ne pc padaraytos klaidos bet svarbu ju gyvenime nedaryt, kuriu kartais atitaisyt nebeimanoma.
            Tipinis pvz Povilionio siulomas varijantas del pilietybes 😊

        • Tvankstas:

          Panele Raima, kiek gyvenime sutikau su šiuo vardu, tai visos buvo blondinės ir pupytės, o Jūsų parašytos tos 3 eilutės tiesiog žvengimą man sukėlė, negalėjau nors trumpai neatrašyti.
          Pagal Alko apklausą su nebaigtu viduriniu yra 6 nuošimčiai jo skaitytojų, tai vertindamas pagal Jūsų rašymo lietuvių kalba galimybes ir kvalifikaciją, bandžiau suvokti mintis pagal užrašymą.

          • Raima:

            Tvanksui ir panasiems
            Kadaise Sokratas yra pareiskes: kai truksta argumentu pradedama kabinetis prie rubu,isvaizdos o cia pademonstravot savo “isprusimo” klasikini pavyzdi kuri jau aptare Sokratas priea 2.5 tukst metu nieko naujo sioj padangei.
            O del alkocholio kiekio galiu pasakyti matomai pats auka to geralo tapai sprendziant is aplinkybiu kad rasyta velu pentad vakara + ne i tema (jei pastebejai kalba cia eina apie dviguba pilietybe) o tu leidaisi i sapaliones.
            Nors tiek suvok….

            • Tvankstas:

              Panele Raina, jei jau nebuvo laiko išmokti lietuviškai rašyti, tai ir beraštiškumas liks, kam dar Lietuvos pilietybė kaip antra, tikiu, kad angliškai tenka pačiai rašyti tokiu pačiu lygiu, nes kas neišmoko gimtosios kalbos, tas neišmoks ir naujosios pilietybės kalbos.

  7. Pilietis:

    Kam jiem tos dvigubos pilietybės reikia, lietuvišką tautybę turi ir niekas iš jų neatims, o jei norėtų vykdyti Lietuvos piliečio pareigas tegul traukia į Lietuvą. Tikrai nebalsuosiu už dvigubą pilietybę.

  8. Dronas:

    Puiku, nors tiek geru naujienu, dar liko QWX sudorot. Tie kurie stumia tokius dalykus, nusikalteliai, jiem su laiku turi but uz viska atseiketa, pagal ju “nuopelnus”.

  9. Diedas:

    Triukšmas dėl dvigubos pilietybės, tai burbulas liečiantis apie 6000 piliečių gavusių svetimos valstybės pasą. Didžiają dalį tų “išdavikų” sudaro moterys ištekėjusios už užsieniečių.
    Iš tų 6000, gal tik trečia dalis ar dar mažiau norėtų tebeturėti ir lietuvišką pilietybę.
    Bet tam intensyviai priešinamąsi.
    Kodėl moteris mylinti Lietuvą ,savo vaikus mokinanti kalbėt lietuviškai, negali turėti ir lietuviško paso.
    Mano nuomone, kiekvienas Pasaulio lietuvis, jeigu jis tik trokšta, turėtų būti ir Lietuvos piliečiu.
    Apmaudu, kai mūsų valdžiai naudingas tik tas pilietis , kurį galima melžt per mokesčius ir žiniasklaidos pagalba stumdyt kaip tik nori.

  10. LosAngeles:

    Dviem ponams netarnausi… Ne kvailio pasakyta.
    Bet kazkam matyt to laabai reikia

  11. Antidiedas:

    Diedas, tai jau deagnozė. Man kaip kelrodė žvaigždė. Jei kur tik suabejoju, iš karto laukiu Diedo komentaro, o tada belieka daryti atvirkščiai:) Ačiū Diede, kad esi. Dedu prie tokių kelrodžių žvaigždžių kaip Valatka ar kitas liberastinis mėšlas. Nieko asmeniško. Juk ir parazitai gamtoje kažkam reikalingi.

    • Diedas:

      Taip taip.
      Tokie diedai labai reikalingi, tik kelrodžių nedaug.
      Nebijojau prie ruskio turėt savo nuomonę, už ką smarkiai nukentėjau, nebliaunu ir nemekenu kaip visi ir dabar.
      Turiu savo poziciją, kurią diskusijoje akis į akį, o ne tik komentaruose sugebu apgint. Ir išsavo patirties žinau, kad niekam tai nepatinka.
      Užtai ir klijuojamos visokiausios etiketės.
      Kur besutikčiau tautietį – man jis lietuvis kurį gerbiu už tai kad esam vieno kraujo. Ir nesvarbu kokį pasą turi, kuo užsiima, kokios politinės pažiūros. Mūsų nedaug ir turim būti kaip viena šeima.
      Rūšiavimu į gerus ir blogus, savus ir svetimus, kursto priešiškos jėgos.(Skaitykit Vaitkevičiūtę)
      Žmonės kurie savo pasaulį susiformuoja interneto pagalba, neįsivaizduoja, kokie skirtingi žmonės gali būti kartu ir prieiti vieningos, visiems priimtinos nuomonės, atvirų, akis į akį diskusijų metu.
      Ant visų komentatorių klijuojančių etiketes, ar chamiškai atsiliepiančių apie nuomonę nei kiek nepykstu, nes žinau, kad dauguma drąsūs ir protingi tik prie klaviatūros.
      Tai yra blogai. Kiauliška. Delfiška.
      Rašant komentarą, reikia pamąstyt, ar tą patį sakytum savo oponentui į akis, girdint ir matant daugeliui aplinkinių

      • Na o kaip dėl daugybinių žmonų, diedai?

        • Diedas:

          Labai keistas klausimas.
          Nematau ryšio tarp lietuviško paso ir žmonų skaičiaus.
          Kur neturiu kompetencijos, patyliu.
          Gyvenu su pačia virš trisdešimties metų ir nesiruošiu keist.
          Šiuo klausimu reiktų kreiptis į labiau patyrusius, kurie turėję daugiau žmonų ir labiau apie tai išmano.

          • O kaip dėl daugybinių motinų, tėvų? Taip pat neišmanote?

            • Diedas:

              Supratau kurlink sukate mintį.
              Žmogus gali turėti tik vieną motiną, vieną tėvą ir vieną Tėvynę.
              Ir kiekvienas svetur gyvenentis lietuvis turi žinoti, kur jo tikrieji namai, kur yra laukaimas ir negandos atveju, turės kur sugrįžta ir kur juo bus pasirūpinta.
              “Emigracija” ir spjaudymas ant dirbančių svetur, kaip ir “emigrantų” neapykanta Lietuvai, labai plati tema, apie kurią galėčiau pateikti daugybę pavyzdžių, komentare to neaprašysi.
              Taip pat, norint matyti tikrą vaizdą apie dvigubą pilietybę, reikia gyvai pabendrauti su lietuvišką pasą norinčiais turėti tautiečiais.
              Esu garantuotas, kad nė vienam nesiilginčiam namų ir nemylinčiam Lietuvos jo nereikia.
              Kitas dalykas, ką išslaičiau komentaruose, kad tuo gali piknaudžiaut svetimtaučiai turintys piktų kėslų Lietuvoje.
              Žinant, kad migracijos departamentas šimtais, o gal tūkstančiais pardavinėjo lietuviškus pasus kriminaliniams nusikaltėlaims iš rytų, kurie “lietuvių” vakaruose padarytus nusiklatimus pakėlė į aukštumas, neigiamų pasekmių gali būti.
              Bet duoti pasą tikram,sąžiningam lietuvui(ei) pakliuvusiam svetur, bet mylinčiam Tėvynę,būtų sveikintinas dalykas.

  12. Nors KT teigia, kad savo sprendimus grindžia teisiniais argumentais, “savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais, savo baigiamųjų aktų negali aiškinti remdamasis politinio tikslingumo argumentais, politikų nuomonėmis ar visuomenės apklausų rezultatais”, tačiau manyčiau, kad tai aiškina ir vėl būtent politinių interesų sumetimais, nes tai, kad konstitucinės nuostatos (12 str.) tekste esantys žodžiai -“atskiri atvejai” KT yra suprantami, kaip “išimtiniai”, t.y. kaip atvejai skaičiaus, o ne laiko aplinkybių prasme, prieštarauja jais išreiškiamai lietuvių kalbos prasmei. O tai jau ne teisinės, o politinio tikslingumo srities argumentas. Tad tame įžvelgčiau ne teisinį, o politinį KT atstovavimą arba kalbinės klaidos “savo precedente” dangstymą…

  13. Žemyna:

    Vakarai jau ne sykį susikompromitavo, sau ir kitiems pakenkė su ta savąja „politiškai tikslinga” Realpolitik, Šrioderis – puikus to pavyzdys! Gal dar nerado kito kelio, tačiau šiuo eidami ne kartą patys sau į koją šovė. Bet mūsų Seimo entuziastai vis dar tiki, jog nesiseka tik kitiems, o jie tai jau žino, jie = sėkmės džentelmenai?
    Kol kas mūsiškai, lyg tikri provincialai, kur neatsidžiaugia, jog taps pažangūs, kai užsimaukšlins politiniu naftalinu atsiduodantį kepeliušą, nusižiūrėtą iš praeito dešimtmečio Vakarų madų. Tik ar nenuslepia, jog „realistų” lenktynių nugalėtojams gal net prizai pažadėti?

  14. Žemyna:

    Beje, kam du pasai su dviem pilietybėm, jei, žvelgiant iš realpolitik kampo, galima vienu apsieiti?..
    Jei vienas iš šeimos lieka LT pilietis, tada DVIKALBIAME LR pase turi pavardę dviem kalbom parašytą ir abiejose šalyse su tuo vienu visus reikalus tvarkys be jokių vilkinimų, sunkumų bei išlaidų?
    Litvakas paskaičiuotų ir būtent taip padarytų, sau bei kitiems galvos be reikalo nesukdamas, anei krapų ieškodamas, kur jų nesėjo… Šeimai, kuri sau naudos ieško, bet sunkesnių pareigų vengia, tai teikia geresnių privalumų ir apsaugų, negu daugiapilietystė.
    Trūksta tik dvikalbio paso… Taigi, ponai politikai, judinkitės, judinkitės! Atidirbkit už porą dešimtmečių sąrašo garantuotą darbo vietą bei gautą ne tik neprastą algą, bet ir malonių priedų prie jos… Ir nustokite organizuoti žmonių pjudymą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: