Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone

Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt
2017 09 13 12:02
37
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Straipsnyje apžvelgiamos trys (iš viso jų buvo apie 70!) diskusijos tautinių mažumų tema. Jas ir pakomentuosiu, tai „Tautinės bendrijos: kaip jas mato nacionalinė ir rusakalbė žiniasklaida?“, „Ko prašo tautinės mažumos: teisių ar privilegijų?“, „Lietuvos-Lenkijos santykiai Kremliaus pinklėse“.

Pirmiausia, pasak straipsnio autoriaus, Lietuvos tautinių bendrijų įvaizdį jis vertina pagal tai, kaip lietuviškoje ir lenkiškoje Lietuvos spaudoje buvo nušviečiami žinomiausi pastarųjų mėnesių įvykiai: jėgos struktūrų pratybos Šalčininkų rajone, suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas, Rusijos ir Baltarusijos manevrai „Zapad 2017“. Ką tai turi bendro su Lietuvos tautinėmis mažumomis?

Pasirodo, turi. Lietuviškoje žiniasklaidoje į minėtus įvykius esą žvelgiama vienu kampu, kai  Lietuvos lenkų žiniasklaidoje „formuojasi kitokie naratyvai… sąlyčio taškų bei dialogo tarp šių skirtingų lygmenų surasti nepavyksta“. Na ir kas, tegu žiniasklaida propaguoja skirtingus požiūrius. Bet straipsnio autorius čia įžvelgia lietuvių ir lenkų konfliktą (pagal kontekstą gal net lietuvių kaltę). O juk renginio devizas – „tolerancija skirtingiems požiūriams“…

Kitas A.Radčenkos priekaištas lietuviams, kad jie sutapatina visus lenkus su viena partija. Bet juk taip yra iš tikrųjų! Kitų partijų, kaip ir kitokio požiūrio į lietuvius, išskyrus konfliktišką, Lietuvos lenkai neturi. Kaip ne kartą rašiau – na, pasidžiaukite nors kartą savo gyvenimu Lietuvoje, pvz., kad Lietuvoje turite vienintelį pasaulyje lenkišką universitetą už Lenkijos ribų, 36 gimnazijas. Kur tau… 

Toliau straipsnio autorius aiškina, kad svarbiausi Lietuvos įvykiai lietuviškose ir lenkiškose medijose pateikiami „labai panašiai ir objektyviai“, tačiau lietuvių bėda: skirtumai atsiranda lietuvių nacionalistų, o iš kitos pusės prokremlinių lietuvių medijose, visos jos siekia „ne objektyviai vertinti įvykius, bet sukiršinti lietuvius, lenkus ir rusus“. Tai objektyviai ar neobjektyviai?! Kokie tų medijų pavadinimai autorius nepraneša, beje, įdomu, ar jo nuomone dar išliko nekiršinančių lietuviškų laikraščių ir portalų?

Kitoje diskusijoje „Ko prašo tautinės mažumos: teisių ar privilegijų?“ žinomas blogeris Aleksandras Radčenka aiškino: „mūsų problema nėra diskriminacija, bet valstybinės politikos, liečiančios tautines mažumas, nebuvimas“. Ir paaiškina stipresniais žodžiais: „faktiškai Lietuvos valstybė ignoruoja tautinių mažumų egzistencijos faktą“. Oho! Vėlgi pakartosiu, negi tankiausias už Lenkijos ribų lenkiškų mokyklų tinklas tėra miražas?  

Lietuviai kalti ir dėl kitko: „tautinių mažumų medijos yra mažai įtakingos arba politizuotos, todėl lietuviai mažumų reikalavimus traktuoja kaip politinius šūkius ar nepagrįstų privilegijų siekį“. Blogerio nuomone, „Lietuvos valdžia turi stengtis užtikrinti, kad visi Lietuvos gyventojai, taip pat ir tautinių mažumų bendrapiliečiai, jaustųsi komfortiškai, kad juos mažiau įtakotų Kremliaus įtaka. Tai padidins visų mūsų saugumą“.

Kas tas „jaustųsi komfortiškai“? Žinomas Lenkijos tautinių mažumų specialistas profesorius Adamas Bobrykas sako, kad „tarp 20 mln. lenkų, gyvenančių už Lenkijos ribų, būtent Lietuvoje yra geriausia lenkams aplinka: gausios visuomeninės organizacijos, politinė lenkų partija, švietimas lenkų kalba, kultūros institucijos, atstovavimas savivaldybėse, Seime ir Europarlamente neturi sau lygių niekur kitur pasaulyje. Lenkų mažumos aktyvumas daro įspūdį“.

Bet blogeris A.Radčenka vis tiek aiškina, kad Lietuvos lenkai ne tik komforto nejaučia, bet neturi net elementariausių žmogaus teisių, dėmesio: „teisės laisvai reikšti savo pažiūras, kritikuoti valstybės institucijas, gauti padorų atlyginimą, pensijas, turėti socialinę apsaugą, dalyvauti nesuvaržytuose rinkimuose“. Žodžiu, beveik apartheidas. Neįtikėtina, kad tokius žodžius parašė teisininkas, Vyriausybės kanceliarijos atsakingas darbuotojas. Pasak Vikipedijos, jis aplankė per 50 šalių, negi visur jis taip kalba apie savo tėvynę – Lietuvą?  

Diskusijoje kalbėjęs politologas Karolis Dambrauskas suabejojo pačiu klausimo formulavimu (teisės ar privilegijos?). Tikroje demokratijoje niekas taip nestato klausimo, tai tiesiog teisės, kurios priklauso tautinių mažumų atstovams, kaip ir visiems valstybės piliečiams. Tos teisės privalo būti užtikrintos, nes tuo remiasi demokratinė santvarka. Valstybė neturi ieškoti specialių priežasčių ar naudos, kodėl turi būti gerbiamos mažumų teisės.   

„Lietuvos-Lenkijos santykiai Kremliaus pinklėse“ – šią diskusijų temą Vytautas Bruveris pavaizdavo tokia scena. Kažkur Lubiankoje (Rusijos FSB būstinė) sėdi karininkas atsakingas už šiaurės vakarų kraštą (t.y. Lietuvą) ir lietuvių-lenkų santykių destabilizavimą jame. Tačiau jis esą galėtų eiti parūkyti ir ilgai negrįžti, nes patys lietuviai ir lenkai tą darbą padarys už jį.

Gadiname tuos santykius be jokio Maskvos kišimosi, mano J.Bruveris, o Maskva džiaugiasi, kad Lietuvos valstybė jau beveik 30 metų negali išspręsti Lietuvos lenkų mažumos problemų.

Sustabdykime V.Bruverio fantazijas ir paklauskime: ar tos Lietuvos lenkų problemos yra tikros, ar išgalvotos, gal net tų pačių FSB karininkų? Kodėl jų nėra, tarkim, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, pastarosiose lenkų gyvena dvigubai ir trigubai daugiau. Dėl to, kad kai kurie lietuvių politikai bei visuomenės veikėjai tiki kiekvienu lenkų nacionalistų žodžiu ir pasirengę įvykdyti kiekvieną jų išgalvotą reikalavimą neva gerų Lietuvos-Lenkijos santykių vardan.

Bandžiau skaičiuoti vieną kartą tuos reikalavimus, priskaičiavau 49. Jei kasmet bent po vieną jų įvykdytume, užtruktume pusšimtį metų. Ar ne per ilgai truktų toks Lietuvos kankinimas?

Politologas Andžej Pukšto aiškino, kad tarpvalstybiniuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose yra ir trečias veikėjas – Lietuvos lenkai. Kaip tik jie galėtų tapti tuo tiltu, jungiančiu Lietuvą ir Lenkiją. O sancta simplicitas! Dažniausiai tas trečias veikėjas stato ne draugystės tiltus, bet tik kursto mūsų šalių konfliktus ir dar dergia Lietuvą Europos ir pasaulio erdvėse.

Ką daryti? Diskusijos dalyvių nuomone, pirmiausia atlikti namų darbus. Lietuvos valdžia privalo išspręsti lenkų keliamas problemas, Lietuvos lenkai nustoti žvilgčioti į Maskvos pusę ir draugauti su prokremliniais Lietuvos rusais, o Lenkijos valdžia netoleruoti Lietuvos lenkų lyderių prokremlinių simpatijų. O kas bus, jei Lietuva išspręs ne visas „lenkiškas“ problemas, o, tarkim, pusę (iš 49!), ar lenkai visai nusisuks nuo rusų, ar tik pusiau?

Diskusijos metu iš salės atskrido klausimas: „Ką gali padaryti paprasti Lietuvos žmonės, kad lietuvių-lenkų santykiai pagerėtų?“ V.Bruveris atsakė: „Reikia nesustojant kartoti kaimynams, draugams ir pažįstamiems: „Norime gerų santykių su Lenkija ir lenkais!”  Tie, kurie tvirtins priešingai, bus Lietuvos priešai“. Pabandykime, o gal padės…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  2. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
  3. A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai
  4. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja
  5. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba
  6. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai: pretenzijos rugsėjo 1-osios proga
  7. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  8. A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?
  9. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  10. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  11. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  12. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  13. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  14. A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema
  15. A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia
  16. A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją
  17. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  18. A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu?
  19. A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
  20. A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė Lietuvai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 37

  1. justinas says:
    5 metai ago

    Ponas Lapinskas, man panašus, į tokį Vaižgantišką Mykoliuką, vargšą menininką, kuris moka tik čyruoti savo smuikele ir amžinai kompleksuoti, ir sakyti: – kokie blogi tie lenkai.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      5 metai ago

      O kuo jau tie lenkai geri?! Turėdami geriausias sąlygas už Lenkijos ribų savo kultūrinei veiklai vystyti, jie visą laiką kažkuo nepatenti (?!)… Tai kuo blogesni už tuos “geriečius” lenkus mūsų rusai, gudai, totoriai, karaimai, žydai, romai?! Jiems apie tokias sąlygas, kokias turi taip save vadinantys “lenkai ant Lietuvos”, reikėtų tik pasvajoti, bet jie nedrumsčia vandens taip kaip lenkai…

      Atsakyti
      • Pikc says:
        5 metai ago

        Ne “romai”, o ČIGONAI. 😉
        O į “justyn” neverta kreipti dėmesio – anas jau kuris laikas stengiasi didesniu lenku už pačius lenkus būti. Sunkus dalykas tas nepilnavertiškumo kompleksas. 🙂

        Atsakyti
        • Vilnietis says:
          5 metai ago

          Taip, Lietuvoje jie labiau žinomi kaip čigonai. Tiesiog įvairumo dėlei panaudojau žodį “romai”, kurį jie vartoja savo tautybės apibūdininmui. Beje, čigoniškai “rom” reiškia “žmogus”.

          Atsakyti
          • Pikc says:
            5 metai ago

            Tada “įvairumo dėlei” reiktų sakyti “poliakai”, “doičai”, “skotišai”, “fransezai” ir pan. 🙂 O jei rimtai, nusišvilpt, kaip jie save vadina – mes turime lietuviškus pavadinimus, tad juos ir reikia vartoti. O visokie “romai” yra iš tos pačios serijos, kaip ir “gėjai” – agresyviai brukamos politkorektiškos naujakalbės šiukšlės.

          • Vilnietis says:
            5 metai ago

            Tai dabar nuo lenkų perėjome prie čigonų?

          • Pikc says:
            5 metai ago

            Ne – tik išsakiau pastabą, kad reiktų vengti neomarksistų primetamos “naujakalbės”, ir tiek. O apie tą “nepolitinį” renginį, kuris, atseit, turi skatinti “toleranciją skirtingiems požiūriams”, net nėra ko kalbėti – užtenka pasižiūrėti, kas jį organizuoja: globalizmo propagandos kontora “LAF”, jau seniai “užsirekomendavę” mažamečių tvirkinimo entuziastai “Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje” (žr. straipsnį “Darželinukų tvirkinimas prasidės rudenį” ‘Respublikoje”)… Aha – “nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė” – kurgi ne. 🙂

          • Tvankstas says:
            5 metai ago

            Mano žmonos brolis Romas, tai pagal dabartinį politkorektiškumą kone anekdotai gaunasi, kai pasisako savo vardą, kai kurie perklausia, ar ne čigonas tai reiškia.

          • Vilnietis says:
            5 metai ago

            Byški ne į temą. Lietuvoje populiarus vardas Gitanas ispaniškai reiškia “čigonas”. Vargšai tėveliai, kurie pakrikštijo vaikus tokiais vardais…

          • Tvankstas says:
            5 metai ago

            Taip.

  2. Vilnietis says:
    5 metai ago

    Tai kad Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų (ž. LR Konstituciją!!!).

    Atsakyti
  3. Algimantas says:
    5 metai ago

    Su visais kaimynais reikia šnekėtis .Su lenkais šnekamės jau trisdešimt metų,bet jie mūsų nenori net girdėti-tiek to,pradėkim šnekėtis su latviais,estais,suomiais-kurie yra mūsų kaimynai,bet per dvidešimt septynis metus nė vienas visuomenei skirtas šių šalių TV kanalas
    nepasiekia Lietuvos.Tai kuo Lietuvos valdžios politika (informacijos srityje) skiriasi nuo sovietinės valdžios politikos?

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      Kaip anksčiau SSSR laikais valdžia buvo veidu į Maskvą, taip dabar ES laikais veidu į Varšuvą ir Briuselį.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        5 metai ago

        Kad gal labiau ne veidu, o kita kūno dalimi – liberaliai-tolerantiškai, tskant. 🙂

        Atsakyti
        • Tvankstas says:
          5 metai ago

          Paprasčiausiai nereikia sušlykštinti, reikia išlaikyti orumą ir kito pagarbą, netgi savo priešininkui ar priešui, tai svarbu vien tam, kad nepulti į jausmus, o šaltai galvoti ir tai išsakyti.
          Keiktis mes visi mokame, koliotis skyliavietiškai aplojant – taip pat, bet ar tik tiek žmogus turi sugebėti ?

          Atsakyti
  4. justinas says:
    5 metai ago

    Visų Lietuvos nelaimių kaltininkė( kalbant apie senąją Lietuvą) yra ne Lenkija, o Turkija.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      5 metai ago

      Kokią “žolę” rūkai? ?

      Atsakyti
      • justinas vilniečiui says:
        5 metai ago

        Jeigu nežinai ir nesupranti, galiu paaiškinti. Turkai labai susiję su visomis LDK nelaimėmis. Paaiškinsiu: 1444 metais
        turkai Varnos mūšyje nužudė Vengrijos ir Lenkijos karalių Vladislovą Varnietį, tuo metu LDK valdė jo brolis Kazimieras, Vladislovui Varniečiui žuvus Varnos mūšyje Lenkija buvo priversta į lenkijos sostą kviestis Lietuvos valdovą Kazimierą ir Lietuva neteko atskiro nuo Lenkijos valdovo. Neturėdama atskiro valdovo Lietuva pradėjo daug mažiau dėmesio skirti rytų politikai, kol galiausiai iškilo Maskva ir jau 15 amžiaus pabaigoje ji pradėjo Lietuvą valgyti, kol galiausiai Lietuva buvo priversta su Lenkija pasirašyti Liublino uniją ir Lietuvos faktiškai neliko. Taigi kaip matai Turkija yra kalta dėl visų LDK nelaimių ir netgi žlugimo. Tai tiek.

        Atsakyti
        • Vilnietis says:
          5 metai ago

          Įtariu, kad viduramžių istoriją mokeisi iš Lenkijoje išleisto vadovėlio… Aš, matai, “Justinai”, ar kaip ten tave (gal tu Zbignevas ar Andžejus?), esu istorikas ir viduramžių istoriją mokiausi iš lietuviškų vadovėlių bei Lietuvoje išleistų istorinių šaltinių, taigi ne tau mane mokinti istorijos. O kokią politinę “naudą” iš Lenkijos “karūnos” turėjo LDK, tai čia aiškiau negu aišku bent kiek apsiskaičiusiam žmogui. Neaišku tik tau. Dar paporink mums kaip Australijos aborigenai kenkė Lietuvai. ?

          Atsakyti
        • Algimantas says:
          5 metai ago

          Tik visiškas demagogas gali taip iškreiptai galvoti.

          Atsakyti
          • Algimantas says:
            5 metai ago

            Čia aš Justinui atsakau.

        • tikras lietuvis says:
          5 metai ago

          LDK mums ir nereikia – iš kitų nepragyvensi.
          Lietuva buvo iki LDK vienatautė, tokia ir liko.
          Taip, kad viskas gerai – tai stalinai atajėmė iš Lietuvos jos etnines žemes, suderėtas su leninais, ir atidavė baltarusiams bei lenkams.

          Atsakyti
          • Vilnietis says:
            5 metai ago

            Taip, o tie “geriečiai” lenkai, beje, dabartiniai mūsų strateginiai partneriai (?!), tą Josifo Visarionovičiaus, visų tautų tėvo, dovaną mielai priėmė… ?

          • tikras lietuvis says:
            5 metai ago

            Ne šitie, bet priėmė, o gal, kas gali paneigti?, išmeldė?

          • Vilnietis says:
            5 metai ago

            Manau, kad ne šiaip priėmė, bet vienaip ar kitaip išsireikalavo (?) ir kaip patys tikriausi okupantai nesiruošia nieko grąžinti: nei vokiečiams vokiškų žemių, nei mums mūsų Suvalkų. Gražu…

          • justinas vilniečiui says:
            5 metai ago

            Matau nelabai gerai žinai Lenkijos istoriją – Vakarinės dabartinės Lenkijos žemės yra lenkiškos , o ne vokiškos. Silezija , Kašubija, Liubušas, Pamarys yra Vokiečių okupuotos lenkiškos žemės dar viduramžiais, o Vilnius, Lvovas, Gardinas, Sučava ir kitos žemės Lenkijai atiteko 1387 metais, kai mūsų valdovas – Jogaila jas prijungė prie Lenkijos. Aišku iš pradžių Lietuva turėjo didelę autonomiją, ir po Liublino unijos, tą autonomiją išlaikė , bet, tik dabartinės Baltarusijos ir Lietuvos žemėse.

          • tikras lietuvis says:
            5 metai ago

            Vilnius nebuvo lenkų – nemeluok, lenkų šnipe.

          • justinas tikram lietuviui says:
            5 metai ago

            Tai, kad buvo, nes jau Gedimino laikais iš Lenkijos paimti lenkų belaisviai kartu su žydais pastatė Vilnių. 1388 -1389. Lenkų karalius Jogaila Vilniuje įkurdino lenkų įgulą su Klemensu Maskorzevskiu priešakyje, 1392 metais Jogaila įkurdino dar vieną vietininką Vilniuje, kuris prižiūrėjo Vytautą. 1439 metais Vilniuje buvo įkurdinta dar viena karinė lenkų įgula( taip pat ir Trakuose), kuri prižiūrėjo Žygimantą Kęstutaitį, 1387 metais lenkų karalius suteikė Vilniui Magdeburgo teises. Po 1413 metais pasirašytos Horodlės unijos pagal lenkišką tvarką buvo sukurta Vilniaus vaivadija ( grynai lenkiška struktūra) Po 1569 metų Liublino unijos Vilnius iš esmės buvo trečiosios Lenkijos provincijos sostinė., o 1918 metais Vilnius buvo sugrąžintas teisėtiems šeimininkams lenkams, nes Pilsudskis, prijungė prie Lenkijos, savo tėviškę. Tai tiek.

          • tikras lietuvis says:
            5 metai ago

            Meluoji – teisėti lietuviai, nes jie pastatė, o tai, kad anie kiek tai turėjo savo atstovų, tai ne nuosavybės klausimai.

          • Arūnas says:
            5 metai ago

            Justinai, po savo komentarų gali suprasti, kodėl dauguma lietuvių yra priešiški lenkiškajam supratimui apie Lietuvos pavaldumą Lenkijai ir jūsų valdovo lietuvio Jogailos Lietuvos “prijungimą” prie Lenkijos. Ką padarysi, kad savo valdovų neturėjote, tai teko Gediminaičius kviestis. Daug vėliau, Liubline tą patį, kad Lietuvą Lenkijos karūnai dovanojo Jogaila, sakė vyskupas Padnievskis.. Jonas Katkevičius replikavo: „Jei mes dovanoti, tai kam jums dar derėtis dėl unijos“. Tai istorija, bet šiandien kartojamos pilsudskininkų ir tomaševkininkų pretenzijos verčia lietuvius būti budriais ir saugoti savo tautą ir valstybę, kad vėl nebūtume vėl “dovanoti” gabalais ir nusiųsti ant jų trokštamų “trijų raidžių”

  5. Žemyna says:
    5 metai ago

    Žinoma, baltarusių dabar daugiau. Ypač turint galvoje, kad slavai „užsisėjo” ant jau daug tūkstančių metų ten gyvenusių baltų tautų ir su jais susimaišė ir fiziška, ir savo kalbomis… Kai girdi kalbant kai kuriuos vakarinius baltarusius, kartais rodosi, jog girdi kažkokią dzūkų ar gal jotvingių patarmę.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      5 metai ago

      Blogai, kai psichiatrinėse ligoninėse leidžia naudotis kompiuteriais ir internetu, o dar blogiau, kai tokio tautiško tinklapio kaip “Alkas” redakcija nereaguoja į visokių justinų antilietuviškus šovinistinius pasisakymus… Čia, tipo, demokratija?! Pasitelkęs visą savo lakią fantaziją niekaip neįsivaizduoju, kad Lenkijos spaudoje būtų įmanomi analogiški pasisakymai … Kaip sakė vienas žymus politinis veikėjas “Ir kas galėtų paneigti?…”

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      Gerb. Justinai, per porą trejetą savaičių yra daug kartų paties su kitais pasisakančiaisiais perkalbėta daugybė dalykų, kuriuos vėl ir vėl tenka skaityti po Justino vardu.
      Jei žmogus ginčijasi su tikslu pažinti, tai visada pasidomės prieštaraujančiojo pasakytais įvykiais, vardais, datomis ir pasidarys išvadas, kurios didžiąja dalimi sutaps su jam prieš tai sakytomis.
      Jei žmogus yra samdytas ir apmokamas pagal pasisakymų skaičių propagandistas ar psichiškai nesveikas prieštarautojas (‘mamai atkeršysiu – jos pykčiui nusišaldysiu ausis’) vardan prieštaravimo, tai kalbės tą patį ir po savaitės, ir po metų, ir po dešimties metų.

      Atsakyti
      • Vilnietis says:
        5 metai ago

        Neturiu tikslo įžeisti “Justino” (“Baltarusio”), bet akivaizdu, kad jo komentarai yra aiškiai antilietuviški ir jo stilius man labai primena taip vadinamo “Trolių fabriko” stilių. O to “fabrikėlio” veikėjai, kaip žinia, dirba už pinigus. Taigi manyti, kad šitas žmogelis klysta ar kažko nesupranta, yra mažų mažiausiai naivu… Čia tas pats, jei ėriukas imtų aiškinti vilkui, kad vilkas turėtų būti humaniškas ir neėstų jo, ėriuko. Visiškai nesistebiu, kad paskutiniu metu putinoidiniai troliai taip suaktyvėjo. Stebiuosi, kad “Alko” redaktoriai į tai žiūri pro pirštus ir neblokuoja tokių kaip justinai antilietuviškų pasisakymų.

        Atsakyti
        • Tikras lietuvis vilniečiui says:
          5 metai ago

          Vilnieti, nekreipk dėmesio į tą, trolį, Justiną, juk matai, kad jam varžtai atsisuko.

          Atsakyti
          • Vilnietis says:
            5 metai ago

            Reikės, matyt, pranešti atitinkamom institucijom. Sako, jie labai gerai moka “varžtus susukti”. Ir visiškai nesvarbu, kad tas “Justinas” ar kaip ten jį, tarkim, ne Lietuvoje – savo laiku atsivežėm iš užsienio Burokevičių, jei reikės, atsivešim ir “Justiną”…

  6. Vilnietis says:
    5 metai ago

    Su giliu apgailestavimu pareiškiu, kad “Alko” redaktorius trina mano komentarus, nukreiptus prieš trolio “Justino” antilietuviškus pareiškimus. Kažin, kam tarnauja “Alkas”? Tomašauskiniams ar bumbuliauskiniams?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Birštono apžvalgos bokštas | Vaidoto Grigo nuotr.

Aukščiausiame apžvalgos bokšte – naujovės

2023 01 08
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

2022 12 24
LLB tarybos posėdis Punske | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (I)

2022 12 20
Žiniasklaida | lrkm.lrv.lt nuotr.

Pritarta paramos žiniasklaidai skyrimo pertvarkai

2022 12 14
Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

2022 12 13
Vilniaus senamiestis | KPD Vilniaus teritorinio padalinio nuotr.

Rotušėje vyks paskaita “Vilniaus miesto etnokonfesinė sudėtis (XIV a. pab.–XVIII a.)”

2022 12 13
„Google“ logo | jp.lt nuotr.

Ko dažniausiai šiemet ieškota „Google“?

2022 12 10
L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana

L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana

2022 12 08
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Žemyna apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Sakė, jog sakė... apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Tamsta toks teisus! apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai
  • Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis
  • Nereikalingų vaistų neverta taupyti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
19
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Aukščiausiame apžvalgos bokšte – naujovės

by Ditė Česėkaitė
2023 01 08
0
Birštono apžvalgos bokštas | Vaidoto Grigo nuotr.

Gruodį aukščiausio apžvalgos bokšto Lietuvoje viršūnė tapo ne tik apšviesta, bet ir viena pirmųjų sulaukė naujos stebėsenso sistemos – sensorinės...

Skaityti toliau

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

by Kristina Aleknaitė
2022 12 24
0
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Ruošiant šventinį stalą norisi nustebinti artimuosius išskirtiniais patiekalais? Įdomių skonių ir sumanymų toli ieškoti nereikia – Lietuvos dvarų virtuvė gali...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Žemyna apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Sakė, jog sakė... apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Tamsta toks teisus! apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Žodžio laisvė... apie Bus įteikti Lietuvos tautodailės apdovanojimai

Kitas straipsnis
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Ketinama apriboti Kultūros įstaigų vadovų kadencijų skaičių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai