S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (97)

J.Lauciute_propatria.lt

Prof. Sofija Jūratė Laučiūtė | Ppropatria.lt nuotr.

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai.

Tokio pritarimo kalbos komisija niekada nėra davusi.

Priešingai, ji niekaip neišplėtė dar prieš kelis metus numatytų išimčių – Lietuvos pilietybę gavusiems užsieniečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams. A. Kubiliaus siūlymas tokią teisę suteikti visiems to norintiems Lietuvos piliečiams (pagal įstatymo formuluotę, visiems, kurie patys arba kurių tėvai turėjo kitos šalies pilietybę) išlieka prieštaraujantis Konstitucijai.

Tai, jog A. Kubilius tokiomis atviro melo priemonėmis imasi klaidinti savo partijos narius, liudija valstybinę kalbą ir Konstituciją išdavusios partijos viršūnės susirūpinimą dėl jau dešimtyse partijos skyrių pareikšto nepritarimo tokiai Sąjūdžio ir pačios TS-LKD idealus išduodančios pozicijos. Šiame kontekste natūrali ir suprantama yra ir principinė partijos narės S. J. Laučiūtės reakcija.

Gerbiamieji,

nesutikau ir nesutiksiu su siūlomu lietuviško raidyno darkymu ir Konstitucijos prievartavimu.

Esu kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesoriaus Vinco Urbučio, parašusio knygą „Lietuvių kalbos išdavystė“, mokinė, ne kartą viešai pasisakiusi prieš šį projektą. Daug kitų kalbininkų spaudoje ir internete kritikavo šį projektą ir iš lingvistinės, ir iš geopolitinės pusės: profesorė Aldona Paulauskienė, Arnoldas Piročkinas, Regina Pranciška Liubertaitė, Aldonas Pupkis, Pranas Kniūkšta, V. Labutis, grupė vyriausių mokslo darbuotojų iš Lietuvių kalbos instituto ir kiti. Tai žmonės, kurie klojo šiandieninės lituanistikos pamatus, iš jų darbų išaugo ne viena karta lituanistų. O kas yra skaitęs sutuoktinių Irenos ir Antano Smetonos darbus? Jie daugiausia žinomi tik iš užimamų administracinių postų, ir pasikliauti jų nuomone – mažų mažiausiai nesolidu.

Jums nė motais tie daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių parašų, reikalaujančių atmesti Jūsų stumiamą projektą. Tarp jų – ne tik eiliniai patriotai, bet ir tautos šviesuliai.

O kai lietuvių kalbą, jos rašybą, jos konstitucines teises ėmėsi ginti net ne lietuvių tautybės žmonės – kalbininkas Sergėjus Temčinas ar visiems žinomas Lietuvos lenkas Ryšardas Maceikianecas – mums, lietuviams, turėtų būti gėda, kad tarp mūsų klesti tautos ir kalbos išdavikai.

Gerbiamas Andriau, dėl Jūsų nemeilės lietuvių kalbai ir visur demonstruotos bei demonstruojamos anglomanijos man yra guodęsis Jūsų tėvas, šviesaus atminimo mokslininkas, eruditas Vytautas Kubilius.

Privalau priminti vieną Alytuje prieš dvylika ar trylika metų vykusį „Į Laisvę fondo“ rengtą seminarą-konferenciją, kur vieną posėdį moderavo Jūsų tėvelis, o kitą – aš. būtent Jūsų tėvelio prašymu aš nuo scenos kreipiausi į jus, salėje sėdėjusius politikus, klausdama, ar tikrai prieš kelis mėnesius Kaune vykusiame partinių viršūnėlių pasitarime buvo iškelta idėja (Jūsų tėvo tvirtinimu, tai buvo Jūsų idėja) įvesti Lietuvoje antrą valstybinę kalbą – anglų kalbą. Jūs visi tylėjote, raudoni ir pikti, ir tik mielasis A. Vidžiūnas iš vietos kelis kartus džiugiai pakartojo: „Bet juk neįvedėme! Juk neįvedėme…“.

Aš kelis kartus buvau bepaviešinanti spaudoje šį Jūsų antikonstitucinį, antilietuvišką ketinimą, bet tylėjau – ir iš pagarbos Jūsų tėvo atminimui, ir iš partinio solidarumo. Bet dabar susidarė tokia padėtis, kai „Platonas man draugas, bet tiesa brangesnė“. Todėl tylėti nebegaliu. Jei Jums mielesni lituanistinio išsilavinimo stokojantys ir Konstituciją prievartaujantys socialdemokratai bei liberalai – Jūsų valia. Bet bent jau neprievartaukite bendrapartiečių, tų kurie išaugo iš Sąjūdžio dvasios, kurie tikėjo kuriantys tautinę Lietuvos valstybę.

Pagarbiai – Jūratė Sofija Laučiūtė

***

Audriaus Kubiliaus laiškas TS-LKD nariams

Mieli bendražygiai,

Matydamas, kad kai kuriuose partijos skyriuose yra diskutuojama dėl Seime registruotų įstatymų projektų, susijusių su vardų ir pavardžių rašymu asmens dokumentuose, ir neretai tai yra daroma neįsigilinus į konstitucines ir teisines aplinkybes, noriu Jus glaustai informuoti apie partijos programines pozicijas šiuo klausimu bei, svarbiausia, konstitucines ir teisines šio klausimo puses.

Šį pavasarį remdamiesi mūsų partijos rinkimų programos nuostatomis parengėme Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą. Po juo pasirašė net 70 Seimo narių: nuo Gabrieliaus Landsbergio, Rasos Juknevičienės, Žygimanto Pavilionio (net 19 iš 31 mūsų frakcijos narių) iki Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio.

Seime buvo pradėtas svarstyti šis Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Konstitucinio Teismo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimus, kad tais atvejais, kai lietuvės išteka už užsieniečių ir paima jų pavardes, kuriose yra „w, x, q“, arba kai užsienietis su tokia pavarde tampa Lietuvos piliečiu, jų ir jų vaikų originalios pavardės turi būti rašomos lietuviško paso pirmame puslapyje su visomis „w, x, q“. Tai iš esmės padėtų spręsti tik Lietuvos moterų, ištekėjusių už užsieniečių, kurių pavardėse yra tokios raidės, ir jų vaikų pavardžių rašymo problemas.

Tačiau kaip jau tampa įprasta mūsų Seime, toks racionalus ir teisiškai pagrįstas siekis sukėlė nepasitenkinimo bangą, kurios aršiausiais priešininkais yra būrys valstiečių-žaliųjų ir kai kurie mūsų partijos Seimo nariai. Jie skleidžia netiesą, jog mūsų, net 70 Seimo narių, įregistruotas įstatymo projektas su tokiais siūlymais yra nekonstitucinis ir primygtinai siūlo Seimui priiminėti savo pateiktą įstatymo projektą, kuriame visas tokias pavardes siūlo rašyti tik antrajame, neoficialiame paso puslapyje.

Bet esminė tiesa yra visiškai kitokia: agitacija prieš pavardžių su „w, x, q“ rašymą pirmajame paso puslapyje – yra agitacija prieš Konstituciją. Tai yra esmė ir ją turi suprasti visi „w, x, q“ rezistentai tiek valdžioje, tiek ir mūsų partijoje: Konstitucinis Teismas dar 2014 metais išaiškino (http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta37/content), kad Seimas pavardžių rašymo klausimais turi vykdyti VLKK rekomendacijas, o VLKK dar tais pačiais 2014 metais (tai pakartojo ir 2017 metais) nustatė 2 išimtis, kada pirmajame paso puslapyje yra privaloma rašyti pavardes su „w, x, q“:

„a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.“ (http://www.vlkk.lt/naujienos/ivykiu-kronika/kalbos-komisija-seimui-pateike-isvada-del-dvieju-istatymu-projektu)

VLKK iškėlė abejonių ar tinkamai yra įstatymo projekte suformuluotas mūsų pasiūlytas principas, kad šios dvi išimtys turi būti taikomos ne tik „į prieki“, bet ir „atgal“, tačiau tai yra grynai juridinės technikos klausimas, kurį nesunku bus suderinti įstatymo projektą nuodugniai nagrinėjant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

VLKK savo išvadose taip pat aiškiai pasakė, kad šios dvi išimtys turi būti taikomos, rašant pavardes pirmajame paso puslapyje, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, kaip kad siūlo kai kurie mūsų partijos kolegos jų įregistruotame įstatymo projekte:

„Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK pasiūlė taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Primintas Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ – jame nurodyta, kad asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.“ (VLKK išvada 2017.05.23)

Seimo Teisės departamentas, išnagrinėjęs abu įstatymo projektus, labai aiškiai pabrėžė, kad įstatymo projektai privalo atitikti VLKK rekomendacijas (Teisės departamento išvada: „Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų (į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti)…“) ir, kad siūlymas pavardes su „w, x, q“ rašyti antrajame paso puslapyje tokių rekomendacijų neatitinka. Remiantis šiais argumentais sunku suprasti partijos kolegas, kurie ragina nepaisyti Konstitucinio teismo suformuotos doktrinos. Iki šiol buvome partija, kuri besąlygiškai gerbė valstybės pamatinį dokumentą – Konstituciją, o taip pat ir Konstitucinio teismo pateikiamus išaiškinimus.

Taip pat sunku suprasti partijos kolegas, kurie ragina neįgyvendinti mūsų partijos programos, kurią prieš Seimo rinkimus patvirtino TS-LKD Taryba ir kurios Tautinių bendrijų politikos skyriuje aiškiai rašoma:

„5. Raidyno „problemų̨“ konstitucinis sprendimas

Ilgai kurstyta pavardžių̨ raidyno problema turi būti sprendžiama pagal Konstitucinio Teismo ir Valstybinės Kalbos komisijos išaiškinimą̨. Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad tokiais klausimais Kalbos komisijos išaiškinimai yra ypatingos svarbos. Kalbos komisija yra pareiškusi, kad vardus ir pavardes su „w“ lietuviškuose dokumentuose galima rašyti tada, kai asmuo santuokos keliu įgyja pavardę su „w“ arba kai jis tampa Lietuvos piliečiu prieš tai turėdamas pavardę su „w“.“

Taigi atrodytų, kad jeigu esame įsipareigoję gerbti Konstituciją, jos pagrindines nuostatas ir mūsų partijos programą, tai šiuo klausimu mums viskas turėtų būti aišku. Tačiau atrodo, kad tiems, kurie kovoja prieš Konstitucinio teismo ir VLKK nutarimus, asmeninė politinė darbotvarkė ir populistiniai politiniai dividendai yra svarbiau nei Konstitucinio teismo suformuluota pavardžių rašymo doktrina ir VLKK išvados dėl dviejų išimčių taikymo pirmajame paso puslapyje. Todėl prarandamas bet koks racionalumas ir žengiama dar toliau: nepavykstant gauti tinkamų VLKK ir Konstitucinio teismo išaiškinimų imamasi kraštutinių priemonių ir dabar bus prievartaujama naujoji, dar tik formuojama VLKK, už kurios sudarymą ir vadovybės paskyrimą yra atsakingas Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, kuriam vadovauja radikalusis valstietis-žaliasis Eugenijus Jovaiša. Kaip suprantame iš žiniasklaidos pranešimų, pažiūris į „w, x, q“ komitete yra tapęs svarbiausiu naujų VLKK narių ir komisijos vadovybės atrankos principu. Kalbininko patirtis, akademiniai pasiekimai lituanistikos srityje yra nebesvarbu, svarbu tik viena – ar atitinka E. Jovaišos ir kitų šioje temoje politinius dividendus siekiančių susikrauti politikų požiūrį į „w, x, q“. Grįžtame į senus, „gerus“ laikus, kai sovietinė valdžia mokslui diktuodavo, kokio rezultato reikia, o ne mokslas patardavo valdžiai, kaip reikia spręsti vieną ar kitą problemą.

Galiausiai, nors šis klausimas tiesiogiai ir nesprendžia klausimų, kuriuos kelia Lietuvos lenkai ir Lenkija, o pirmiausiai sprendžia Lietuvos moterų, ištekėjusių už užsieniečių bei jų vaikų pavardžių problemas, tačiau padarius šį nedidelį žingsnį mes ištiesime ranką mūsų tautinėms bendrijoms.

Suprasdami, kad Putino agresija prieš Lietuvą yra reali grėsmė, mes turime padaryti viską, kad propagandai labiausiai pažeidžiamos Lietuvos tautinės mažumos jaustųsi mūsų valstybės dalimi. Jei neištiesime jiems rankos – jie nesijaus Lietuvos dalimi ir prokremliško Tomaševskio įtakos Vilniaus regione sumažinti nepavyks. Jeigu spręsime tautinių bendrijų problemas – rezultatą pasieksime. Jei leisime Lietuvos santykius ir toliau veikti istorinėms, dirbtinai sukurtoms trijų raidžių problemoms – gailėsimės, jei tokie menkniekiai kliudys susitarti tada, kai ateis laikas bendriems gynybos veiksmams.

Šiais vardų ir pavardžių rašymo klausimais, mūsų piliečių teisių klausimais, santykių su Lietuvos lenkais ir Lenkija galime diskutuoti plačiai, išsamiai ir atsakingai, tačiau negalime vieni kitų agituoti pažeisti Konstituciją, agituoti priiminėti įstatymus, kurie pažeistų Konstituciją, arba nepriiminėti įstatymų, kurių priėmimo reikalauja Konstitucinio teismo suformuluota doktrina. Galų gale raginu gerbti ir mūsų partijos programą.

TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas
Andrius Kubilius

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Laiko vinys, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

97 komentarai

  1. Metą šį slogų, užslėgtą beprasmiškuoju partbukuoliškuoju begalviškumu, tik patys nuslėgti ir būsime pajėgūs.
    Dėkoju gerb. Jūrate, ir tvirtybės senobiškoje lietuvybės tvirtybėje išliekant tiek skaidria, skaidriomis mintimis,
    siekiais klestėjimo – net nuo pačių pagrindinio lietuviškojo Žodžio pradmenų kilmės miesto, “Lietuvių laikraščio”
    – mūsų Žodžio lopšį ant atvirumos, – po saule skleist per Spaudą pradėjusio…
    http://knyga.kvb.lt/lt/parodos/vienos-knygos-parodos/item/83-lietuviu-laikrastis-pirmas-legalus-periodinis-leidinys-po-spaudos-draudimo

  2. Gustavas:

    Nuoširdžiausia pagarba Jums Jūrate.

  3. Žemyna:

    Po šiuo p. Laučiūtės laišku – daugkart po 70.000 jai pritariančiųjų parašų….
    Nuoširdus dėkui ir kuo didžiausia pagarba!

  4. priesaikos laužymo klausimas - jurdinis klausimas:

    Būtina skubiai ir organizuotai kelti fundamentalų juridinį klausimą: ar pilietis A.Kubilius pasirengės VIEŠAI PANEIGTI profesorės ludijimus dėl “dvikalbystės” inicatyvų? Neigiamas atsakymas tiesiai veda į PRIESKAIKOS LAUŽYMO komisijos sudarymą, parlameninį tyrimą ir apkaltos procedūrą LR prisiekusiajam parlamento nariui A. Kubiliui. Kitaip tiesiog negali būti.

  5. lyvis:

    Trumparegių triukšmas stiklinėje vandens. Saugumas nsduoda ataskaitos kaip lenkai papirkinėje reikiamus veikėjus, o Laučiūtė ar tik nedangsto lenkus. lyvis

  6. Vilniukas:

    Ir kas galėtų paneigti, kad A.Kubilius netarnauja…………..?

  7. markas:

    // A. Kubilius: “…tačiau negalime vieni kitų agituoti pažeisti Konstituciją, agituoti priiminėti įstatymus, kurie pažeistų Konstituciją, arba nepriiminėti įstatymų, kurių priėmimo reikalauja Konstitucinio teismo suformuluota doktrina.” // ———- “LR Konstitucija, 29 straipsnis: Įstatymui visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo tautybės, kalbos.” 1. pagal kokius kriterijus buvo nustatyta, kad ta Lietuvos piliečių grupė, kurios sutuoktinių originalios pavardės su angliškai-lotyniškais WQX yra tinkami įgyvendinti teisę į originalią rašybą, o tie, kurių originalios pavardės su prancūziškais, vokiškais, lenkiškais ir kitais ES šalyse naudojamais lotynų abėcėlės rašmenų variantais Â, Ä, Å, Æ, Ç, Ê, Ë, Ł, Ö, Ø, Ó, Ń, Ś, ß, Ü, Ź – netinkami ir jų teisės lieka suvaržytos? 2. pagal kokius kriterijus buvo nustatyta, kad ta Lietuvos piliečių grupė, kurios sutuoktinių originalios pavardės su angliškai-lotyniškais WQX yra tinkami įgyvendinti teisę į originalią pavardžių rašybą, o tie, kurių originalios pavardės įmanomos tik nelotyniško alfabeto rašmenimis (rusai, baltarusiai, žydai ir t. t.) – netinkami ir jų teisės lieka suvaržytos? Kuo motyvuojama tokia akivaizdi diskriminacija? Tiesa, projekto autoriai jiems numatė erzacinę transliteraciją, kai pavardės jų gimtosios kalbos rašmenimis galės būti transliteruotos pagal ICAO lotyniškomis raidėmis. Bet tai tik nevykęs bandymas pridengti diskriminacinę projekto potekstę. Ir Konstitucijos 29 straipsnis vis tiek pažeidžiamas.

  8. Žemyna:

    PONUI KUBILIUI, kurį arba kažkas sąmoningai klaidina, arba pats taip ir nepajėgė įsisavinti šios srities LIKBEZO kurso:
    Į užsienius nutekėjusių moterų problemas išspręstų ORIGINALIOS pavardės formos paliudijimas valstybės vardu kitame paso puslapyje. Bei pavardė, kuria ši pilietė registruota jos Valstybės duomenynuose oficialia šalies valstybine kalba. Nesam 3-ji šalis, besislapstanti už užšifruotais rašmenimis slepiama tikrąja pavarde…
    Ar gal pradėsime, kaip tie ?Nigerijos studentai, po 7 pasus dalinti – visiems gyvenimo atvejams?

  9. Saulius M.:

    Aidas Žandaris:
    „Gavau šiandien VLKK naujienas… Šiek tiek pavėluotas. Bet vis tiek įdomu peržvelgti, kokius kalbos klausimus gvildena ši komisija. 2017-05-23 posėdžio sprendimu suformuluotas keistas galvosukis…

    Tą dieną Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino išvadas apie Seime registruotus LR piliečių pavardžių rašymo įstatymų projektus. Viskas puiku – Seimas klausė, VLKK atsakė. Tik Seimas klausė patarimo kalbos klausimais, o gavo atsakymą apie velniai žino ką…

    „3. Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK pasiūlė taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.“…

    Perskaitęs šią dalį niekaip nesugalvoju, į kurį „Lietuvių kalbos gramatikos“ skyrių reikia įtraukti šias rekomendacijas? Daug kartų perverčiau akademinę lietuvių kalbos gramatiką… Bet niekur neaptikau nė užuominos apie tai, KURIAME Paso puslapyje turėtų būti rašomos piliečių pavardės Valstybine kalba… Lyg ir ne kalbos dalykas tai…

    Gal kažko nesupratau? Greičiausiai per menkas mano išsilavinimas, jei neradau… Bandžiau pasiremti ir „LR VLKK įstatymu“, bet ir jis nepadėjo…
    Nesugebėjau rasti ir VLKK įstatymo punkto, kuriuo remdamasi VLKK priima sprendimus, kuriame paso puslapyje turi būti rašoma pavardė…

    Yra dar toks dalykas „protingumo principas“ (Civiliniame kodekse apibrėžtas). Juo galima bandyti pasiremti… Bet tada kas ir kuriame LR Piliečio Paso puslapyje rašoma – lyg ir ne VLKK kompetencijos dalykas… Natūraliai kyla klausimas – o kokia Komisijos atsakomybė, jei ji viršyja įstatymu jai suteiktus įgaliojimus? Gal nusipelnė, kad būtų paleista visa „in corpore“ šunims šėko pjauti, jei jau net savo įgaliojimų ribų nesuvokia?

    Kad lengviau būtų, pridedu Įstatymo straipsnį, apibrėžiantį VLKK uždavinius – gal kam pavyks nustatyti, kurį uždavinį VLKK sprendė šiuo atsakymu. Įstatyme, atrodo, kad labai aiškiai apibrėžta, kokius klausimus įgaliota gvildenti VLKK…
    —-
    3 straipsnis. Kalbos komisijos uždaviniai
    Kalbos komisija:
    1) sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus;
    2) teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos;
    3) teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą;
    4) nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus;
    5) vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius);
    6) rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas;
    7) rūpinasi svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis, tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimu, tvirtina lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir nustato tradicinių vietovardžių vartojimo Lietuvos Respublikoje tvarką;
    8) rūpinasi visuomenės kalbos kultūra – kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse (žiniasklaidoje), leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse;
    9) svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus;
    10) tvirtina Kalbos komisijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
    11) tvirtina Kalbos komisijos sekretoriato (toliau – sekretoriatas) nuostatus, jo sandarą ir pareigybių sąrašus;
    12) nustato bendruosius kalbos tvarkytojų kvalifikacinius reikalavimus.“
    https://www.facebook.com/story.php?story_fbid=1915015608524184&id=100000472911114

  10. Saulius M.:

    Aidas Žandaris:
    „Gavau šiandien VLKK naujienas… Šiek tiek pavėluotas. Bet vis tiek įdomu peržvelgti, kokius kalbos klausimus gvildena ši komisija. 2017-05-23 posėdžio sprendimu suformuluotas keistas galvosukis…

    Tą dieną Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino išvadas apie Seime registruotus LR piliečių pavardžių rašymo įstatymų projektus. Viskas puiku – Seimas klausė, VLKK atsakė. Tik Seimas klausė patarimo kalbos klausimais, o gavo atsakymą apie velniai žino ką…

    „3. Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK pasiūlė taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.“…

    Perskaitęs šią dalį niekaip nesugalvoju, į kurį „Lietuvių kalbos gramatikos“ skyrių reikia įtraukti šias rekomendacijas? Daug kartų perverčiau akademinę lietuvių kalbos gramatiką… Bet niekur neaptikau nė užuominos apie tai, KURIAME Paso puslapyje turėtų būti rašomos piliečių pavardės Valstybine kalba… Lyg ir ne kalbos dalykas tai…

    Gal kažko nesupratau? Greičiausiai per menkas mano išsilavinimas, jei neradau… Bandžiau pasiremti ir „LR VLKK įstatymu“, bet ir jis nepadėjo…
    Nesugebėjau rasti ir VLKK įstatymo punkto, kuriuo remdamasi VLKK priima sprendimus, kuriame paso puslapyje turi būti rašoma pavardė…

    Yra dar toks dalykas „protingumo principas“ (Civiliniame kodekse apibrėžtas). Juo galima bandyti pasiremti… Bet tada kas ir kuriame LR Piliečio Paso puslapyje rašoma – lyg ir ne VLKK kompetencijos dalykas… Natūraliai kyla klausimas – o kokia Komisijos atsakomybė, jei ji viršyja įstatymu jai suteiktus įgaliojimus? Gal nusipelnė, kad būtų paleista visa „in corpore“ šunims šėko pjauti, jei jau net savo įgaliojimų ribų nesuvokia?

    Kad lengviau būtų, pridedu Įstatymo straipsnį, apibrėžiantį VLKK uždavinius – gal kam pavyks nustatyti, kurį uždavinį VLKK sprendė šiuo atsakymu. Įstatyme, atrodo, kad labai aiškiai apibrėžta, kokius klausimus įgaliota gvildenti VLKK…
    —-
    3 straipsnis. Kalbos komisijos uždaviniai
    Kalbos komisija:
    1) sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus;
    2) teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos;
    3) teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą;
    4) nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus;
    5) vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius);
    6) rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas;
    7) rūpinasi svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis, tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimu, tvirtina lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir nustato tradicinių vietovardžių vartojimo Lietuvos Respublikoje tvarką;
    8) rūpinasi visuomenės kalbos kultūra – kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse (žiniasklaidoje), leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse;
    9) svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus;
    10) tvirtina Kalbos komisijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
    11) tvirtina Kalbos komisijos sekretoriato (toliau – sekretoriatas) nuostatus, jo sandarą ir pareigybių sąrašus;
    12) nustato bendruosius kalbos tvarkytojų kvalifikacinius reikalavimus.“

    • VLKK - Konstitucinio Teismo ĮPAREIGOTOJI institucija:

      Kada lenkų sajugininkai ėmėsi vykdyti 2008-ų Lietuvoje iškeltą ZADANIJĄ (iki tol apie “nazwiskų skriaudą” niekur nebuvo nė mur-mur) ir tuo pačiu įtiesinti Lenkijos okupacijos pasekmes dalyje LR teritorijos pačiame Lietuvos pilietybės institute, pirmučiausiu prievartavimo objektu tapo KONSTITUCINIS TEISMAS, Jis mūsų vietinių “lenkbernių” spiriamas kelių metu bėgyje buvo verčiamas du kartus nagrinėti vieną ir tą pati klausimą bei gimdyti ZADANIJAI palankų sprendimą. Galiausiai 2012-ų žiemą, (beje tą pačią žiemą, kada latvių tauta VIENINGA VALIA apgynė savo nacionalinę kalbą nuo kaimyninių valstybių pasikėsinimų) Konstitucinis LR Teismas visgi buvo išprievartautas (bet ne iki galo) ir jo sprendimu KONSTITUCINIO LYGMENS SPRENDIMO KOMPETENCIJĄ buvo suteikia kaip tik vienintelei LR įstaigai – VLKK. Aš suprantu, kad mūsų lenko-latrams (lenkybės garbintojams) Lietuvos Konstituciją prievartaujant DISKRETIŠKAI (t.y. palaipsniui, mažais gabaliukais ir ilgu laiko periodu), galbūt dalis naivuolių bus apgauti piktavalių lenkybės kultur-tregerių, bet teisinė sistema visgi yra sistema. Ir net jei Kubilius mano, jog “grynai juridinė technika” gali naikinti Lietuvos pamatus, jis galiausiai atsidurs ten, kur atsidūrė 1940 “Liaudies teismas” ar Burokevičius “gelbėjimo komitetas” su jų grynai juridinėm technikom.

  11. Dar TS-LKD narys:

    Tai liudijimas, kaip toli obuolys nuo obels gali nuriedėti.
    Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą. Tėvo neklausė, o duoną valgo nesausą.
    Tepadeda autorės žodžiai A. Kubiliui atsikvošėti, vyriškai prisipažinti klydus ir kitus klaidinus, jei tėvo atminimą gerbia, jei nesusitepusio politiko vardą nori išsaugoti.
    Ačiū autorei.

  12. Jeigu Tomaševskis būtų prokremliškas, kaip yra tvirtinama Kubiliaus laiške savo partiečiams, o ne kaip yra iš tikrųjų – provaršavskas, tai Varšuva pasisakytų prieš Tomaševskį ir jo įtakos lenkams Vilniaus regione nesirastų. Tačiau Varšuva to nedaro, o tai rodo, kad jis visų pirma dirba Lenkijai, bet tai, žinoma, yra į ranką ir Maskvai. Nejaugi jo partiečiai tokie naivūs, kad tuo kas yra jiems čia sakoma Politikos komiteto pirmininko patikėtų. Be to, tomaševskininkų pasisekimą Seimo rinkimuose Komarovskis laikė ir Lenkijos laimėjimu. Tuo viskas ir pasakyta. Tos raidės yra Lenkijos reikalavimas, kurį, beje, ji ir grindžia 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartimi. Ši sutartis yra terminuota ir jeigu viena iš šalių kitai likus iki termino pabaigos metams pareiškia, kad sutarties netęsia, tai ji terminui suėjus ir pasibaigtų. Taigi norint Kubiliaus ir kitų politikų užmojus dėl raidžių kitų panašių Lenkijos reikalavimų sustabdyti dera imtis minėtos sutarties pabaigos teisinių veiksmų, t.y. reikalauti, kad Lietuvos valdžios būtų Lenkijai pranešta, jog sutarties terminui 2019 metų pirmame pusmetyje pasibaigus Lietuva jos toliau netęs. Jokie moralai Kubiliaus nepaveiks.

    • Pikc:

      “Tos raidės yra Lenkijos reikalavimas, kurį, beje, ji ir grindžia 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartimi.” – apie jokius lenkiškus užrašus toje sutartyje nekalbama – ten asmenvardžius sutarta rašyti pagal skambesį (kas ir daroma), tad jokio “grindimo” nėra ir būti negali.
      Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, 14 straipsnis: “Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad asmenys, išvardinti 13 straipsnio 2 punkte, taip pat turi teisę: […] vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos SKAMBESĮ. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje;” (ji niekad nebuvo pasirašyta).
      QED

  13. Tvankstas:

    A. Kubilius net neįstengia sužinoti, kad W nėra klasikinio lotyniško raidyno raidė.
    Stebint tokį 19 konservatorių tikslą trūks pliš ‘įlietuvinti’ tas QWX, man, kaip pastoviam konservatorių rinkėjui, kyla paprastas noras – nebalsuoti daugiau už konservatorius kaip Lietuvos ir lietuvių tautos išdavikus, arba visi šie 19 turi išnykti iš sąrašo sekančiuose Seimo rinkimuose.
    Manau, kad ir be manęs yra pakankamai žmonių, kurie pasistengs balsuoti kojomis nuo šių 19 quisligowskių ir quislingaičių.

  14. Peteris:

    Tėvynės Sąjungos kaip tokios neliko. Andrius Kubilius atsikratė tautininkais ,nustūmė krikščionis – demokratus nuo partijos valdymo ir taip perėmė netiesioginį vadovavimą .Kadangi Gabrielius nepatyręs liberalių pažiūrų politikas greitai pateko A. Kubiliaus įtakon . A.Kubilius yra technokratas, liberalių pažiūrų,prolenkiškos politikos šalininkas.Savo komentaruose jis reiškė meilę Lenkijai , teikė kelsyk antikonstitucinius įstatymų projektus,jo sūnus įdarbintas neveltui Varšuvoje Google agentūroje .Viskas vyksta į partijos susinaikinimą.

  15. Krikščionis:

    TS-LKD yra antilietuviška partija (išskyrus kelis Seimo narius, kurie nepasirašė Kubiliaus projekto su lenkiškomis raidėmis). G. Landsbergis ir jo aplinka, kaip ir Kubilius, yra visiški liberalai neturintys jokių vertybių.

