Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba

Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt
2017 07 17 13:11
93
0
SHARES
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Maždaug prieš 20 metų pas tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį užsuko įtakingų Lietuvos lenkų delegacija su prašymu: ar negalima būtų sumažinti studentams lenkams studijų reikalavimų, nes lenkų mokyklose gautos lietuvių kalbos žinios neleidžia jiems suprasti dėstomų dalykų. Į tai rektorius kategoriškai atsakė, kad universiteto lygio jis nežemins, o lenkams pasiūlė pakelti vidurinio mokslo, tiksliau lietuvių kalbos mokėjimo lygį.   

Kaip atsakė į šį protingą pasiūlymą Lietuvos lenkai? Niekaip. Tas lygis nekilo. Pagaliau Lietuvos valdžia 2011 metų Švietimo įstatymu nusprendė išlyginti abitūros lietuvių kalbos egzaminą visiems mūsų krašto abiturientams (prieš tai jis lenkams būdavo gerokai susilpnintas, atsižvelgiant į jų menkas žinias), kartu sulyginti šių pamokų skaičių su lietuviškų mokyklų, taip pat kelis dalykus dėstyti lietuviškai ir tokiu būdu pakelti tą lygį. Čia ir prasidėjo.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija kartu su lenkiškų mokyklų tėvų komitetais ėmėsi organizuoti lenkų moksleivių streikus. Kad būtų skambiau, ne prieš išlyginimą, bet „už lenkiškumą“. Paremti streiko į Lietuvą atlėkė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, pagąsdinęs Lietuvą, kad „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie geri bus Lietuvos valdžios santykiai su lenkų tautine mažuma“. Buvo nutarta sudaryti dvišalę komisiją Lietuvos lenkų švietimo problemoms spręsti.

Po kelių susitikimų Lenkijos delegacija… pabėgo iš Lietuvos, nepasirašiusi jokio bendro pareiškimo ir net neišgėrusi draugystės šampano taurės. Tokį skandalingą lenkų elgesį galima būtų paaiškinti tuo, kad lenkai tiesiog nerado prie ko prisikabinti, nes Lietuva atitiko ir net viršijo visus Lenkijos, o ir Europos  reikalaujamus normatyvus.   

Lenkams „atsikabinus“, aistros lyg ir nurimo. Tačiau prieš keletą savaičių, paskelbus lietuvių kalbos egzamino lenkams nepalankius rezultatus, Lietuvos lenkai vėl pakilo į kovą, ačiū Dievui ne streikais, bet viešai skelbiamomis nuomonėmis. Žinomas Lietuvos lenkų veikėjas Aleksandras Radčenka savo straipsnyje „Pyro sėkmė“ („Pyrrusowe sukcesy“) egzamino sulyginimą taip ir vadina „Pyro sėkme”, nes jis „priešingai deklaracijoms ir prielaidoms atves tik prie dar didesnio tautinių mažumų susvetimėjimo ir atstūmimo“. Nieko sau, negi geriau išmokę lietuvių kalbą lenkai dar labiau pyks ant Lietuvos?

Kadangi iš lenkų abiturientų valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 80,74 proc. (pernai 87,87 proc., lietuvių abiturientų atitinkamai 89,5 proc. ir 89,9 proc.), anot autoriaus, tai reikštų, kad penktadalis lenkų abiturientų neįstos į universitetus. Kadangi Lietuvos lenkai užima priešpaskutinę vietą pagal aukštąjį išsilavinimą (po jų tik romai), tai suduos „stiprų smūgį lenkų ateičiai“.

O laikraštis „Kurier Wilenski“ jo redaktoriaus lūpomis dar pagąsdina, kad dėl tokių rezultatų dalis lenkų vaikų tėvų ims mąstyti, kurią mokyklą rinktis jų vaikams, lenkišką ar lietuvišką?    

A. Radčenka aiškina, kad 2011 metų švietimo įstatymo priėmimas buvo stumiamas “buldozeriu”, pažeidžiant Konstituciją ir be reikiamo perėjimo laikotarpio. Visa tai yra melas, teisininkui A.Radčenkai, dirbančiam Vyriausybės kanceliarijoje taip fantazuoti nederėtų. O jo plėtojamos idėjos apie būtiną pozityvią diskriminaciją lenkams, jiems siūlant lengvesnius egzaminus mokykloje ir universitete, gali atnešti priešingų rezultatų nei tikina jų autorius.            

Jo manymu, reikia sudaryti sąlygas, kad mažumos turėtų tokias pačias išsilavinimo galimybes, kaip ir likusi visuomenės dalis. Bet juk tam reikėtų tik išlaikyti reikiamus egzaminus nors tuo pačiu lygiu kaip lietuviai. Negi esant vienodiems rezultatams, lenkas iš studijų būtų pašalintas vien dėl to, kad jis lenkas? To Lietuvoje niekad nebuvo ir nėra.

Išsilavinę, nors ir lengvatiniu būdu lenkai esą taps pavyzdžiu savo bendruomenei. Kažin. Žinodami, kad vienu ar kitu reikalu žmones konsultuos lenkai teisininkai ar gydytojai, tiek lenkai, tiek lietuviai galėtų turėti pagrįstų įtarimų dėl jų kvalifikacijos ir kalbos mokėjimo, nes jie juk bus laikę lengvatinius egzaminus. Gali tuomet atsitikti taip, kad tokie “specialistai” dėl savo kvalifikacijos visuomenėje (taip pat ir lenkų) bus vadinami jau beveik užmirštu šunadvokačio ar šundaktario vardu. Tautinei bendrijai tai garbės nedarys.

Tokiu būdu rektoriaus R. Pavilionio mintis, kad nuolaidų dėl lyties, rasės ar tautinės kilmės nei priimant, nei baigiant universitetą negali būti, aktuali ir dabar. Vienintelis tinkamas kelias – įvesti vienodus standartus, pasiekti reikiamą lygį visose Lietuvos mokyklose. 

Pats A. Radčenka pateikia pavyzdžių, kai lenkų mokykloms nereikia jokių išimčių ar lengvatų. A .Mickevičiaus ir Jono Pauliaus gimnazijose, valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė per 90 proc. abiturientų, tai aukščiau nei visos šalies vidurkis. Jį numuša rajonų mokyklos. Pvz., Šalčininkų rajone lietuvių kalbos egzamino neišlaikė apie 30 proc. lenkiškų mokyklų mokinių.

Beje, lenkiškas kaimo mokyklas lenkų politikai laiko dideliu savo laimėjimu. Tačiau be kokybės ir ypač lietuvių kalbos pagerinimo, vėlgi A. Radčenkos žodžiais tai bus Pyro pergalė, nes po kelerių metų Vilniaus ir Šalčininkų rajone kiekvienas kaimas turės po lenkišką gimnaziją, tačiau be universitetų absolventų…

O ką apie Lietuvos lenkų švietimą kalba žinoma Lenkijos lietuvių žurnalistė Živilė Makauskienė, galinti pažvelgti ir iš Lenkijos patirties pozicijų? Anot jos, „Kai kurių Lietuvos lenkų organizacijų veikėjų skleidžiamos kalbos, esą moksliškai patvirtinta, jog tautinės mažumos atstovai niekada neišmoks taip gerai valstybinės kalbos, kad galėtų lygiuotis su valstybinės tautos atstovais, todėl ir Lietuvos lenkų moksleiviams negalima kelti tokių pačių reikalavimų kaip lietuvių vaikams, Punsko Kovo 11-osios licėjuje kelia juoką“.

Lenkijoje valstybinė kalba, jos mokėjimas ar mokymasis niekada nebuvo derybų objektas – nei su kuria nors valstybėje gyvenančia tautine ar religine bendruomene, nei su kuria nors kaimyne valstybe. Valstybinės lenkų kalbos mokymo programa yra vienoda visiems Lenkijos moksleiviams nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ar religijos, nesvarbu, kokiose mokyklose jie mokosi. Niekada nebuvo net svarstymų suteikti kuriai nors tautinei mažumai lengvatų.

Seinų „Žiburio“ mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Irenos Gasparavičiūtės nuomone, „Lenkijoje visiems akivaizdu, kad norint gyventi ir dirbti savo valstybėje ką jau ką, o valstybinę kalbą reikia mokėti gerai. Mūsų mokiniai iš lenkų kalbos gauna aukščiausius balus ir nesiskundžia tuo, kad neturi nuolaidų ar kad nežiūrima pro pirštus į jų daromas klaidas. Priešingu atveju jie nesijaustų lygiaverčiais, jaustųsi prastesni nei lenkai“.

Pabaigai keli siūlymai A. Radčenkai ir kitiems aktyviems Lietuvos lenkams. Nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulės Vingelienės nuomone, šiųmečiai rezultatai atsirado dėl gerokai prastesnio kontingento, todėl daryti išvadas, tuo labiau politines apie lenkams kenkiantį blogą įstatymą ir tautinių mažumų atstūmimą nėra pagrindo. Tokie žodžiai kaip tik įkvėps Lietuvos lenkų „kovotojus“, taip pat Lenkijos valdžios atstovus vėl ir vėl kalbėti apie Lietuvos lenkų persekiojimą, nors esmė čia tik lietuvių kalbos gramatikos išmokimas.

Ir dar. Lenkijos lietuviškų mokyklų pradinėse klasėse lenkų kalbos pamokų yra netgi daugiau už lietuvių, todėl jau baigdami pradinę vaikai žino gramatiką, gali kalbėti ir skaityti lenkiškai.  Lietuvoje lenkų pradinėse klasėse jokiu suvienodinimu nekvepia (nors tai gali padaryti pačios mokyklos), čia pirmoje klasėje lietuvių kalbos pamokų tėra tik dvi, kai lietuviškose mokyklose aštuonios (lenkų kalbos – septynios). Aišku, kad vyresnėse klasėse lenkai tik vejasi lietuvius ir niekaip nepasiveja iki pat abitūros.

Prieš keletą metų kalbėjausi su Baltarusijos Gardino mokyklos lenkų mokoma kalba (vienos iš dviejų pusei milijono Baltarusijos lenkų) direktore. Išgirdusi iš manęs, kad Lietuvos lenkų mokyklose valstybinei kalbai taikomi susilpninti reikalavimai, ji tiesiog pasibaisėjo: jei taip būtų pas mus, niekas neleistų vaikų į tokią mokyklą!

Kaip tik ir pagalvojau: ar ateis toks laikas, kai Lietuvos lenkai sužinoję, kad vienoje ar kitoje lenkiškoje mokykloje lietuvių kalbos mokymas neprilygsta lietuviškoms mokykloms, tuojau pat atsiimtų iš jos vaiką, nes tokioje mokykloje vaiko ateičiai būtų suduotas nepataisomas smūgis. Bet kol kas viskas vyksta atvirkščiai: lenkai tėvai protestuoja prieš suvienodintą, t.y. pagerintą lietuvių kalbos mokymą. Negi apie vaiko ateičiai atnešamą žalą jiems niekas nepaaiškina?

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  2. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja
  3. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  4. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
  5. A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai
  6. A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?
  7. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  8. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  9. A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją
  10. R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas jie yra?
  11. A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma
  12. Ž. Makauskienė: Paritetas tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – netinkama formulė
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  14. A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema
  15. A. Patackas. Lietuvos lenkai, ir kur jūs nueisite paskui tuos, su Georgijaus juostelėmis atlape?
  16. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  17. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  18. A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
  19. A. Lapinskas. Ar nori viceministrė E. Tamošiūnaitė išmokyti mažumas lietuviškai?
  20. A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu?
  21. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  22. A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
  23. A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?
  24. A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
  25. A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė Lietuvai
  26. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  27. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  28. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  29. A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia
  30. A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?

Comments 93

  1. saulius says:
    4 m. ago

    Šitas žmogus labai myli lenkus, nes tik apie juos ir rašo. Įdomu ar jis neturi kitokių temų? Kodėl nerašo nieko apie rusus ir Astravą? Labai keista asmenybė pan Lapinskas.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      ?

      Atsakyti
    • Vilnietis says:
      4 m. ago

      Manau, kad ponas A.Lapinskas labai myli lenkus ir nelabai myli lenkų politikus-nacionalistus bei jų “kresų politiką”…

      Atsakyti
    • Vilnietis says:
      4 m. ago

      🖕🖕🖕

      Atsakyti
      • Vilnietis says:
        4 m. ago

        “Pirštai” buvo skirti p. Sauliui. Jo mąstymas tik tiek ir vertas…

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Tas “Saulius” iki šiol vis čia skelbdavosi kitais vardais, kas rodo jo blogus ketinimus.

          Atsakyti
    • Tomas says:
      4 m. ago

      Pritariu, kaip sakoma – tarp meilės ir neapykantos tik vienas žingsnis. Labai jau įtartinai atrodo temų pasirinkimas.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Tema aktuali, bet neramina kas kita – jis padeda lenkams, nes Lietuvoje išranda … lenkus.
        O tai jau – nusikaltimas.

        Atsakyti
        • Vilnietis says:
          4 m. ago

          ???

          Atsakyti
    • Bronislava says:
      4 m. ago

      Tai jūs, Sauliau, rašykite. Ko taupote savo gebėjimus?

      Atsakyti
  2. >sauliui says:
    4 m. ago

    Sauliau, nusišnekėjai.O dėl straipsnio autoriaus vertinimo būtina pasakyti,kad tai vienas iš sąžiningesnių visuomenės veikėjų ir žurnalistų,labai kompetentingas lenkakalbių tema.Tad,sauliau, įtariu,kad tau lietuvių kalba nėra prie širdies.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      + !

      Atsakyti
  3. Vilnietis says:
    4 m. ago

    Szanowni panowie, gerbiami ponai, gerbiu lenkų kalbą ir lenkus, bet… Kokie, atsiprašau, “Lenkai Lietuvoje”?! Lenkai gyvena Lenkijoje!!! Apie tai, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje, rašė Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai (ž. akad. Zigmo Zinkevičiaus bei prof. Halinos Turskos publikacijas). Beje, taisyklinga lenkų kalba kalba tik tie, kurie baigė “polonistiką” Vilniaus ar Lenkijos universitetuose. Visi kiti gi Vilniaus krašto “lenkai” kalba arba rusiškai, arba “po prostu”. Tai dėl ko laužomos ietys ir keliama audra vandens stiklinėje?! Dėl to, kad Lietuvos Respublika – suvereni valstybė, turinti savo valstybinę kalbą (kaip, beje, ir Lenkija!), kuri yra privaloma VISIEMS LR piliečiams – ir lenkų, ir rusų, ir baltarusių, ir ukrainiečių, ir totorių, ir karaimų, ir vokiečių, ir latvių kilmės? O jei Lenkijos politikams-nacionalistams kažkas nepatinka, tai čia jau jų problemos. Mums gal taip pat nepatinka lietuviško Suvalkų “trikampio” aneksija bei Vilniaus krašto okupacijos vadinimas “pilietiniu karu tarp senųjų ir naujųjų lietuvių”, bet mes nevykstame į Lenkiją ir nedarome ten tokių pareiškimų, kokius daro lenkų “ponai”, atvykę pas “cholopus litwinus”…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Štai dėl ko visus, kurie vis randa lenkus Lietuvoje, dera įspėti: dirbate priešui.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        4 m. ago

        O Tamsta nuvažiuok pagyventi į Šalčininkus ir Tave atras lenkai.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Jonai Vaiškūnai,
          kur pats randi Lietuvoje lenkus?
          Gal jau baigiam tą Lietuvos priešų propagandą?
          Kol ne vėlu.
          Ar patį jau irgi nupirko?

          Atsakyti
          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Lietuvos lenkai yra tie lietuviai kurie nori būti lenkais. Ir jiems to neuždrausi. Nuvažiuok į Šalčininkus pagyvenk ir pajusi savo kailiu, kas yra „Lietuvos lenkai“. Bet gal geriau – nevažiuok,

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Jonai, esi tamsus: ten nėra jokių lenkų, nes yra rajono laikraštis rusiškai ir lietuvių k. bet nėra lenkų k., kas rodo, kad nėra lenkų.
            Tiesiog tenykščiai stengiasi iš lenkomanų sukelto konflikto pasipelnyti: tai jų vaikams sumažina reikalavimus per egzaminus, tai krepšelio dydį mokyklose pagausina, tai gauna kokių pinigėlių iš Lenkijos ir pan.
            Eilinis pasipinigavimas.
            Todėl tie jų “norai” tiesiog turi būti Lietuvos esama tvarka nebeleidžiami: Lietuvoje visi turi būti lygiateisiai ir parazitų čia nereikia.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Jie ir yra lenkai.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Jonai, neskaitai komentarų:
            tauta yra tik savos nuo amžių amžinųjų teritorijos bendruomenė.
            Atvykėliai gali būti, bet jei jie atvyko gyventi visam laikui, tai per laiką, per kartas įeis į vietinę tautą.
            Jei jie buvo lietuviai, tai Anglijoje jie pataps anglais: https://lt.wikipedia.org/wiki/John_Gielgud

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Šiuolaikinėje neoliberalioje visuomenėje, kaip žinote, vadovaujamasi nuostata – kas kuo save laiko tas tuo ir yra. Deja.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Svarbu ne kas kuo save laiko, o kas kuo yra.
            Pvz., žulikas niekada nepasakys apie save, kad jis – žulikas.
            Ne tas knygas skaitai.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Lenkas – ne žulikas. Lenku visada buvo būti garbė – o ne Lietuvos mužiku. Pasiskaitykite istorinę spaudą jaunuoli.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Aš ir nesakau, kad lenkas = žulikas.
            O jaunuolis prieš mane esi pats – man 64m. amžiaus.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Citata: “Lenku visada buvo būti garbė – o ne Lietuvos mužiku”.
            Čia jau tu, Jonai, aiškiai menkini lietuvių tautą.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Pasiskaitykite istorijos vadovėlį. Pvz. Lietuvos valstiečiai buvo raginami dalyvauti sukilime prieš carizmą, žadant, kad laimėjimo atveju – visi galės būti VALNAIS LENKAIS… ir tt. Užmerkti akis lengviausia. Ką darote, kad repolonizacijos šmėkla ir vėl Lietuvos nedraskytų. Diskutuojate komentaruose?

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Ir ką – tas parašymas jums yra tiesa? Gal pabandykite pats pamąstyti, o nežinia kieno kalbas patikrinkite?

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            Labai gerbiu Lenkijos lenkus,- tai didi ir garbinga tauta, kuri mažai ką bendro turi su savo kvailais politikais (tas pats kaip ir pas mus!), bet negaliu gerbti mūsų “lenkų”, kurių pavardės yra Krepsztul (Krepštulis), Wojsznis (Vaišnys), Dedel (Dėdelis), Bubnel (Būbnelis), Jankełoic (Jankelaitis), Gaidis (Gaidys), Wentis (Ventys), Dowda (Dauda), Łowkel (Laukelis) ir t.t.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Nežinau už ką juos turėčiau gerbti?
            Pvz., tokie jų štybeliai:
            “1228 m. atvyko į Konrado I Mazoviečio jiems paskirtą prūsų Kulmo žemę pirmieji riteriai Konradas fon Landsbergas ir Otonas fon Zaleidenas”
            http://www.lietuvos.org/istorija/byla/index.htm
            Ir dėl ko, manai, prieškariu dainavo:
            – tupi lenkas už kalniuko, žiba akys kaip velniuko. 🙂

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            ???

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            Gerb. J.Vaiškūnai, gyvenau Šalčininkuose 10 metų, bet mačiau ten tik gudus (baltarusius) ir sulenkėjusius vietinius lietuvius. Jie tokie pat lenkai kaip aš žydas. Beje, Rytų patarlė sako: “Kiek bekartotum žodį ‘chalva’, burnoje saldžiau nuo to nepasidarys”. Turėjau omeny štai ką: jei mano seneliai ir tėvai buvo lietuviai, o aš sumaniau dėl kokių nors priežasčių tapti lenku, tai aš jau ir būsiu lenkas, nes to labai labai noriu. Taip? Pagal Tamstos logiką išeitų, kad taip. Nesąmonė!!! Mišriose šeimose – taip! Vaikas gali pasirinkti tėvo arba motinos tautybę. Bet jei proseneliai, seneliai, tėvai buvo lietuviai, o vaikas “tampa” lenku, tai čia jau, atleiskite, pornografija.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Visa tai ką rašote – tiesa. Tačiau dabartinė politkorektiška sistema remiasi – žmogaus asmeniniu apsisprendimu – jei jis nori būti lenku – jam niekas negali trukdyti. Patys Lenkijos Respublikos lenkai žino, kad mūsų tuteišiai daugiausia yra „nominalūs“ (apsišaukę, pasivadinę, pasiniai) lenkai, tad ir kuria Lenkijos-Lietuvos santykių politinę strategiją – iškeldami kaip pagrindinį tikslą joje – siekti vadinamųjų kresų nominalių lenkų lenkiškosios savimonės ir lojalumo Lenkijos Respublikai formavimo visomis galimomis priemonėmius (tai vadinama Lenkijos pakraščių 2Repolonizacijos strategija“, apie ją daugiau galima sužinoti čia – http://alkas.lt/2014/01/21/k-kozeniovska-lenku-kulturos-buvimas-rytuose/). Kadangi ši strategija jau daugelį metų sėkmingai įgyvendinama Lietuvos valdžia ipadedant, tai jau iš ne vieno Jūsų minėo „gudo“ sėkmingai suformuoti tikri Lenkijos patriotai. O Jūs to vis dar nejaučiate?

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            Deja, jaučiu… Dabar, Jums leidus, truputį ne į temą. Rytoj einu į sinagogą, “užsirašau” pas rabiną už tam tikrą sumą (auka sinagogai) žydu ir emigruoju nafyg į Šventąją Žemę… 🤣

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Vaiškūnas pasakoja pasakas: ne kas kuo prisistato, o kas kuo yra iš tikrųjų – štai kur esmė ir tikras pavadinimas.
            Kas mokykloje yra matęs tokį pavadinimą “Karžygys tikro kailyje”, tas tai žino ir juokų nebešneka.

          • JUOZAS says:
            4 m. ago

            ne tik Vilniaus krašto okupacijos laikais, bet ir sovietmečiu Vilniaus kraštas buvo sparčiai nutautinamas. Pažįstu “lenką”kilimo nuo Molėtų, kurį tėvai atsivežė į Avižienius. Ir ką ? – ogi lietuviškų mokyklų čia nebuvo, teko mokytis lenkškoje. Sovietų funkcionieriai, deja, dirbo svetimiems, taip buvo padėta uždelsto veikimo bomba

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            ???

        • Vilnietis says:
          4 m. ago

          Lenkai, kurie nekalba lenkiškai… Geras… 😂

          Atsakyti
      • Vilnietis says:
        4 m. ago

        ???

        Atsakyti
  4. Pilkis says:
    4 m. ago

    Kiek yra lenkų? 50mln? Kiek Lietuvių? 3mln.? Tai kas čia yr tautinė mažuma? Gal tiesiok atsi….. lenkai jūs. Lietuva turi teisę ginti savo kaalbą ir kultūrą savo valstybėje ir kelti grieščiausius reikalavimus. Kitu atveju čia bus kosavas ar daar kažkas. Jeigu tu mielas lenke cia Lietuvoje neptinka, važiuok gyventi i tėvyne Lenkija, viskas paprasta. Vilniaus kraštas ir 300km spinduliu visada buvo gyvenamas baltų. Katalikiška okupacija ir tarpukario lenkų išpolii, nėra priežaastis sulenkinti Vilniuas krašto. Parazituojantys vaidus kurstantys veikėjai turi būti siunčimi gyventi į Lenkiją.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      + + + !
      Beje, DEMOKRATINĖ valstybė turi NE TEISĘ, bet PAREIGĄ VISIEMS šalies piliečiams, nežiūrint jų tautybės, sudaryti LYGIAS GALIMYBES išmokti visų pirma VALSTYBINĘ k., kuria tvarkomas oficialusis šalies gyvenimas. Nes tik taip jiems užtikrinamos visos konstitucinės šalies teisės, lygios su kamienine tauta galimybės. Nemokėdamas oficialiosios šalies kalbos tokiu pat lygiu, kaip ir pagrindinė valstybės tauta, jis negalės būti vienodai informuotas, vienodai suprasti įstatymus ir t.t.
      Visada pravartu mokytis iš žydų. Suraskite bet kurio valstybėje augusį žydą, kuris valstybinę kalbą mokėtų prasčiau už tos šalies pagr. tautą… 🙂 Lietuvoje veikiau rasite atvirkščią atvejį, kai besiveržiantys į „pažangą” kalba bent trijų kalbų mišraine, ir nė vienos iš jų bent kiek padoriau nemoka…

      Atsakyti
      • Vilnietis says:
        4 m. ago

        👍👍👍

        Atsakyti
  5. Žemyna says:
    4 m. ago

    Pono Radčenkos paklausčiau, ar jis bent sykį bandė įsijausti į savo ukrainiečio senelio savijautą, kai šis buvo verčiamas tapti lenku? Nes tik tai turėjo padaryti jo gyvenimą bent kiek pakenčiamesnį, apsaugoti nuo nusavinimo jo žemę, gimtuosius šeimos namus? Kaip jis nuleidęs akis eidavo pro savo cerkvės batiušką, pro savo buvusius, bet išdrįsusius nepasiduoti parapiečius, nes širdyje juk jautėsi išdaviku…
    Ar bent bandė įsivaizduoti, ką jaučia VYRAS, kai tenka nuleisti galvą prieš atėjūnų neteisingumą bei smurtą, ir savo šeimą – tiek senus tėvelius, tiek savo vaikus – savęs išsižadėjimui, perkrikšto pažeminimui pasmerkti?
    Ar jam niekada nekilo klausimų, kodėl tiek pačioje Lenkijoje, tiek „lenkiškose” kaimyninių tautų žemėse tiek daug lenkų su pavardėmis, neturinčiomis nieko bendro su lenkų k.?

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      4 m. ago

      Na, apie ką čia Jūs, miela ponia?… Tautos išdavikas ir Afrikoje yra išdavikas. Manau, kad jei ne ukrainiečiai, tai Dievas nubaus tą savo tautos išdaviką… Vėliau ar anksčiau…

      Atsakyti
  6. Algimantas says:
    4 m. ago

    Gerb.poetas J.Marcinkevičius kažkada yra pasakęs,kad sunku būti lietuviu.Ir tai – tiesa.Todėl visiškai nenuostabu,kad prieš karą- 20-ame dešimtmetyje( klasta Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte) esantys lietuviai ir baltarusiai buvo priversti “tapti”lenkais.Čia bėda yra sena.Bet šviežia ir pati baisiausia Lietuvos tragedija yra tai,kad visos (ypač po 2000 m.) valdžios Lietuvoje atsiduoda Tamoševskio ir jo pakalikų šantažui ir visiškai nieko nedaro,kad Lietuva (visom prasmėm) išliktų. Būkit prakeiktos visos valdžios naikinančios Lietuvių kalbą ir Lietuvą Lietuvos žemėje.

    Atsakyti
  7. Pikc says:
    4 m. ago

    O juk reikia tiek nedaug – valdžios su stuburu, kuri lenkams pasakytų “nelįskite į svetimos valstybės vidaus reikalus”, o “liankams” – “jei mūsų tvarka nepatinka – “čemodan-vokzal-varšava”. Na, o visus prieš valstybę veikiančius “wannabe lugandon” fruktus priverstų “atsakyti pagal įstatymą”.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      4 m. ago

      Kaip sakoma, Tamstos žodžiai… prokurorui į ausį… 😂

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 m. ago

        Net graudu pasidarė – kur mūsų Sąjūdžio laikų išdidumas, tiesūs stuburai ir ligi tol nepažintas vidinės laisvės pojūtis? Jei „lyderių” kinkos dreba – gal jie taip prisidirbę, kad mirtinai bijo, jei tiesa išlįstų į paviršių? Gal jie slapčiomis dar ir Lenkijai šalį praskolinę?

        Atsakyti
        • Vilnietis says:
          4 m. ago

          Ir kas galėtų tą paneigti?… 😆

          Atsakyti
          • vijurks says:
            4 m. ago

            Zemyna, kur dingo isdidumas? senai dingo xD jau kokiam 14 amziuj. velnio subinej katalikybej dingo xDDD baisesnes religijos nerasi, bet ne kiekvienam tuos dalykus suprasti

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Svarbiausia, kad trūksta visai nedaug – net Lietuvos lenkakalbiai tai supranta.
            Citata – “2013 metais Audronė Daraškevičienė kalbino pogon.lt redaktorių Ryšardą Maceikianecą:
            ” Netiesą kalba Lenkija, kad mes iš kažkur atkeliavom. Neteisingai mąsto lietuviai, kurie mano, kad jei mes kalbame lenkiškai, tai esame kažkaip susiję su Lenkija. Jei mes nuo amžių šioje vietoje gyvenom, jei čia Lietuvos žemė, vadinasi mes niekad negyvenom Lenkijoje. Tai kokiu būdu mes tapom lenkais? Mes galėjom būti tik sulenkinti. Mūsų šaknys čia. Čia mūsų Tėvynė. Tad mus reikia vertinti kaip savus. Ir nesieti mūsų su Lenkija. Kai Lietuvoje svečiavosi popiežius, jis pasakė, kad mes esame lenkų kilmės lietuviai. Paskui visi pradėjo kartoti, kad mes lenkų kilmės lietuviai. Tačiau ką reiškia žodis kilmė? Jis rodo, iš kur žmogus atkeliavo. Jei sakoma „lenkų kilmės prancūzas“, suprantam, kad jis atkeliavo iš Lenkijos, emigrantas. Tačiau mums tai netinka – mes iš niekur neatkeliavom. Mums geriausiai tiktų apibrėžimas – lenkakalbis lietuvis. Pagal pilietybę, politine prasme ir pagal kilmę”.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Taip jie supranta:
            http://www.delfi.lt/multimedija/astravas-monstras-salia-musu/monstras-salia-musu-astravo-ae-pasoneje-gyvenantys-buivydziu-gyventojai-miega-ramiai.d?id=74863266

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            👍👍

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            “Grynai lenkiškų šaknų…” Pasakė moteriškė ir, ko gero, net nesusimąstė, ką pasakė… Vargšai tie “lenkai”… Gilios jiems užuojautos! 😭

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Seniai išmirs, bet jaunų nereikia lenkinti lenkiškai mokančiose mokyklose.
            Kodėl, Jonai Vaiškūnai, neskelbi tokių straipsnių?

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            O kodėl Tamstai neparašius?

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Galiu – ar spausdinsi mano slapyvardžiu tikras lietuvis (savo asmeninius duomenis, jei labai norėsi, redakcijai galiu pateikti, bet su sąlyga kad jie nebūtų skelbiami)?

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Su slapyvardžiu rašyti galima, bet slapyvardis turi būti ne išsireiškimas – o vardas ir pavardė, tai yra tikroviškas. Bet patarčiau nesislapstyti po kaukėmis.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Ne dėl slapstymosi – mano artimieji mano, kad mano rašinėjimai jiems gali pakenkti (tuo labiau, kad man jau buvo iškelta 12 bylų – už komentarus 7 ir dar 5 teismus apturėjau, besigindamas nuo policijos neteisėtų veiksmų, kada mane, besikreipusį dėl filmuojamoje vietoje chuligano chuliganiško vairavimo ir užpuolimo, bandė patį nukaltinti, ką galėčiau irgi aprašyti), jei ką , kurias visas aš laimėjau, bet artimiesiems visa tai kelia bereikalingą stresą), todėl prašo savo pavarde nerašinėti.
            Betgi kokia kita pavarde galėčiau rašinėti – tai būtų netiesa ir būtų didesnė blogybė, nes gali atsirasti tokia pavarde vardu asmuo, kuris yra registruotas kaip toks (tai žydomasoninis feisbukas įvedė tvarką, kad ten su tokiu vardu tiesiog blokuoja. Jūs tokie nebūkite).
            Slapyvardis tikras lietuvis yra ne išsireiškimas. Tuo labiau, kad jis rodo ką toks asmuo atstovauja. O tai būtų žymiai geriau, nei pavardės, kurios visai nieko nesako apie tai kas yra kas.
            Tokie teisybininkai, kaip žinia, žulikavoti mėgstančių nėra pakenčiami.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Slapyvardis nuo teismų neapsaugos, deja. Jei rašinyje bus teismingų išsireiškimų, tai jais ir bus pasinaudota. Bet gal neverskime straipsnio komentarų skilties susirašinėjimo skiltimi. Rašykite Alkui.lt tiesiogiai.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            O kas šneka, kad reikia nuo atsakomybės apsisaugoti?
            Neskaitei – tau parašiau, kad netgi atskleisčiau savo duomenis, nors jei dėl atsakomybės, tai jie ir dabar randa, tik nieko negali padaryti – gauna į dantis.
            Taip, kad, Jonai, nepergyvenk dėl manęs – pačiam, kaip suprantu, visi tie gandintojai yra baisūs? 🙂 – Nebijokite! – sakė Šv. Popiežius Jonas Paulius II.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 m. ago

            Aš nesidangstau ir be popiežiškų pamokymų po slapyvardžiais ir Tamstai nesiūlau.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Ir kodėl puoli užgaulioti, kada parašau tiesą?

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Slapyvardis – ne dangstymasis.
            Niekur nėra nuorodos, kad būtinai rašyti savo pavarde.
            Todėl slapyvardžiai komentatorius kaip tai charakterizuoja – tai žinotum, jei būtum komentatorius.

          • Svirba says:
            4 m. ago

            “….kad mano rašinėjimai jiems gali pakenkti (tuo labiau, kad man jau buvo iškelta 12 bylų – už komentarus 7 ir dar 5 teismus apturėjau, besigindamas nuo policijos …”

            ar tik ne algirdas paleckis ?
            😉

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Jam, kiek pamenu, buvo iškelta tik 1 byla ir toje pačioje jį nuteisė.

            Nepasakiau dar vienos priežasties: kasmet gaunu grasinimų mane nužudyti ir jau vien dėlto nedera visko atskleisti tiems, kuriems nereikia.

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            ???

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            ???

  8. Ryšard Maceikianec says:
    4 m. ago

    Ryšard Maceikianec Gera reklama A. Radčėkai, Ivano ir Katerinos Radčenku, NKGB veikėjų anūkėliui. Žiur. Juozapo Mackevičiaus romaną “Kelias į niekur”. Bat apie tai autorius nei žodžio – kad rusų kilmės iš Pskovo veikėjas nustato elgėsio standartus Lietuvos lenkams ir kad tie reikalavimai kenkia ne Lietuvos lenkai, o rusų kilmės veikėjas.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Puikus pastebėjimas.

      Atsakyti
  9. Pasipiktinęs kaimietis says:
    4 m. ago

    Gerai paaiškinta viskas sudėliota. Ir durnam aišku, kad valstybinę kalbą kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo tautybės, reikia mokytis vienodomis sąlygomis ir bent išlaikyti vis dar palenvinto vertinimo lietuvių kalbos egzaminą. Vis dar diskriminuojami tie vaikai, kurie lanko mokyklas valstybine kalba, nes jiems vertinimas griežtas, o lenkiškose mokyklose už tokį patį klaidų skaičių gauna geresnį pažymį. Ir vis tiek rėkia, meluoja, skundžiasi.
    Lenkų mokyklų vadovai ir jų steigėjai, t.y. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų lenkų akcijos savivaldybės tyčia nesistengia didinti lietuvių kalbos pamokų skaičiaus, tyčia neįdarbina gerų mokytojų, kad lenkų akcijos partija ten besimokančių vaikų sąskaita galėtų krauti sau politinį kapitalą, kad galėtų skųstis ir gauti papildomų pinigų iš Lenkijos, kad galėtų ir toliau šantažuoti Lietuvos valstybines institucijas.
    Yra vienintelė išeitis – visos mokyklos turi būti tik valstybine kalba su dėstomomis lenkų, rusų , baltarusių kalbomis . Antraip niekada nesibaigs tie skundai, nes tomaševskininkai mokyklas pavertė savo partijos rėmėjais, įdarbina tik lojalius rajono politikai mokytojus, neskiepija meilės Lietuvos valstybei, neskatina vaikų pažinti Lietuvos gamtą, kultūrą. Jų vaikai vasaros metu stovyklauja, važiuoja į ekskursijas tik į Lenkiją, o nei karto nėra buvę Maironio ar Žemaitės, ar Dariaus ir Girėno tėviškėje. Nors reikalauja Švietimo įstatymas net dviejų dalykų: geografijos ir istorijos nedėsto valstybine kalbą, nes ne visi mokytojai gerai moka lietuviškai. Padarykite valstybinės kalbos egzaminą lenkiškų mokyklų mokytojams ir pamatysite kokie bus rezultatai. Gal tada Premjeras ir Švietimo ministrė supras, kad kito kelio nėra.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      4 m. ago

      Nesupras. Kodėl? Nes nenorės suprasti! 😁

      Atsakyti
  10. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    4 m. ago

    Galvoju sau, ar alkas preleis mano komentarą ar ne? Pagyvensim pamatysim.
    Užsiimsiu, ne savo nuomonės pasakymu, o pačio pačio demokratiškiausio LR Prezidento Valdo Adamkaus apgailėtinus pažadus lenkams pacitavimu iš tokios publikacijos:

    – Pone Prezidente, būtų labai įdomu išgirsti ir šiandieninių mūsų santykių su Lenkija vertinimą, kuriuos užgožė Rusijos konfliktas, ir mes šiek tiek primiršome, bet tie klausimai, kuriuos kėlė Lenkija, tautinių bendruomenių klausimai, juk jie neišspręsti.
    –
    – – Dabartiniai santykiai yra apgailėtini. Po to, kas buvo pasiekta, dabar ir viena, ir kita pusė laikosi rezervuotai. Tai labai matosi. Nors visą laiką dar tvirtiname, kad esame strateginiai partneriai, tačiau tos strateginio partnerio ribos įrėmintos į savotišką atsargumą ar net nuoširdumo trūkumą. Man einant pareigas, per 10 metų beveik pasiekėme (aš taip vadinu) savotišką auksinį laikotarpį Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Aš, artimai bendraudamas su buvusiu Prezidentu A. Kwasniewskiu, visą laiką jam žadėdavau, ypač [dėl to] nelaimingo pavardžių rašymo. Tas klausimas neišsisprendė – apgailėtina. Tačiau jis šiek tiek buvo svarstomas, o dabar iš viso užsikirtome, ir nei viena, nei kita pusė nepasiduoda. Na, bet, man atrodo, kad čia trūksta gerų norų. – Gerų norų ar politinės valios?

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/interviu/valdas-adamkus-tai-kad-neissprestas-lenkisku-pavardziu-rasymo-klausimas-apgailetina-599-475945

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Adamkus yra iš teisybės Adamkiewicz.
      Štai kame ir visa esmė – dėl ko jam taip svarbu lenkiški reikalai.

      Atsakyti
      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
        4 m. ago

        Gal kartais turi jo asmeninio dokumento nuotrauką, kai buvo jaunas. Kažkur buvo atspausdintas tas jo asmeninis dokumentas, tai jei tenai kaip sakai….. O galvoju, kad sakai teisingai, tai tada ŠAKĖS. Božena gal patvirtins? 🙂

        “Valdas Adamkus lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, kurios baigiamąjį skyrių baigė vienais trejetais ir buvo paliktas antriems metams.”

        https://www.geni.com/people/Valdas-Adamkus/6000000022771952467

        Valdas Adamkus yra Lietuvos, JAV ir Kazachstano universitetų garbės daktaras: Vilniaus universiteto (1989 m.) Indianos valstijos Šv. Juozapo koledžo (JAV, 1991 m.) Nortvesterno universiteto (JAV, 1994 m.) Kauno technologijos universiteto (1998 m.) Amerikos katalikiškojo universiteto (JAV, 1998 m.) Lietuvos žemės ūkio universiteto (1999 m.) Ilinojaus Technologijos instituto (JAV 1999 m.) Astanos universiteto (Kazachstanas, 2000 m.) garbės profesorius Čikagos De Paul universiteto (JAV, 2001 m.) Lietuvos teisės universiteto (2001 m.) Vytauto Didžiojo universiteto (2002 m.) Lietuvos kūno kultūros akademijos (2004 m.)

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Kokia kalba jis kalba su Božena? 🙂
          Ir kodėl ne lietuvė jo padėjėja? 🙂

          Atsakyti
          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            ???

      • Vilnietis says:
        4 m. ago

        ???

        Atsakyti
      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
        4 m. ago

        Tamstos pastebėjimas gali būti labai rimtas esant įrodymui, kad Adamkus yra iš teisybės Adamkiewicz.

        Pagalvokime apie tą politinį klimatą 1926 metais Kaune, kai lenkai okupantai užpuolė ir okupavo dalį Lietuvos. Buvome karo būsenoje, nebuvo nė diplomatinių santykių. Tai jei lenkas gimsta Kaune tuo laiku ir pasirašo pavardę….. lenkiškai, kas ko gero nebuvo leistina, tai taip iš lenko pavirto lietuviu. O lenkų okupuotame krašte, lietuviai pavirto lenkais.

        Pasižiūrėkite nuorodoje
        https://www.geni.com/people/Valdas-Adamkus/6000000022771952467

        yra parašyta, kad: Valdas V Adamkus
        Lithuanian: Valdas Voldemaras Adamkus, Polish: Waldemar Adamkiewicz

        Tai kas gelėtų paneigti, kad Valdas Adamkus nėra lenkas. O kuris čia lietuvis gimdamas Kaune ima ir užsirašo ne tik savo lietuvišką pavardę, bet ir lenkišką? O kodėl ne vokišką,prancūzišką ir t.t.

        Išvada: Lietuva anksčiau duodavo lenkams karalius, o dabar lenkai įkišo lenką Lietuvos prezidentu. Geriau vėliau sužinoti, negu niekad.

        Atsakyti
        • Vilnietis says:
          4 m. ago

          Manyčiau, kad Adamkevičius (Adamcus) yra labiau amerikonas negu lietuvis ar lenkas. OK? 😆

          Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Kaunas, iki lenkams užimant Vilnių, buvo lenkynė – netgi Daktarai tada kalbėjo lenkiškai (senosios vardas Jadvyga).

          Atsakyti
        • Tvankstas says:
          4 m. ago

          Tamstos labai lengvai jau Adamkus padarytas lenku Adamkiewicz, nors jo tėvas buvo aukštas karininkas ir rašėsi Adamkevičius.
          Tado Ivanausko, laikiusio save lietuviu, vienas brolis laikė save lenku, antras brolis – baltarusiu.
          Mano žmonos giminių antkapiai keletas ir keliolika km nuo Lenkijos sienos (palaidoti iki I pasaulinio karo) su grynais lenkiškais užrašais, nors niekas niekada giminėse nekalbėjo lenkiškai : Markiewicz, Paszkiewicz, Krakowski/Krakowska, nors visi juos žino kaip Markevičius, Paškevičius, Krakauskas/Krakauskienė.
          Gal neperlenkime kai kada lazdos.
          Kuo Kubilius ar Kirkilas ne lenkai, jei nori įvesti QWX ?
          Tas Adamkaus plepumas atvedė prie to, kad išsidavė – taip, žadėjau L.Kačinskiui, bet nepavyko pažado ištesėti.
          Būdamas atsakingas ir pakaltinamas, Adamkus paprasčiausiai sulaužė priesaiką ir išdavė Lietuvos valstybę ir piliečius.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Rašėsi, o prieš tai kas tokie buvo ir iš kur taip gerai lenkų kalbą moka?

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            Tikras lietuvi, aš laisvai kalbu lietuviškai, rusiškai, itališkai, neblogai kalbu lenkiškai, susikalbu vokiškai, šiek tiek suprantu angliškai, ispaniškai ir prancūziškai. Atspėk, kokia mano tautybė. 😁

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Ne kalba lemia tautybė.
            Šito nežinojai?
            Tuomet prašom į mokyklėlę – tautos sąvoka:
            “Для Н. характерны замена прежних кровнородственных связей территориальной общностью, племенных языков – единым языком наряду с существованием ряда диалектов. Каждая Н. имеет свое собирательное название, внутри нее возникают элементы общей культуры”.
            http://filosof.historic.ru/enc/item/f00/s07/a000727.shtml

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Taisau ir papildau: tautybę.
            Kitaip ir esperantininkai būtų tauta.

          • Vilnietis says:
            4 m. ago

            Broli, Tikras lietuvi, eik jau pasilsėti… Visiškai nusikamuosi, nabagėli, bekovodamas už tautos laisvę ir neprigulmybę… Kas gi tada tave, vedly tu mūsų, pakeis šitoje žiaurioje ir nelygioje kovoje?! Patausok save, maldaujame, vardan tos Lietuvos! 😭

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Pats tuo patarimu pasinaudok, o tai vis ne į temą ir ne į temą rašinėji.

    • Vilnietis says:
      4 m. ago

      Negi Prezidentas V.Adamkus savo patarėjų nebuvo supažindintas su LR Konstitucija, kur labai aiškiai parašyta, kokia valstybinė kalba yra “ant tos Lietuvos”?! Keista… Kokios galėjo būti derybos ir kokie pažadai dėl valstybinės kalbos statuso?! Labai keista… 😲

      Atsakyti
  11. Kas turite laiko - says:
    4 m. ago

    Reiktų pasidarbuoti komentaruose:
    Plungės valdžia rengė jaunimo išvyką į stovyklą Rusijoje
    delfi. lt/news/daily/lithuania/plunges-valdzia-renge-jaunimo-isvyka-i-stovykla-rusijoje.d?id=75258601

    Atsakyti
  12. Kas turite laiko - says:
    4 m. ago

    Brolyčiai, Rasiejos Damutė Plungės Anicoką prigavo!
    Sakė:„Eikš, nebijok, nieko neatsitiks!”. Ir pasivedėjo į šalį nuo kelio…
    Reikia skirti tam laiko!

    Atsakyti
  13. Vilnietis says:
    4 m. ago

    Tikras lietuvi, nesikabink prie chebros, išgerk valerijono ir eik pamiegoti,- perkais smegenys, prarasime tokį šaunų komentatorių-kovotoją už lietuvybę… 😭

    Atsakyti
  14. Žemyna says:
    4 m. ago

    Reikia į pagalbą įdėti čia dar ir Jūratės LAUČIŪTĖS straipsnį
    „Praeitis kalba”
    lzinios.lt/lzinios/Komentarai/praeitis-kalba/247384
    (Lietuvos žiniose)

    Atsakyti
  15. Žemyna says:
    3 m. ago

    Prie SS+2K triumvirato prisijungė ir visų filologijos mokslų akademikas, ir labai profesionaliai išaiškino per LRT, kas bus, kai išmes iš pasų valstybinę kalbą.
    Taip kad dar nežinia, kieno nuopelnai naikinant LK didesni – kaimynų, ar kolaboruojančių jiems asabų…
    Tik viena aišku ir būtina pagaliau įsidėmėti – AMB buvo teisus, kai pasišaipė iš ikirinkiminių pažadų – ar maža ko mes tada prišnekėjom….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
Lietuvoje

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.
Lietuvoje

2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

2021 01 23
Darbuotojai, darbdaviai | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
Istorija

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Architektūra

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto
Gamta ir žmogus

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
  • Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai
  • VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
  • 2020-aisiais Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių skaičius padidėjo 23 proc.

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2368; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2015; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1736; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1420; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1331; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1302; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
21
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Virtuali paroda apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Raskite 10 skirtumų apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis
  • matas apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)
  • Saulės Vilna apie Pokarvių mūšiui – 760

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
R.Paksas. Partijos tinklapio nuotr.

R. Paksui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai