„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.
Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Straipsnyje apžvelgiamos trys (iš viso jų buvo apie 70!) diskusijos tautinių mažumų tema. Jas ir pakomentuosiu, tai „Tautinės bendrijos: kaip jas mato nacionalinė ir rusakalbė žiniasklaida?“, „Ko prašo tautinės mažumos: teisių ar privilegijų?“, „Lietuvos-Lenkijos santykiai Kremliaus pinklėse“.
Pirmiausia, pasak straipsnio autoriaus, Lietuvos tautinių bendrijų įvaizdį jis vertina pagal tai, kaip lietuviškoje ir lenkiškoje Lietuvos spaudoje buvo nušviečiami žinomiausi pastarųjų mėnesių įvykiai: jėgos struktūrų pratybos Šalčininkų rajone, suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas, Rusijos ir Baltarusijos manevrai „Zapad 2017“. Ką tai turi bendro su Lietuvos tautinėmis mažumomis?
Pasirodo, turi. Lietuviškoje žiniasklaidoje į minėtus įvykius esą žvelgiama vienu kampu, kai Lietuvos lenkų žiniasklaidoje „formuojasi kitokie naratyvai… sąlyčio taškų bei dialogo tarp šių skirtingų lygmenų surasti nepavyksta“. Na ir kas, tegu žiniasklaida propaguoja skirtingus požiūrius. Bet straipsnio autorius čia įžvelgia lietuvių ir lenkų konfliktą (pagal kontekstą gal net lietuvių kaltę). O juk renginio devizas – „tolerancija skirtingiems požiūriams“…
Kitas A.Radčenkos priekaištas lietuviams, kad jie sutapatina visus lenkus su viena partija. Bet juk taip yra iš tikrųjų! Kitų partijų, kaip ir kitokio požiūrio į lietuvius, išskyrus konfliktišką, Lietuvos lenkai neturi. Kaip ne kartą rašiau – na, pasidžiaukite nors kartą savo gyvenimu Lietuvoje, pvz., kad Lietuvoje turite vienintelį pasaulyje lenkišką universitetą už Lenkijos ribų, 36 gimnazijas. Kur tau…
Toliau straipsnio autorius aiškina, kad svarbiausi Lietuvos įvykiai lietuviškose ir lenkiškose medijose pateikiami „labai panašiai ir objektyviai“, tačiau lietuvių bėda: skirtumai atsiranda lietuvių nacionalistų, o iš kitos pusės prokremlinių lietuvių medijose, visos jos siekia „ne objektyviai vertinti įvykius, bet sukiršinti lietuvius, lenkus ir rusus“. Tai objektyviai ar neobjektyviai?! Kokie tų medijų pavadinimai autorius nepraneša, beje, įdomu, ar jo nuomone dar išliko nekiršinančių lietuviškų laikraščių ir portalų?
Kitoje diskusijoje „Ko prašo tautinės mažumos: teisių ar privilegijų?“ žinomas blogeris Aleksandras Radčenka aiškino: „mūsų problema nėra diskriminacija, bet valstybinės politikos, liečiančios tautines mažumas, nebuvimas“. Ir paaiškina stipresniais žodžiais: „faktiškai Lietuvos valstybė ignoruoja tautinių mažumų egzistencijos faktą“. Oho! Vėlgi pakartosiu, negi tankiausias už Lenkijos ribų lenkiškų mokyklų tinklas tėra miražas?
Lietuviai kalti ir dėl kitko: „tautinių mažumų medijos yra mažai įtakingos arba politizuotos, todėl lietuviai mažumų reikalavimus traktuoja kaip politinius šūkius ar nepagrįstų privilegijų siekį“. Blogerio nuomone, „Lietuvos valdžia turi stengtis užtikrinti, kad visi Lietuvos gyventojai, taip pat ir tautinių mažumų bendrapiliečiai, jaustųsi komfortiškai, kad juos mažiau įtakotų Kremliaus įtaka. Tai padidins visų mūsų saugumą“.
Kas tas „jaustųsi komfortiškai“? Žinomas Lenkijos tautinių mažumų specialistas profesorius Adamas Bobrykas sako, kad „tarp 20 mln. lenkų, gyvenančių už Lenkijos ribų, būtent Lietuvoje yra geriausia lenkams aplinka: gausios visuomeninės organizacijos, politinė lenkų partija, švietimas lenkų kalba, kultūros institucijos, atstovavimas savivaldybėse, Seime ir Europarlamente neturi sau lygių niekur kitur pasaulyje. Lenkų mažumos aktyvumas daro įspūdį“.
Bet blogeris A.Radčenka vis tiek aiškina, kad Lietuvos lenkai ne tik komforto nejaučia, bet neturi net elementariausių žmogaus teisių, dėmesio: „teisės laisvai reikšti savo pažiūras, kritikuoti valstybės institucijas, gauti padorų atlyginimą, pensijas, turėti socialinę apsaugą, dalyvauti nesuvaržytuose rinkimuose“. Žodžiu, beveik apartheidas. Neįtikėtina, kad tokius žodžius parašė teisininkas, Vyriausybės kanceliarijos atsakingas darbuotojas. Pasak Vikipedijos, jis aplankė per 50 šalių, negi visur jis taip kalba apie savo tėvynę – Lietuvą?
Diskusijoje kalbėjęs politologas Karolis Dambrauskas suabejojo pačiu klausimo formulavimu (teisės ar privilegijos?). Tikroje demokratijoje niekas taip nestato klausimo, tai tiesiog teisės, kurios priklauso tautinių mažumų atstovams, kaip ir visiems valstybės piliečiams. Tos teisės privalo būti užtikrintos, nes tuo remiasi demokratinė santvarka. Valstybė neturi ieškoti specialių priežasčių ar naudos, kodėl turi būti gerbiamos mažumų teisės.
„Lietuvos-Lenkijos santykiai Kremliaus pinklėse“ – šią diskusijų temą Vytautas Bruveris pavaizdavo tokia scena. Kažkur Lubiankoje (Rusijos FSB būstinė) sėdi karininkas atsakingas už šiaurės vakarų kraštą (t.y. Lietuvą) ir lietuvių-lenkų santykių destabilizavimą jame. Tačiau jis esą galėtų eiti parūkyti ir ilgai negrįžti, nes patys lietuviai ir lenkai tą darbą padarys už jį.
Gadiname tuos santykius be jokio Maskvos kišimosi, mano J.Bruveris, o Maskva džiaugiasi, kad Lietuvos valstybė jau beveik 30 metų negali išspręsti Lietuvos lenkų mažumos problemų.
Sustabdykime V.Bruverio fantazijas ir paklauskime: ar tos Lietuvos lenkų problemos yra tikros, ar išgalvotos, gal net tų pačių FSB karininkų? Kodėl jų nėra, tarkim, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, pastarosiose lenkų gyvena dvigubai ir trigubai daugiau. Dėl to, kad kai kurie lietuvių politikai bei visuomenės veikėjai tiki kiekvienu lenkų nacionalistų žodžiu ir pasirengę įvykdyti kiekvieną jų išgalvotą reikalavimą neva gerų Lietuvos-Lenkijos santykių vardan.
Bandžiau skaičiuoti vieną kartą tuos reikalavimus, priskaičiavau 49. Jei kasmet bent po vieną jų įvykdytume, užtruktume pusšimtį metų. Ar ne per ilgai truktų toks Lietuvos kankinimas?
Politologas Andžej Pukšto aiškino, kad tarpvalstybiniuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose yra ir trečias veikėjas – Lietuvos lenkai. Kaip tik jie galėtų tapti tuo tiltu, jungiančiu Lietuvą ir Lenkiją. O sancta simplicitas! Dažniausiai tas trečias veikėjas stato ne draugystės tiltus, bet tik kursto mūsų šalių konfliktus ir dar dergia Lietuvą Europos ir pasaulio erdvėse.
Ką daryti? Diskusijos dalyvių nuomone, pirmiausia atlikti namų darbus. Lietuvos valdžia privalo išspręsti lenkų keliamas problemas, Lietuvos lenkai nustoti žvilgčioti į Maskvos pusę ir draugauti su prokremliniais Lietuvos rusais, o Lenkijos valdžia netoleruoti Lietuvos lenkų lyderių prokremlinių simpatijų. O kas bus, jei Lietuva išspręs ne visas „lenkiškas“ problemas, o, tarkim, pusę (iš 49!), ar lenkai visai nusisuks nuo rusų, ar tik pusiau?
Diskusijos metu iš salės atskrido klausimas: „Ką gali padaryti paprasti Lietuvos žmonės, kad lietuvių-lenkų santykiai pagerėtų?“ V.Bruveris atsakė: „Reikia nesustojant kartoti kaimynams, draugams ir pažįstamiems: „Norime gerų santykių su Lenkija ir lenkais!” Tie, kurie tvirtins priešingai, bus Lietuvos priešai“. Pabandykime, o gal padės…
Ponas Lapinskas, man panašus, į tokį Vaižgantišką Mykoliuką, vargšą menininką, kuris moka tik čyruoti savo smuikele ir amžinai kompleksuoti, ir sakyti: – kokie blogi tie lenkai.
O kuo jau tie lenkai geri?! Turėdami geriausias sąlygas už Lenkijos ribų savo kultūrinei veiklai vystyti, jie visą laiką kažkuo nepatenti (?!)… Tai kuo blogesni už tuos “geriečius” lenkus mūsų rusai, gudai, totoriai, karaimai, žydai, romai?! Jiems apie tokias sąlygas, kokias turi taip save vadinantys “lenkai ant Lietuvos”, reikėtų tik pasvajoti, bet jie nedrumsčia vandens taip kaip lenkai…
Ne “romai”, o ČIGONAI. 😉
O į “justyn” neverta kreipti dėmesio – anas jau kuris laikas stengiasi didesniu lenku už pačius lenkus būti. Sunkus dalykas tas nepilnavertiškumo kompleksas. 🙂
Taip, Lietuvoje jie labiau žinomi kaip čigonai. Tiesiog įvairumo dėlei panaudojau žodį “romai”, kurį jie vartoja savo tautybės apibūdininmui. Beje, čigoniškai “rom” reiškia “žmogus”.
Tada “įvairumo dėlei” reiktų sakyti “poliakai”, “doičai”, “skotišai”, “fransezai” ir pan. 🙂 O jei rimtai, nusišvilpt, kaip jie save vadina – mes turime lietuviškus pavadinimus, tad juos ir reikia vartoti. O visokie “romai” yra iš tos pačios serijos, kaip ir “gėjai” – agresyviai brukamos politkorektiškos naujakalbės šiukšlės.
Tai dabar nuo lenkų perėjome prie čigonų?
Ne – tik išsakiau pastabą, kad reiktų vengti neomarksistų primetamos “naujakalbės”, ir tiek. O apie tą “nepolitinį” renginį, kuris, atseit, turi skatinti “toleranciją skirtingiems požiūriams”, net nėra ko kalbėti – užtenka pasižiūrėti, kas jį organizuoja: globalizmo propagandos kontora “LAF”, jau seniai “užsirekomendavę” mažamečių tvirkinimo entuziastai “Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje” (žr. straipsnį “Darželinukų tvirkinimas prasidės rudenį” ‘Respublikoje”)… Aha – “nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė” – kurgi ne. 🙂
Mano žmonos brolis Romas, tai pagal dabartinį politkorektiškumą kone anekdotai gaunasi, kai pasisako savo vardą, kai kurie perklausia, ar ne čigonas tai reiškia.
Byški ne į temą. Lietuvoje populiarus vardas Gitanas ispaniškai reiškia “čigonas”. Vargšai tėveliai, kurie pakrikštijo vaikus tokiais vardais…
Taip.
Tai kad Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų (ž. LR Konstituciją!!!).
Su visais kaimynais reikia šnekėtis .Su lenkais šnekamės jau trisdešimt metų,bet jie mūsų nenori net girdėti-tiek to,pradėkim šnekėtis su latviais,estais,suomiais-kurie yra mūsų kaimynai,bet per dvidešimt septynis metus nė vienas visuomenei skirtas šių šalių TV kanalas
nepasiekia Lietuvos.Tai kuo Lietuvos valdžios politika (informacijos srityje) skiriasi nuo sovietinės valdžios politikos?
Kaip anksčiau SSSR laikais valdžia buvo veidu į Maskvą, taip dabar ES laikais veidu į Varšuvą ir Briuselį.
Kad gal labiau ne veidu, o kita kūno dalimi – liberaliai-tolerantiškai, tskant. 🙂
Paprasčiausiai nereikia sušlykštinti, reikia išlaikyti orumą ir kito pagarbą, netgi savo priešininkui ar priešui, tai svarbu vien tam, kad nepulti į jausmus, o šaltai galvoti ir tai išsakyti.
Keiktis mes visi mokame, koliotis skyliavietiškai aplojant – taip pat, bet ar tik tiek žmogus turi sugebėti ?
Visų Lietuvos nelaimių kaltininkė( kalbant apie senąją Lietuvą) yra ne Lenkija, o Turkija.
Kokią “žolę” rūkai? ?
Jeigu nežinai ir nesupranti, galiu paaiškinti. Turkai labai susiję su visomis LDK nelaimėmis. Paaiškinsiu: 1444 metais
turkai Varnos mūšyje nužudė Vengrijos ir Lenkijos karalių Vladislovą Varnietį, tuo metu LDK valdė jo brolis Kazimieras, Vladislovui Varniečiui žuvus Varnos mūšyje Lenkija buvo priversta į lenkijos sostą kviestis Lietuvos valdovą Kazimierą ir Lietuva neteko atskiro nuo Lenkijos valdovo. Neturėdama atskiro valdovo Lietuva pradėjo daug mažiau dėmesio skirti rytų politikai, kol galiausiai iškilo Maskva ir jau 15 amžiaus pabaigoje ji pradėjo Lietuvą valgyti, kol galiausiai Lietuva buvo priversta su Lenkija pasirašyti Liublino uniją ir Lietuvos faktiškai neliko. Taigi kaip matai Turkija yra kalta dėl visų LDK nelaimių ir netgi žlugimo. Tai tiek.
Įtariu, kad viduramžių istoriją mokeisi iš Lenkijoje išleisto vadovėlio… Aš, matai, “Justinai”, ar kaip ten tave (gal tu Zbignevas ar Andžejus?), esu istorikas ir viduramžių istoriją mokiausi iš lietuviškų vadovėlių bei Lietuvoje išleistų istorinių šaltinių, taigi ne tau mane mokinti istorijos. O kokią politinę “naudą” iš Lenkijos “karūnos” turėjo LDK, tai čia aiškiau negu aišku bent kiek apsiskaičiusiam žmogui. Neaišku tik tau. Dar paporink mums kaip Australijos aborigenai kenkė Lietuvai. ?
Tik visiškas demagogas gali taip iškreiptai galvoti.
Čia aš Justinui atsakau.
LDK mums ir nereikia – iš kitų nepragyvensi.
Lietuva buvo iki LDK vienatautė, tokia ir liko.
Taip, kad viskas gerai – tai stalinai atajėmė iš Lietuvos jos etnines žemes, suderėtas su leninais, ir atidavė baltarusiams bei lenkams.
Taip, o tie “geriečiai” lenkai, beje, dabartiniai mūsų strateginiai partneriai (?!), tą Josifo Visarionovičiaus, visų tautų tėvo, dovaną mielai priėmė… ?
Ne šitie, bet priėmė, o gal, kas gali paneigti?, išmeldė?
Manau, kad ne šiaip priėmė, bet vienaip ar kitaip išsireikalavo (?) ir kaip patys tikriausi okupantai nesiruošia nieko grąžinti: nei vokiečiams vokiškų žemių, nei mums mūsų Suvalkų. Gražu…
Matau nelabai gerai žinai Lenkijos istoriją – Vakarinės dabartinės Lenkijos žemės yra lenkiškos , o ne vokiškos. Silezija , Kašubija, Liubušas, Pamarys yra Vokiečių okupuotos lenkiškos žemės dar viduramžiais, o Vilnius, Lvovas, Gardinas, Sučava ir kitos žemės Lenkijai atiteko 1387 metais, kai mūsų valdovas – Jogaila jas prijungė prie Lenkijos. Aišku iš pradžių Lietuva turėjo didelę autonomiją, ir po Liublino unijos, tą autonomiją išlaikė , bet, tik dabartinės Baltarusijos ir Lietuvos žemėse.
Vilnius nebuvo lenkų – nemeluok, lenkų šnipe.
Tai, kad buvo, nes jau Gedimino laikais iš Lenkijos paimti lenkų belaisviai kartu su žydais pastatė Vilnių. 1388 -1389. Lenkų karalius Jogaila Vilniuje įkurdino lenkų įgulą su Klemensu Maskorzevskiu priešakyje, 1392 metais Jogaila įkurdino dar vieną vietininką Vilniuje, kuris prižiūrėjo Vytautą. 1439 metais Vilniuje buvo įkurdinta dar viena karinė lenkų įgula( taip pat ir Trakuose), kuri prižiūrėjo Žygimantą Kęstutaitį, 1387 metais lenkų karalius suteikė Vilniui Magdeburgo teises. Po 1413 metais pasirašytos Horodlės unijos pagal lenkišką tvarką buvo sukurta Vilniaus vaivadija ( grynai lenkiška struktūra) Po 1569 metų Liublino unijos Vilnius iš esmės buvo trečiosios Lenkijos provincijos sostinė., o 1918 metais Vilnius buvo sugrąžintas teisėtiems šeimininkams lenkams, nes Pilsudskis, prijungė prie Lenkijos, savo tėviškę. Tai tiek.
Meluoji – teisėti lietuviai, nes jie pastatė, o tai, kad anie kiek tai turėjo savo atstovų, tai ne nuosavybės klausimai.
Justinai, po savo komentarų gali suprasti, kodėl dauguma lietuvių yra priešiški lenkiškajam supratimui apie Lietuvos pavaldumą Lenkijai ir jūsų valdovo lietuvio Jogailos Lietuvos “prijungimą” prie Lenkijos. Ką padarysi, kad savo valdovų neturėjote, tai teko Gediminaičius kviestis. Daug vėliau, Liubline tą patį, kad Lietuvą Lenkijos karūnai dovanojo Jogaila, sakė vyskupas Padnievskis.. Jonas Katkevičius replikavo: „Jei mes dovanoti, tai kam jums dar derėtis dėl unijos“. Tai istorija, bet šiandien kartojamos pilsudskininkų ir tomaševkininkų pretenzijos verčia lietuvius būti budriais ir saugoti savo tautą ir valstybę, kad vėl nebūtume vėl “dovanoti” gabalais ir nusiųsti ant jų trokštamų “trijų raidžių”
Žinoma, baltarusių dabar daugiau. Ypač turint galvoje, kad slavai „užsisėjo” ant jau daug tūkstančių metų ten gyvenusių baltų tautų ir su jais susimaišė ir fiziška, ir savo kalbomis… Kai girdi kalbant kai kuriuos vakarinius baltarusius, kartais rodosi, jog girdi kažkokią dzūkų ar gal jotvingių patarmę.
Blogai, kai psichiatrinėse ligoninėse leidžia naudotis kompiuteriais ir internetu, o dar blogiau, kai tokio tautiško tinklapio kaip “Alkas” redakcija nereaguoja į visokių justinų antilietuviškus šovinistinius pasisakymus… Čia, tipo, demokratija?! Pasitelkęs visą savo lakią fantaziją niekaip neįsivaizduoju, kad Lenkijos spaudoje būtų įmanomi analogiški pasisakymai … Kaip sakė vienas žymus politinis veikėjas “Ir kas galėtų paneigti?…”
Gerb. Justinai, per porą trejetą savaičių yra daug kartų paties su kitais pasisakančiaisiais perkalbėta daugybė dalykų, kuriuos vėl ir vėl tenka skaityti po Justino vardu.
Jei žmogus ginčijasi su tikslu pažinti, tai visada pasidomės prieštaraujančiojo pasakytais įvykiais, vardais, datomis ir pasidarys išvadas, kurios didžiąja dalimi sutaps su jam prieš tai sakytomis.
Jei žmogus yra samdytas ir apmokamas pagal pasisakymų skaičių propagandistas ar psichiškai nesveikas prieštarautojas (‘mamai atkeršysiu – jos pykčiui nusišaldysiu ausis’) vardan prieštaravimo, tai kalbės tą patį ir po savaitės, ir po metų, ir po dešimties metų.
Neturiu tikslo įžeisti “Justino” (“Baltarusio”), bet akivaizdu, kad jo komentarai yra aiškiai antilietuviški ir jo stilius man labai primena taip vadinamo “Trolių fabriko” stilių. O to “fabrikėlio” veikėjai, kaip žinia, dirba už pinigus. Taigi manyti, kad šitas žmogelis klysta ar kažko nesupranta, yra mažų mažiausiai naivu… Čia tas pats, jei ėriukas imtų aiškinti vilkui, kad vilkas turėtų būti humaniškas ir neėstų jo, ėriuko. Visiškai nesistebiu, kad paskutiniu metu putinoidiniai troliai taip suaktyvėjo. Stebiuosi, kad “Alko” redaktoriai į tai žiūri pro pirštus ir neblokuoja tokių kaip justinai antilietuviškų pasisakymų.
Vilnieti, nekreipk dėmesio į tą, trolį, Justiną, juk matai, kad jam varžtai atsisuko.
Reikės, matyt, pranešti atitinkamom institucijom. Sako, jie labai gerai moka “varžtus susukti”. Ir visiškai nesvarbu, kad tas “Justinas” ar kaip ten jį, tarkim, ne Lietuvoje – savo laiku atsivežėm iš užsienio Burokevičių, jei reikės, atsivešim ir “Justiną”…
Su giliu apgailestavimu pareiškiu, kad “Alko” redaktorius trina mano komentarus, nukreiptus prieš trolio “Justino” antilietuviškus pareiškimus. Kažin, kam tarnauja “Alkas”? Tomašauskiniams ar bumbuliauskiniams?