  16. jo:

    Tai iš esmės padėtų spręsti tik Lietuvos moterų, ištekėjusių už užsieniečių, kurių pavardėse yra tokios raidės, ir jų vaikų pavardžių rašymo problemas.
    Kubilius atvirai įžūliai meluoja. Pavardės užrašymas Lietuvos piliečio pase lietuviškai nesukelia jokios problemos. Išsigalvojimus apie tariamas problemas atmetė Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Mencena prieš Latviją. Su vokiečiu Mencenu (Mentzen) susituokusi latvė gavo latvišką pasą su latviškai parašyta pavarde Mencena. Strasbūro Teismas paaiškino, kad latviškai užrašytos pavardės vartojimas skundo pateikėjai nesutrukdė naudotis visomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, lygiai kaip ir teise išvykti iš Latvijos ir į ją sugrįžti. Net jeigu kokių nors trukdžių ar problemų iš tiesų pasitaikytų, tai neturėtų būti priežastis nerašyti valstybine kalba. Tokiu atveju valstybė turėtų imtis priemonių, kad problemos būtų pašalintos, pvz., išduoti papildomas pažymas, padaryti papildomus įrašus ar paaiškinimus dokumentuose, arba įrašą paso kituose puslapiuose ir t.t.

    Atkreipiu dėmesį, kad Latvijos pilietės pase rašoma ne šiaip „latviškomis raidėmis“ (latvių kalboje raidės t ir z yra), bet latvių kalba, pagal skambesį ir pagal latvių kalbos gramatiką. Atitinkamai Lietuvos atveju tokia pilietės pavardė turėtų būti rašoma ne „lietuviškomis raidėmis“ Mentzen, Mencen ar Mentzenienė, o lietuviškai – Mencenienė, o jų vaikų (Lietuvos piliečių) pavardės – Mencenas, Mencenaitė. Jei lietuvių kalba kai kuriems žmonėms nepriimtina, netinka ar nepatinka, tai tokie tegul neima ar atsisako Lietuvos pilietybės.

  17. Kol kas TS-LKD narys:

    Jei gegute laikysime SSKP-LKP-LSDP, Lietuvos persitvarkymo sąjūdį devynbalse, o A. Kubilių gegužiuku, padėtį atspindėtų pasakėčia:

    Gegutė ir devynbalsė

    Kukuot kimiu balsu gegutei pabodo,
    Devynbalsę išgirdus gilumoje sodo,
    Savo vaikus sumanė išmokyt giesmės,
    Nors reiktų netekti savos prigimties.

    Devynbalsės lizdely kai rados kiaušiniai,
    Gegutė nutaikius savą dėjo tyliai.
    Patikli giesmininkė klastos nepažino,
    Tausojo, perėjo, maitino mažylius.

    Vienas iš jauniklių labai greit įmito,
    Išmėtė mažylius, kaip koks parazitas.
    Vargšė giesmininkė vienturtį augino,
    Kol gegutė skristi draugėn pavadino.

    Tačiau gegužiukas balso nepakeitęs,
    Ne prie giesmininkės, prie motinos taikės;
    Vienodai plunksnavos, vienodai kukavo,
    Ir elgės vienodai pagal prigimtį savo.
    ***
    Kartais į draugiją klastūnas atklydęs,
    Prisiplaka veikiai kaip tikras dalyvis.
    Tačiau toks veikėjas per klastą užgimęs,
    Dažniausiai suardo ir pačią draugiją.

    Atia TS-LKD gali pasakyti buvęs gegužiukas, nes jau kitas išperėtas.

  18. liudas vasaris:

    o tai lenkai čia jau šilkiniai, vien Kubyyyyylius kaltas?

  19. !!!:

    Ar pasieks šis gerbiamos Jūratės laiškas kubilių,gal reiktų pabandyt pasiust jam per jo žmoną…

  20. Amelija:

    Radot dėl ko ardytis… Ką tos trys raidės pakeis jūsų ASMENINIAME gyvenime? Gal jų vartojimo siekiančiam žmogui tai turto, paveldėjimo, galimybės keliauti po pasaulį klausimas… Kažkokia kvailystė šimtą metų dėl visko kaltinti lenkus, kurių raidyne apskritai yra tik W, o nėra nei Q, nei X. Paranojikų klubas, kurio narių lygiai tiek, kiek Lietuvoje balsuojančių už tautininkus. Atsipeikėkite, žmonės, Europa jau nukeliavo nuo šitų smulkmenų šimtą mylių.

    • Bartas:

      Vis tik, Tamstele, neišlaikei ir grįžai į “paranojikų klubą”. Ko? Juk čia susirenka vieni kvailiai, na išskyrus Tamsta.

    • Tvankstas:

      Ponia Amelija, tai ko Jūs dar kalbate lietuviškai ir rašote lietuviškai ? Taurėjos (Trojos) laikais visa Europa kalbėjo lietuviškai, Kristaus laikais dar ir Romos imperijoje kalbėjo lietuviškai, iki krikščionybės kalbėjo ir Tautonija (Vokietija), ir Panonija (Vengrija), ir Miškonė ( Lenkija), ir Balkanai, ir Kaunugardo Rasa ( Ukraina, Rusija)
      Visi modernėjo atsisakydami lietuvių kalbos. Pažvelkite į 1385 metų Lenkiją – mažutė, kaimuose kalba dar lietuviškai, 1390 m. kviečiami vienuoliai glagolitai iš Hrvatijos, kad išmokytų kaimiečius bažnytinės slavų kalbos.
      Nesuprantu, jei Jums, ponia Amelija, gėda būti lietuve ir kalbėti 70 tūkstančių metų senumo kalba, būti archaiška, ne moderne, tai kam taip aukotis, vardan ko ?

    • Vilniukas:

      Kad lietuvių kalba yra viena seniausių kalbų pasaulyje ir seniausia (!) kalba Europoje, poniai Amelijai jokių jausmų nesukelia? O kad suprasti išnykusią mūsų kalbų prokalbę – Sanskritą, reikia išmokti lietuvių kalbą, poniai Amelijai taip pat jokiu jausmų nesukelia? Ką gi… Mano gilios užuojautos! Vargšelė…

      • Tvankstas:

        Sanskritas nėra lietuvių kalbos prokalbė. Prieš 12000 metų mūsų protėviai atsiskyrė, mūsiškieji pasiliko Kaukaze, sanskritiškieji patraukė rytų kryptimi per Iraną.
        Prieš 9500 kometos septynios galvos smogė Į Žemę, kilo gaisrai, tvanas. Mūsų protėviai po tvano jau skyrėsi : mūsiškiai mutavo ir tapo mėlynakiais šviesiaplaukiais, sklido taip pat į rytus ir pasiekė Beijing Kinijoje apylinkes, išlikę kaip tocharai, šiandieniniai uigurai.
        Kiek maišėsi mėlynakiai su rudaakiais sanskritakalbiais, kokie išlikę genetiniai ir kalbiniai sąryšiai – ateities tyrėjų darbas.
        Ištyrus Indijos brahmanų genetiką, joje rasta 12 nuošimčių taivaniečių (austronezų), 10 nuošimčių kaukaziečių ( prieš 12000 metų atsiskyrusiųjų), likusi – dravidų.
        Taivaniečių laivai skrodė vandenynus ir turėjo ryšius su visais žemynais, sukūrė Indo slėnio gyvenvietes su kanalizacija prieš 4 tūkstančius, atvežė iš Peru žemės riešutus į Kiniją ir Indiją prieš 4 tūkst. metų,…
        Sanskritas, mano požiūriu, yra arijų žynių globota ir tais laikais (prieš 3,5 – 2,5 tūkst. metų) ištobulinta kalba, lietuvių kalba išlaikė žynių priežiūrą iki pat krikšto, ištobulinta 19 amžiaus pabaigoje, praradus tikėjimo persaką (tradiciją), kalbotyriniu požiūriu abi kalbas laikau lygiavertėmis, kaip vieno kūno dvi rankas. Lietuvių kalba turi žymiai senesnių išliekų, bent 70 tūkst. metų senumo, iš nama kalbos.

    • Tvankstas:

      Poniai Amelijai.
      “Europa jau nukeliavo nuo šitų smulkmenų šimtą mylių.”
      Tikslas ‘viena kalba, viena valstybė, vienas Pasaulio Architektas’ artėja už šimto mylių ?
      Ponia Amelija, aplink Žemę per pusiaują daugiau kaip 22 tūkstančiai mylių.
      Ilgalaikis virsmas su lietuvių kalbos nykimu lenkų kalbos naudai (katalikiškas krikštas) ir rusų, ukraainiečių, baltarusių kalbų naudai (stačiatikiškas krikštas) vyksta nuo 966 ir 985 metų.
      Dėl Rytprūsių sunaikinimo po II pasaulinio karo nebeliko lietuvių kalbos nykimo vokiečių kalbos naudai.
      Žinant bent trijų paskutinių tūkstančių metų Žmonijos istoriją, lietuvių kalbos nykimo lenkų kalbos naudai atvejis nėra vienintelis. Afrikoje – tai nama kalbos nykimas bantu kalbų naudai, Kinijoje – mandžiūrų kalbos nykimas kinų kalbos naudai (šiandien iš 100 mln. mandžiūrų savo protėvių kalbą naudoja kasdien apie 1000 (vienas tūkstantis)).
      Oksfordo ir Kembridžo universitetų kalbininkai įsavino daugybę milijonų svarų ir eurų, kad išsiaiškinti, kaip kalbėjo britai prieš kelis tūkstančius metų. Gaila, kad po savo išvadų jie neatsivertė lietuvių kalbos žodyno, tikėtina, dėl britiškojo pasipūtimo.
      Šiaip, tikrųjų britiškųjų žodžių priskaičiuojama apie du tūkstančius, bet tie žodžiai tokie artimi lietuviui.
      Visi kiti, kurių užregistruota vienas milijonas, tai skoliniai iš liaudynų (lotynų), graikų, prancūzų, lietuviakalbių genčių anglių (jų tėviškėje dar teka upė Schwentine,…) ir šėkšnų (saksų) (jų tėviškėje Pelkum , Tautmaldis (Detmold),…), dar vykingių nuo Apuolės ar kitų Lietuvos kaimų susimaišiusių su gauliais – jau normandų žodžiai.
      Vartant akademinius anglų kalbos žodynus tenka nesistebėti, kai matai lietuviškus grynuolius : cabby, slinky, bauble, lobby, money, ale,…, vietovardžius Shotley (Žioteliai), Smarden, Smalacombe, Rugeley, Crewe, Derwent, …, pavardes Fitz-, Witting, Wittington, Tolkien, Carrick, Fergus, Carrickfergus, …, geriausia visų laikų lenktyninis žirgas Arkle, žinoma, žinoma, tai atsitiktinumai, kurie sudaro standžią sistemą – anglų kalbą.
      Koks nuošimtis prancūzų, ispaniakalbių kalba angliškai ? Nesulyginamai mažesnis, negu lietuvių.
      Man galinčiam perskaityti ir suprasti beveik trisdešimčia kalbų, labai juokinga klausyti, kaip perskaitomos ir tariamos portugalų, vengrų, lenkų, turkų, švedų, suomių ar kitų tautų žmonių vardai ir pavardės, vietovardžiai ‘anglišku’ lietuvio ar anglo supratimu, vien liūdni prisiminimai iš Švarcneger (tikrovėje Švarcen-eger-is – Schwarzenegger), netgi siunčiau prašymą su paaiškinimu į LTV, kad kada nors gerai ištartų taisyklingai, gavau atsakymą ; ‘mes turime vokiečių kalbos specialistus’.
      Koks sąjūdis vyksta Alke, tokie pat sąjūdžiai vyksta kiekvienoje ES šalyje, siekiant išlaikyti kuo grynesnę, be anglizmų savo gimtąją kalbą, visų ES šalių kalbininkai stojasi piestu prieš anglų kalbos užtvinimą.
      Su Brexit įdomi karikatūra : kalbasi įvairių šalių vadovai, vienas taria – kalbėkime angliškai, sumažinsime anglų žvalgybos išlaidas.

      • ???:

        Vietoi anglu kalbos ES reiktu gryzti prie lotynu.

        • Tvankstas:

          Geriausia išeitis pagal naudojamų žodžių gausą yra liaudynų/lotynų kalba, kurios sugrįžimui yra beveik neįmanoma – Romos imperija sugriovė Antrąją Šventyklą, todėl joks judėjas negali mokytis ir kalbėti amžinų priešų kalba.
          Prancūzų kalba ir taip pasaulinė kalba, bet naudoja ją tik prancūzai, gerai moka belgai (flamandai).
          Pagal Vokietijos vaidmenį ES, vokiečių kalba turėtų tapti pagrindine kalba.
          Įsivaizduokime, jei viskas vyktų vokiečių kalba, kokias žmonių pajėgas turėtų pasijungti britų ir amerikonų žvalgybos, kad išklausyti pokalbius, kiek daug vertėjų reikėtų, kai iki šiol verčiasi tik gimtąją anglų kalbą mokančiaisiais.
          Vėlgi holokausto šešėlis virš vokiečių kalbos.

      • Amelija:

        Gerbiamieji oponentai, esu baigusi Rygiškių Jono (mano laikais – Jono Jablonskio) gimnaziją. Turėdavome 12 savaitinių lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Tokio krūvio nebuvo nė vienoje sovietinėje vidurinėje mokykloje, vietoj karinio rengimo būdavo dvi lotynų kalbos pamokos. Po to studijavau ir cum laude baigiau romanų-germanų filologiją Vilniaus universitete. Taip kad dėl kalbos sandaros, jos pokyčių ir būsimos raidos galiu reikšti ne politinę, o profesionalią nuomonę. Dar kartą pabrėžiu – jokių pasekmių W, Q ir X įvedimas neturės, visi kardai šioje kovoje gali būti nuleisti žemyn.

        Ieškokite lenko, kurio pavardėje yra Q arba X. Sėkmės kūryboje…

        • Tvankstas:

          Gerb. Amelija, premjeras Skvernelis irgi baigęs tą pačią gimnaziją, tai ne rodiklis ir ne argumentas įvesti QWX.
          Prof. Liudas Mažylis joks archyvaras ar istorikas, vienžo, ne profesionalas, o profanas, bet surado Nepriklausomybės aktą. Prof. Bumblauskis užsigavo neišpasakytai, mat, būta ko.
          H. Šlymanas (Schliemann) išvis neturėjo jokio istoriko ar archeologo išsilavinimo – ne profesionalas, o profanas, bet atrado Taurėją/Troją, ir liko sėkmingiausiu visų laikų istoriku ir archeologu viename.
          Gerb.Amelija, tik nereikia gąsdinti profanų savo diplomais ir kvalifikacijomis.
          Noriu paklausti kaip profesionalės germanistės – kodėl Vokietijoje tokie vietovardžiai : Schwentine, Maurine, Pelkum, Detmold (senasis užrašymas – Tautmaldis), Penkun, Instrut, Buxtehude, galėčiau dar kelis puslapius prirašyti, bet kodėl jie taip gerai suprantami lietuviui, o štai vokiečiai yra nepajėgūs paaiškinti.
          Galėsime, gerb. Amelija, pereiti ir prie Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ar Portugalijos romaninių vietovardžių, pvz. mano taip mėgstamos Valle d’Aosta, jei malonėtute parodyti savo kvalifikaciją germanistikoje, tai dar ir D.Britanijos ar Danijos, Belgijos, Nyderlandų, Švedijos, Norvegijos ar Islandijos vietovardžiai laukia.
          Man patinka kieti profesionalai, manęs jie negąsdina, nors ir akademikas Z.Zinkevičius, jei pašnekesys vyktų savo įrodymus pagrindžiant be išankstinio nusistatymo, maloningai nusišaipant iš profano – ‘nespecialistų rašliava’, kaip iš Valiukevičiaus dėl vengriškų žodžių, kurių bent 20 nuošimčių yra lietuviškų šaknų.
          Turkų kalboje vėlgi tas pat – be veiksmažodžių ‘kebab’, ‘doner’, ‘meyve’ (vaisius), ‘zeytun’ (alyvuogė),…, vėlgi bent 20 nuošimčių lietuviškų šaknų.
          Nei aš, nei Č. Gedgaudas nenubėgome prieš šimtmečius, gal prieš tūkstantį metų, ir nepaaiškinome vokiečiams, kaip pavadinti Šventynės upę šiandieniniame Šlezvige – Holštaine.
          Gal galėtute paaiškinti vokiško veiksmažodžio ‘helfen’ ar nyderlandiško (olandiško+flamandiško) ‘helpen’ virtimą iš lietuviško veiksmažodžio ‘……’, tai duota jų pačių, ne mano.
          Sėkmės paaiškinant išvardintus Vokietijos vietovardžius vokiečių kalbos žodžiais.

          • Amelija:

            Trumpai – peržvelkite indoeuropiečių kalbų vystymosi istoriją. Pagalbon teikiu a. a. prof. A. Palionį. Jei dar bus maža, padės a. a. prof. J. Balčikonis. Jokios “naujosios” teorijos neatsirado tuščioje dirvoje, ir ieškoti lietuvybės Balkanuose ar Šlezvig-Holšteine yra tolygu ieškoti karvelio kakučio miesto grindinyje. Gali net ir pasisekti…

            • Tvankstas:

              Kiek suprantu, Jums net neteko skaityti bulgarų profesorių darbų apie trakų kalbą, o juos tiems darbams įkvėpė Bulgarijoje gydytoju dirbęs Jonas Basanavičius, mūsų Nepriklausomybės patriarchas, pradėjęs lyginti lietuvių ir trakų kalbas.
              Aš pagalbon telkiu visų slavų, germanų, romanų kalbų žodynus su tų šalių vietovardžiais – upėmis, ežerais, kalnais, kaimais, miesteliais, miestais.
              Tai kaipgi su ta Šventynės / Schwentine upe Šlezvige – Holštaine ? Čia jau joks akademikas nepadės, gyvas ar a.a., nepadės ir didžioji vokiečių kalba.
              Balkanuose tiek daug upių, ežerų, kalnų, miestelių, miestų pavadinimų išlikę lietuviškais. Hrvatų akademikas Radoslav Katicic ieškojo hrvatų slaviškų šaknų, bet nieko nerado iki krikšto 863 metais.
              Kodėl hrvatų-serbų kalboje ‘glumiti’ reiškia ‘vaidinti’ arba ‘gluminti’, kodėl ‘figa’ vadinama ‘smokva’ arba sakytume ‘smukva’ ?
              Atsiverstute hrvatų-serbų, slovėnų, čekų, slovakų, bulgarų, madjarų/vengrų, rumunų ar albanų kalbų žodynus ir po pusvalandžio aikteltute – kiek lietuviškų žodžių, kas čia taip sugalvojo ? Niekur nedingo nei moravų, ilyrų, nei dalmatų, nei panonų, nei dakų, nei trakų tarmės su žodžiais, visos jos lietuvių kalbos tarmės.
              Tas pat ir Lenkijoje. Paimsiu Wielkopolska lopšį Gniezno, užrašytą Schignesne arba Žygnešnė, šiandien keliolikos km spinduliu vietovardžiai : Pakszyn, Welnica, Powidz, Giewartow, Neryngowo, Gudowo, Nekla, Skiereszewo, Gultowy, Pyzdry, Milawa, Olsza, Gozdawa, kiek toliua į rytus :Stellutyszki, Lubstow, Kalny, , Klodawa, Krosniewice, Ignalin, Lipiny, Milžyn,…, ir tai po 1051 metų trunkančios polonizacijos.
              Karolio Didžiojo nukariauta Šėkšna (Ž. Saksonija) prieš 1200 metų vis tiek dar išlaikė vietovardžius su lietuviškomis šaknimis.
              Man patiko važiuoti į Paryžių iš Šarlerua per Reimsą ir grįžti per Suasoną (Soissons iš Švaistonas) – va ten tai džiugesio lietuvio akiai ir širdžiai, kai vietovardžiai nuo Julijaus Gajaus Kaizario laikų išlaikę lietuviškas šaknis gaulių tarmėje (langue gaulloise), žinoma, reikia važiuoti ne greitkeliais.
              Mes tiesiog nesuvokiame, kai sakome ‘lavina’ – tai mūsiškas ‘šlavyna’, kai sakome ‘rutina’ (gr. routine) – tai mūsų ‘srautynė’, kai girdime prancūzų ‘haute’, anglų ‘high’, vokiečių ‘hoch’, nyderlandų ‘hoog’ ar graikų ‘ochtos’/kalva, tai visi prasidėję iš lietuviško ‘aukštas’.
              Daugiau prašau manęs netepliokite Jums patinkančiu kakiuku, bet atsakykite dalykiškai į mano paimtus pavyzdžius iš Europos tautų kalbų.

            • Tvankstas:

              Prieš keletą metų atkreipiau dėmesį į vietoves per ‘Tour de France” dviračių lenktynes, tai nuošalūs kalnų miesteliai, kaimai, upės, upeliai, kalnų ar kalnų perėjų pavadinimai : Morzine, Ugine, Morgines, Varaita, Nartupy, Ystres, Pereygudes, Var, Aiguines, Maurienne, Guillestre, Verdon, Roya, …
              Žinote tikriausiai ir Nartupį, važiuojant į Padovinį.

            • Tvankstas:

              Ilgai negalėjau suprasti – kodėl Lietuvos kalbininkai, tiek daug nudirbę lietuvių kalbai – tebūnie Jiems amžinoji garbė – niekaip negali pažvelgti į anglų, vokiečių, rusų ar kitas kalbas lietuviškų veiksmažodžių raktu, apie kurį dar prieš gerą pusamžį rašė danas L. Jelmslevas (Hjelmslev). Apie tai rašė Č.Gedgaudas, vertinama iki šiol kaip ‘nespecialistų rašliava’.
              Pradedant J.Basanavičiumi Bulgarijoje, Č.Gedgaudas rašė JAV, J.Statkutė – Rosales – Venesueloje, S.J.Laučiūtė 1982 m. – Leningrade (S.Peterburge). Tiesa, S. Karaliūnas rašė Lietuvoje apie Herodoto naudotus genčių vardus.
              Kokia priežastis neleidžia Lietuvos kalbotyrininkams tyrinėti pasaulio kalbas lietuvių kalbos raktu ?
              Tikslus atsakymas yra duotas naujame straipsnyje (Alko radijo laidoje) ”Aktualioji istorija” : Ar reikia Lietuvoje tyrinėti visuotinę istoriją ?
              Esmė labai tiksliai nusakyta, tai liečia ir istoriją, ir lyginamąją kalbotyrą su lietuvių kalbininkais. Gaila, anksti buvo nužudytas J. Kazlauskas, kurio darbuose pleveno gedgaudiškoji dvasia – tirti lietuvių kalbos raktu Žmonijos istoriją, taip prisakė dar I.Kantas 1800 metais.
              Gerb. Amelija yra tipiška ‘neperžengti savo ūkės – Lietuvos – ribų’ atstovė, už tai stengiasi įtikti su QWX bent lenkams.

            • Tvankstas:

              Gerb. Amelija, truputuką žemiau gerb. Giedrius davė nuorodas į Schwentine, ten dar be galo daug vietovardžių, lyg užkerėti mano ar Č.Gedgaudo, su gražiais išlikusiais lietuviškais pavadinimais.

            • Tvankstas:

              Nesulaukiu kvalifikuoto atsakymo remiantis prof. A.Palioniu ir. prof. J.Balčikoniu.
              Nesulaukęs iki pavakarės, būsiu priverstas argumentuoti dviem Pelkumais (Pelkum) šiauriau Dortmundo ir Žarnyčiu (Scharnitz), tarp Vokietijos ir Austrijos siena, perėja 955 m aukštyje kelyje iš Garmisch Partenkirchen į Innsbruck.

            • Tvankstas:

              Pelkum yra du – vienas gal 50 km į šiaurės vakarus nuo Dortmundo, Lippe upės slėnyje, dar ir šiandien nesunku pastebėti, kad tai buvo pelkynas, upę kerta Dortmund – Emso kanalas. Antras Pelkum yra gal 50 km į š.rytus nuo Dortmundo, tos pačios Lippe slėnyje, vėlgi pelkyne, šalia Datteln- Hammo kanalo.
              Scharnitz / Žarnytis yra per Vokietijos – Austrijos sieną einančios kalnų perėjos vardas (955 m aukštyje). Nesunku pasižiūrėti vaizdų internete.
              Skedsmo / Skėtsma (norvegai šiandien taria Šėdsmū) yra labai gražus ir plačiai atsveriantis keturšakis slėnis važiuojant į Oslo (Ansloga 10 amžiuje) oro uostą Gardemoen.
              Valle d’Aosta yra Italijos sritis prie Prancūzijos sienos, šalia Šveicarija. Iki šiandien šveicarai germanakalbiai sako Augstal, Ogstal, nesunku lietuviui suprasti, kad dar G.J.Kaizario laikais prieš Kristų buvo vadinama Augšta, šiandieniniai italai vadina Aosta.
              Tarp kitko, kodėl mes italų Torino miestą vadiname Turinu, bet ne Torinu ? Tai gal vadinkime pirminiu, su lietuviška šaknimi taur- ir priesaga -yn-, arba Taurynu, kaip dar romėnai rašė Taurinus, su i ilgąja.
              Gerai suprantu gerb. Amelijos išsilavinimą, pastangas mokytis, dirbti, suprasti profesorių dėstomus dalykus ir gauti gerus pažymius, bet tai nėra pasiekiam žinojimo kokybė, tik kiekybė, taip niekad nevirstanti kokybe.
              J. Bošo (Bosch) paveiksle (angliškai ‘The Cure of Folly’, nyderlandiškai ‘Keisnijding’) nuostabiai pavaizduota žmonių mokslingumas, ypač man žavinga aureolė-knyga.
              Beveik tuo pačiu laikotarpiu E.Deziderijus parašė “Pagyra kvailybei’, kur labai aiškiai aprašyta mokslininkų įsiteikimas vienas kitam, kai tuštybė ir jos apsauga viršija mokslo pažangą.

    • Gustavas:

      Ameliut, tad kodėl vien tik Tamošewwwskiniai ir Lenkija mus spaudžia dėl tų raidžių. Kitoms šalims tai nerūpi .Mastyk giliau nei apie asmenvardžius.

  21. kaunietė:

    Ačiū autorei. Be lietuvių kalbos mes niekas. Nei viena tauta neatsisako savo kalbos. O ponia Amelija neteisi. Lietuva ir yra asmeninis gyvenimas, o jei ne, Tai laisvas kelias į užsienį.

  22. S:

    Išdavikiška Kubiliaus veikla nedera su tos partijos pavadinimu

  23. Kol kas TS-LKD narys:

    Faktiškai, artėjant TS-LKD ir LSDP pozicijoms, Tautininkų frakcija iš partijos buvo pašalinta, politiniai kaliniai ir tremtiniai dėl amžiaus natūraliai pasitraukė, dabar jau projektuojama paliekant tik TS, LKD atsisakyti (atsikratyti ideologijos, narių?). O svarstant pavardžių rašybą dokumentuose neva opozicionieriai, buvęs TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius ir buvęs LSDP pirmininkas Gediminas Kirkilas įkyriai pučia birbynes vienu tonu. TS-LKD frakcija birbynių paveikta, regis, skyla, panašu, jog, anot žurnalisto, TS-LKD liks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos priekaba. Tai netrukus, įvykus balsavimui Seime dėl pavardžių rašymo dokumentuose, turėtų paaiškėti.

    • Žemyna:

      Gal reiktų ne pačiam svarstyti, ar jau iškilo būtinybė palikti partiją,
      o surinkti BENDRAMINČIUS partijos narius ir pasitarti, ko imtis.
      Galimi 3variantai:
      – MASIŠKAI, visu būriu nepritariančių „elito” suokalbiui prieš tautą, STABDYTI NARYSTĘ partijoje, kol partijai ir partijos politikai vadovaus, kol jos „elitą” sudarys tie, kas vykdo „zadaniją” ištrenkti valstybinę kalbą iš LR piliečio paso.
      – Masiškai palikti partiją.
      – Masiškai pareikalauti (surinkti parašus?) iš partijos „elito” skelbti AK, GL ir jų pritarėjams APKALTĄ.
      Partijos vadai užmiršo, kad jie PRIVALO vykdyti NE SAVO ASMENINĘ, o partijos narių politiką!
      Laikas priminti, jog jiems nesuteikta DIKTATŪROS teisė, o eiliniai nariai nėra jų klapčiukai, bežadžiai ir klusnūs jų įgeidžių vykdytojai…

  24. Tam, kad viena šalis galėtų pranešti kitai 1994 m. sutarties šaliai, kad ši sutarties kitam 5 metų terminui netęsia, nereikalingos jokios priežastys, tai padaryti pagal sutartį yra besąlygiška kiekvienos iš sutarties šalių teisė. Veltis į žemo lygio kalbas, spėlioti pasirašyta ar nepasirašyta “specialioji sutartis” nėra jokios prasmės. Vienintelis teisinis būdas nutraukti teisinę galimybę Lenkijai kištis dėl lenkiškų raidžių į Lietuvos valstybės vidaus reikalus, tai nutraukti tą 1994 m. sutartį. Tam tereikia Lietuvai pranešti Lenkijai likus ne mažiau nei metams iki sutarties pabaigos, kad minėtoji 1994 metų sutartis naujam 5 metų terminui yra netęsiama. Grybauskaitei seniai derėjo parodyti valstybinę savigarbą šiuo klausimu pateikiant pranešimo dėl sutarties netęsimo dekretą patvirtinti Seimui ir nustatyta tvarka įteikti jį Lenkijai. Tai nedarydama ji tinkamai neatliko suverenios valstybės vadovo pareigų. Jos kadencija eina į pabaigą, taigi pats laikas būtų pasitaisyti padarant galą Lenkijos teisei kištis į suverenios Lietuvos valstybės vidaus reikalus.

    • Amelija:

      Apsispjaudykim su kaimynais ir būsim laimingi. Kur nuvedė tokia A. Smetonos politika, aprašyta istorijos vadovėliuose. Jam gen. Vitkauskas buvo garbingas partneris ligi pat brydžio per Lieponos upelį. Tautininkų liga…

      • jo:

        Lietuva niekaip nesispjaudo ant Lenkijos ir niekaip nepriekabiauja. Tai Lenkija kelia Lietuvai absurdiškus reikalavimus, kokių nekelia jokiai kitai valstybei.
        O, beje, Lenkija tuo laikotarpiu irgi buvo okupuota pagal tą patį Ribentropo-Molotovo paktą, nors tavo supratimu Lenkijos vadovų politika tuo metu buvo geresnė nei Smetonos (matyt, todėl, kad ne tik Lietuvos dalį buvo užgrobusi, bet ir Čekijos gabalą užgrobė, garbingai susitarusi su partneriu Hitleriu – turbūt, to nelaikai Lenkijos liga?).

      • Tvankstas:

        Lenkija nuo 1918.11.11 visada pykosi su visais kaimynais.
        Draugystė su Hitlerio Vokietija neregėtų aukštumų pasiekė 1938 metais, bet 1939.03.05 Lenkija ‘išdūrė’, pasirašydama sutartį su D.Britanija. A.Hitlerį ištiko isterijos priepuolis. V.Čerčilis vadino Lenkiją ‘alkana Europos hiena’. 1939 m. rugpjūčio viduryje maršalas Rydz- Smiglas važinėjo po dalinius palei vakarinę sieną ir kėlė tostus : po dviejų savaičių nuo karo pradžios geriame šampaną Berlyne. Lenkijos planuose buvo atsiriekti Vokietiją iki Elbės.
        Lenkija 1939.08.31 vakare turėjo 1,7 mln. armiją, Vokietija – 0,5 mln. Staigus Vokietijos smūgis 1939.09.01 sukėlė neregėtą sumaištį ir paniką – Lenkijos daliniai traukėsi, nauji daliniai ėjo į priekį. Po 17 dienų dar SSSR smogė Lenkijai į nugarą.
        Tą patį pakartojo 1941.06.22 su geriausiu draugu SSSR, kuris turėjo pulti 1941.07.06.
        Lenkija 21 amžiuje net su Švedija sugeba susipykti, ką jau kalbėti apie visus sausumos kaimynus ir pagal Varšuvos MIPP (masinės informacijos ir propagandos priemonės) visi kalti, o ypatingai Lietuva, kuri netgi peršasi būti ‘strateginiu partneriu’.
        Niekas dar nėra parašęs tikrosios Lenkijos istorijos nuo 1900 metų, vien pasakos pateisinti Lenkijos imperialistinę politiką, tam dirba (ir už ES pinigus) šiandien Kresų institutas.

        • Kas iš tos 1,7 mln. Lenkijos kariuomenės, kai jos ginkluotė buvo pasenusi, modernios ginkluotės neturėjo, prieš Vokietijos tankus 1939 . rugsėjį stojo raiteliai. Lenkija neturėjo uostų – Gdynės uostas, kuriuo Lenkija galėjo naudotis pagal nustatytą tvarką buvo kontroliuojamas JT, todėl per jį atsigabenti ginklų negalėjo, su Čekoslovakija nesugyveno, dėl ginklų kalbėtis su sovietais neleido ambicijos nuo 1920 metų įvykių. Lenkija netgi vedė slaptas derybas su Smetona dėl ginklų gabenimosi per Klaipėdos juostą. Tai labai svarbūs faktai, kurie, beje, vertinant to laiko padėtį, galimus iš esmės vasalinius Smetonos ir Lenkijos santykius yra apeinami. Ar nebūtų laikas jau imti skirti Smetonos viešą politiką Lenkijos atžvilgiu nuo galimų jo slaptų santykių su Lenkija nuo pat 1926 metų įvykusio perversmo, netgi pačiame „perversme“ galima įžiūrėti Pilsudskio veiksmų Lenkijoje mėgdžiojimą. Tai nearti Lietuvos istorijos, regiono istorijos dirvonai.

          • Kemblys:

            O kas dabar keistųsi išarus tuos ,,dirvonus”? Laaabai jau nori kažką blogo išknisti iš lietuvių praeities. Bent vasarą nusivilktum savo tą prasmirdusį vatinuką…

          • Vilniukas:

            Ar nenuklydome į lankas? Straipsnis juk apie valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą!

            • Tvankstas:

              Reikia žinoti Lenkijos užsienio politiką nuo 1918.11.11, kuri niekada nesikeitė.
              Jei jau meilikavimasis su A.Hitleriu pagal J.Pilsudskio prisakymą (dar 1930 m. suprato, kad netrukus ateis į valdžią, o 1933 m. pirmasis pasveikino Reichskanclerį) pasibaigė išdavyste – sutartimi su D.Britanija 1939.03.05, tai Lenkija savo veiksmais niekada nenusakoma.
              Vokietija šiandien yra didžiausias pinigų davėjas Lenkijai ir amžina diplomatinė ir propagandinė trintis, Lenkija nespaudusi negali, taip ‘išsimuša’ didesnius pinigus.
              Kur girdėta, kai Lenkija prašė ES 420 mlrd, o gavo 470 mlrd, buvo karikatūra – Merkel duodama kapšą nuo ES (Vokietijos) su užrašu 470 mlrd. eurų ir sako : imkite, tik tegul neatvažiuoja Kačynskis.
              Su mažais kaimynais elgiasi visada spausdama (Čekija, Slovakija, Baltarusija), ypatingai spaudžiant Lietuvą, su Ukraina – meilikaujamai ir spaudžiant, su Rusija – propagandinis riksmas ir prekybinis meilikavimasis, su Švedija – pašūkavimai.
              Lenkijos pagrindinis draugas yra Prancūzija, kuri pasižymi ekscentriška ir savanaudiška politika, dar draugas D.Britanija, geri draugai yra Vengrija (amžinai spaudžia Slovakiją, tai Lenkijai labai palanku ir malonu), Latvija (dėl savo pastovių niurzgesių su Lietuva).
              Gerb. Vilniuke, lietuviai turi suprasti, kas yra Lenkija Europoje ir kokia jos politika ES, kuri 2017 metais išlaiko 1918 metų dvasią, ‘valdomą dviejų karstų – J.Pilsudskio ir R.Dmovskio’ (kunigaikštis J.Giedraitis (Giedroyc)).
              Tai pasireiškia doktrina – visur, kur gyvena lenkas, jis yra skriaudžiamas, negali jausti kaip Lenkijoje, ypatingai užgaulu, kai tokia mažytė ‘klumpisų’ ir ‘chamų’ Lietuva nesuteikia lenkams teisės būti lenkais kaip Lenkijoje, nes dar 1791.05.03
              konstitucijoje aiškiai pasakyta ‘Lenkijos Karalystė’, o Lietuva ten tik kaip Lenkijos vaivadija.
              Žinokime praeitį, žinokime dabartį, žinosime ateitį.

            • Tvankstas:

              Prisiminkime garsųjį užsienio reikalų ministrą Radoslaw Sikorski, kurio žmona Anne Applebaum, JAV žydė, žurnalistė – The Economist, The Spectator, The Washington Post, Pulitzer premijos laureatė, gyvenanti šiuo metu Varšuvoje.
              Žmonos ryšiai leido R.Sikorskiui jaustis visagaliu diplomatu, kojomis atidaryti duris pas Lietuvos vadovus, bet sužlugo amžinai dėl savo palaido liežuvio, lenkiškais keiksmažodžiais išvanodamas JAV tipišku gatviniu vagių žargonu.
              Jo aktyvumo metais įžūlumas tiesiog spindėte spindėjo, prieš kurį pataikavo Lietuvos vadovai.
              Turėkime omeny, kad J.Pilsudskis buvo traukinio užpuolimo Bezdonyse vadovas, vėliau Lenkijos tarpukario vyriausybių premjerais buvo užpuolimo bendražygiai – pats J.Pilsudskis, dar Walery Slawek, Aleksander Prystor, Tomasz Arciszewski.
              Ta šauniųjų plėšikų (bachūrų) ‘chucpa’ (įžūlumas hebrajiškai) iki šiandien vyraujanti dvasia Lenkijos vadovybėse be išimties, tik laiko klausimas paaiškėjimui, kas užslėpta už J. Kačynskio nugaros, tai turi būti dideli dideli pinigai, jam pačiam prisiimant kuklaus tarnautojo Lenkijai ir lenkams kaukę.
              Kitaip negali būti Lenkijoje ir kitaip nebus.
              Toks Lietuvos ‘strateginio partnerio’ moralinis veidas, o žinia, kad nekaltoms gražuolėms manekenėms patinka bachūrai.

  25. Rimas:

    Latviai dar nuo pernai sunerimę dėl Kirkilo-Šiaulienės, o dabar ir dėl “Qubiliaus” ketinimų.
    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-01-15-latviai-bijo-kad-lietuva-sukurs-precedenta-del-asmenvardziu/139635

  26. markas:

    // S. J. Laučiūtė: “Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad tokiais klausimais Kalbos komisijos išaiškinimai yra ypatingos svarbos. Kalbos komisija yra pareiškusi, kad vardus ir pavardes su „w“ lietuviškuose dokumentuose galima rašyti tada, kai asmuo santuokos keliu įgyja pavardę su „w“ arba kai jis tampa Lietuvos piliečiu prieš tai turėdamas pavardę su „w“.“ // ———- Populiariausios angliškos pavardės: Thompson, Jackson, Cooper, Moor, Mitchell, Richardson, Russel, Fletcher, Jenkins, Humphreys… Turbūt, Latvijoje visas šitas švalius būtų perrašytas pagal tarimą latviškai-lotyniškais rašmenimis. Taipogi Ir visas nelotyniško alfabeto pavardžių švalius Latvijoje, ko gero, būtų perrašytas latviškais rašmenimis. Gal netgi latviška forma suteikta pagal tarimą ir gramatinama pridedant galūnes. Rezultatas: visi lygūs prieš įstatymą. Plius, niekam iš piliečių nesuteikiamos privilegijos dėl jo tautybės, kalbos. T. y., Konstitucijos 29 str. nepažeistas. O pas mus, pritaikius “kirilkino metodą”, automatiškai dalis žmonių paliekami už diskriminacinio borto. “Kirilkino metodo” šalininkai, deja, neišduoda, kokiu būdu buvo nustatytas tinkamumas vienų turėti teisę į originalią rašybą, o kitų – netinkamumas turėti tokias teisę.

    • jo:

      Latvijos gyventoja tokia Kucharec (rus. Кухарец) net iki Strasbūro bylinėjosi prieš jos pavardės užrašymą latviškai – Kuhareca. Visi teismai (ir Strasbūro) atmetė jos reikalavimus rašyti jos pavardę be galūnės -a. Buvo atsakyta, kad galūnių vartojimas ir linksniavimas kaitant galūnes yra latvių kalbos ypatumas, todėl vardininko linksnyje yra galūnė -a. Štai taip. O pas mus pataikaujama išgamoms nekenčiantiems Lietuvos ir lietuvių kalbos, todėl leidžiama darkyti kalbą jų pavardes rašant nežinia kokia kalba lyg – lietuviškomis raidėmis, bet be galūnių, be linksniavimo, nors tos pačios pavardės linksniuojamos kaitant galūnes jų „originalo“ kalbose – Ванагель, Ванагеля, Ванагелю… ar Wanagel, Wanagela…

  27. Savaitgalis visgi; gražu, ramu, vasara. Galima ir pasivaikščiot, net po savo šventas žemes (už Rugijos/Riugeno)
    – kol ne savaitOgalis koks, kol ramu, pasiekiama, – ir už pirklių Liubeko miestuko Švartau upelioko…

    Vis pažint, apimt (apžingsniuot – susipažint) tekę ten; įspūdį buvau susidaręs, kad maždaug iki Klein Parin
    dar išlikęs gyvasis mūsų protėvių paveldas b e t ū n a n t i s :

    https://www.google.lt/maps/place/Klein+Parin,+23617+Stockelsdorf,+Vokietija/@53.94049,10.6561091,14z/data=!4m13!1m7!3m6!1s0x47b2579d35d9ef39:0x55b0ce1b7770ede!2sSchwentine!3b1!8m2!3d54.2244232!4d10.3361378!3m4!1s0x47b20cc22206bb9d:0x1a1c7c512e8fab39!8m2!3d53.9403129!4d10.6566739?hl=lt

    …tačiau Tvanksto dėka čia, net keliolika myliu “stumtelėta” dar vis gyvoji riba ŠI, – mūsų senųjų vakarų krašte
    https://de.wikipedia.org/wiki/Schwentine
    …link Lankų ežero, pro Plonapilį
    https://www.google.lt/maps/dir/Klein+Parin,+Stockelsdorf,+Vokietija/”/@54.148561,10.339138,12z/data=!4m14!4m13!1m5!1m1!1s0x47b20cc22206bb9d:0x1a1c7c512e8fab39!2m2!1d10.6566718!2d53.9403129!1m5!1m1!1s0x47b2579d35d9ef39:0x55b0ce1b7770ede!2m2!1d10.3481151!2d54.1698946!3e2?hl=lt

    Dėkui.

  28. Ačiū Jūratei:

    Ačiū Jūrate, kad parašėte apie A. Kubiliaus sistemingą, sąmoningą gimtosios kalbos naikinimą. Tokie kubilininkai, negerbiantys Konstitucijos, absoliučios daugumos piliečių valios, pagrindinės tautos gimtosios kalbos – negali būti partijų vadais, negali būti Seimo nariais. Jie pavojingi valstybingumui, mažos tautos išlikimui. Tai išdavikai, tai pataikūnai, tai žmonės be savigarbos ir meilės savo tėvams, protėviams.

  29. Peteris:

    Valdžios galias riboja Konstitucija .KT turi tik nutarti ar įstatymai , kiti priimti teisiniai aktai nepreštarauja Konstitucijai ir nieko daugiau – joko politikavimo.jokių doktrinų ,dvasių ieškojimų ,įstatymų ir teisės aktų kūrimo prielaidų. KT prisigalvoja – ko Konstitucijoje nei mikroskopu nesurasi . Be to pasikeitus KT sudėčiai , pasimatė kaip įtakojamas KT. Antai – 1999 m. KT patvirtino ,kad pasuose asmenvardžiai rašomi tik lietuviškais rašmenimis, o pasikeitus KT sudėčiai 2014 – jau būtu galima rašyti ir nelietuviškais rašmenimis Taigi Konstitucijoje įtvirtinta lietuvių kalba palaipsniui stumiama iš valstybės gyvenimo , kelia sumaištį registruose ir t.t. KT , vengdamas tiesoginės atsakomybės, kaip karštą bulvę numetė poliitinę problemą valstybinės lietuvių kalbos komisijai.Kas galėtu paneigti ,kad KT sprendimai neįtakojami politikų ? Čia jau yra grėsmė Lietuvos naconaliniam saugumui.

  30. Jules:

    Ar lietuviai nors kartą galvojo, ką jie renka į valdžią? Juk būtent naujai išrinkto Seimo veiklos pradžioje toks eks super-duper premjeras, manau, po blatu, kaip nebūtų keista, berods, 2016 metų gruodžio 3-ąją Seime inicijavo „Gegužes-3-iosios-grupės“ įsteigimą, tiesa? Šios grupės steigimo dokumentą taip pat pasirašė irgi ne kas kitas, o būtent labai garsūs konservatoriai, labai įtakingi konservatoriai, kaip Žygimantas Pavilionis, G. Landsbergis, Ingrida Šimonytė, liberalas Arūnas Gelūnas, socialdemokratai Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Rasa Budbergytė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė, „valstiečiai“ Mindaugas Puidokas, Arvydas Nekrošius, o vėliau prie šios, manau, antilietuviškos grupės prisijungė ir Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Kęstutis Glaveckas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Mykolas Majauskas, Monika Navickienė, Juozas Olekas, Edmundas Pupinis, Virginijus Sinkevičius, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė, Egidijus Vareikis, Antanas Vinkus ir Emanuelis Zingeris. Visi jie, manau, tyčia pamiršo, kad, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė Vasario 16-ąją 1918 metais – tai visa lenkų tuometinė spauda užsieniuose žiauriai plūdo ir grūmojo ant norinčių būti laisvais lietuvių, kad esą tikrai ateisianti tokia šventa atsiskaitymo valanda su vokiečių išmislu – lenkai atsiskaitysią su vokiečių pakalikais lietuviais. Taigi Vilniaus ir Lietuvos okupacijai buvo iš anksto gerai ruošiamasi. Dar vokiečiai tebebuvo Lietuvoje, o jau toks Haleris 1918 m. savo atsišaukime į lenkų legionus įvairiose pasaulio šalyse skelbė, kad lenkų kariuomenė be Varšuvos ir kitų tikrųjų lenkų miestų išvadavimo iš priešų rankų, būtinai turės išvaduoti ir Vilnių su Lvovu, tiesa? Ne Blogio imperijos sąjungininkų kolaborantai ir diletantai pritaria istorikui Adolfui Šapokai, kad Lietuvos saulėlydis prasidėjo Liublino unija 1569 metais, o dabartinis – LR Seime 2016 m. gruodžio 3-ąją, tiesa? Negi mus, diletantus, jie laiko tiesiog idiotais, marginalais ar “niemcais” ir fašistais kaip rusų sovietinėje kariuomenėje? Lenkija nėra Europa, o tik jos Hiena, kaip teigė Viniukas(Winnie) kadais, pamenate? Europa mums, diletantams ir mažaraščiams bei kaimo bernams, yra Graikija, Roma, Italija, Prancūzija, Vokietija, Austrija, Ispanija, Vengrija, o ne tik nepagrįstai ES imperatore norinti tapti Lenkija nuo jūrų iki jūrų, tiesa? Nereiktų pamiršti, kad būtent nuo anglų lemtingos klaidos, nuo nepagrįstų karo garantijų Lenkijai suteikimo 1939 metų kovo 31 dienos, jai net neprašant, prasidėjo Antrojo pasaulinio karo vykdymas – preliudija. Pats Viniukas tai pripažino anglų patriotų priremtas, kad tai patiems anglams buvo “Bereikalingas karas”, pražudęs jų milžinišką jūrinę imperiją ir milijonus gyvybių – sužlugdęs Vakarų civilizaciją ir moralę.

  31. lyvis:

    Įdomu kur dingo toks tulžingas Laučius ar jie su Laučiūte ne iš vieno lizdo? lyvis

  32. Algimantas:

    Nebeiškenčiau.Kiek galima žurnalistams,politikams ir kitiems negalvojantiems (o gal ir labai žinantiems ką veikia) kartoti “maža tauta,maža Lietuva”- tiksliai kaip sovietiniais laikais “mažas esi ir pakeisti nieko negali”. Kas čia po perkūnais darosi-lyg nežinotume ,kad paskutiniais šimtmečiais tapome neskaitlinga tauta,o gal galite surasti tinkamesnius žodžius.Dar vienas žiniasklaidoje paplitęs (ypač jaunimą klaidinantis) žodis-saugumietis.Dažnai žurnalistai ir kiti nesusipratėliai (gal būt)- visas okupacines KGB,NKVD jėgas vadina-saugumiečiais.Ir kągi jie saugojo? Kažkas baisaus-ypač jaunimui,kuris mokykloje padrikai (jau 25-is metus, kaip kam patinka,lyg tai būtų privatus kiemas) supažindinamas su Lietuvos istorija.

  33. Tvankstas:

    Noriu padėkoti gerb. Žemynai už primintą straipsnį Alke : K.Koženiovska “Lenkų kultūros buvimas Rytuose”, tikrai verta būtų pasiskaityti kiekvienam dar kartą, padės geriau suprasti A. Kubiliaus ir jo draugų konservatorių, G. Kirkilo ir jo draugų, prof. Bumblausko, Nikžentaičio, Petrausko ir dar daugybės lietuvių intelektualų – Lenkijos bičiulių norą išsižadėti lietuvių tautai priklausančių teisių pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją.
    Dar verta perskaityti Alke ir A. Uzdilos straipsnį “Lietuvos lenkų problema – lenkybės ekspansijos problema”.

  34. Knelis:

    Lietuva, valstybinė kalba -lietuvių Europos ir NATO lygiateisė narė, o štai mūsų valdžios atstovai , kaip ir sovietų​okupacijos laikais iš tribūnų vograuja ne lietuviškai . Anuomet buvo Maskva rublis, kalba rusų, dabar Briuselis euras, -anglų . Tai bent nepriklausomybė !

  35. pagarba:

    Pritariu p. Jūratei, visada turinčiai tvirtą stuburą. Tikiu, nesidžiaugtų prof. Vytautas Kubilius, jei būtų gyvas.

  36. Girdėjau:

    Išmetė p. Jūratę iš darbo. Prisišnekėjo?

  37. Algimantas:

    Kubilius, socialdemokratų ir lenkų suviliotas obuoliukas nuo obels (Tėvo) nuriedėjo itin toli. Išdavyste savo asmenį paženklinęs, dar drįsta laikyti save TS-LKD nariu, išdavystei skatina kitus bendrapartiečius. Esu TS-LKD eilinis, pasirašęs peticiją drauge su beveik 70 tūkst. Lietuvos piliečių, smerkiu ir niekinu A.Kubiliaus elgesį, siūlau jam trauktis iš partijos, neteršti TS-LKD vardo, nes savo politinei karjerai jis pats pasakė AMEN.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *