Pasibaigus kasmetiniam pasėlių deklaravimui ir didžiosios dalies dokumentų dėl sertifikavimosi pateikimui, jau galima prognozuoti būsimas ekologinės gamybos apimtis.
„Tai dar ne galutiniai skaičiai. Tikslius sertifikuotų veiklos vykdytojų skaičius turėsime metų pabaigoje. Sertifikavimas vyksta etapais: pirmiausia deklaravimas, dokumentų teikimas, tada ūkių patikros, duomenų analizė, sprendimai ir finale sertifikatų išdavimas. Nuo pirminio skaičiaus po visų procedūrų paprastai būna šioks toks mažėjimas – ar patiems atsisakius, ar dėl klaidingo deklaravimo ir nepateiktų dokumentų, ar dėl kitų priežasčių. Tačiau dabartiniai duomenys išties džiugina“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.
Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos auginimas yra pagrindinė ir dažniausiai sertifikuojama ekologinė veikla Lietuvoje. Pernai šią veiklą sertifikavo 2801 veiklos vykdytojas. Šiemet pareiškusių norą sertifikuotis – 3184. Jei po patikrų jie visi atitiks ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, ekologinės gamybos augimas Lietuvoje būtų 13,67 proc., arba 383 veiklos vykdytojais daugiau nei pernai.
Taip pat galima pasidžiaugti prognozuojamu ekologinės gamybos plotų didėjimu. Pernai žemės plotas, sertifikuotas ekologiškos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos augintojų, sudarė 250 655,66 ha. Šiemet tokie ūkiai pageidauja sertifikuoti 286 512 ha. Taigi, dabartiniais duomenimis, prognozuojamas skirtumas būtų 35 856 ha daugiau, arba 14,3 proc. didėjimas.
Tai būtų rekordinis sertifikuotų veiklos vykdytojų ir ekologiškai dirbamos žemės ploto skaičius nuo pat Lietuvos įstojimo į ES.
„Be to, tarp šiemet norinčių sertifikuotis augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių net 453 yra naujai atėję į ekologinę gamybą. Šie metai bus išskirtiniai ir drąsiai galima vadinti juos ekologinės gamybos sėkmės istorijos tąsa, grįsta teikiamų paskatų ir sąmoningumo skatinimu“, – sako „Ekoagros“ vadovė.
Šiemet ekologiniame ūkininkavime pastebimos kelios tendencijos. Yra nemažai po kelerių metų pertraukos grįžtančių į ekologinę gamybą. Kita tendencija – ūkių jaunėjimas. Dalis naujų ūkių ateina su nedideliais plotais ir dalyvauja jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programoje. Yra tokių ūkių, kurie šiais metais nebedeklaravo laukų, tačiau juos perleido naujiems veiklos vykdytojams, kai kurie juos perleidžia savo vaikams. Vidutinis ūkio dydis yra apie 90 ha. Pirminėje gamyboje ūkių, kurie kartu laiko ir gyvulius, yra apie 44 proc.
Kitos prie pirminės ekologinės gamybos priskiriamos sritys – žuvininkystė, bitininkystė ir laukinės augalijos rinkimas. Dokumentai šių veiklų sertifikavimui gali būti teikiami visus metus. Dabartiniais duomenimis, nuo pernai metų kol kas nepasikeitę žuvininkų ir laukinės augalijos rinkėjų skaičiai (atitinkamai 16 ir 14 veiklos vykdytojų). Tačiau yra augimas bitininkystėje – pernai sertifikuoti 34, šiemet prašymus sertifikuotis pateikė dar 10 naujų bitininkų.
Ekologiškų gaminių tvarkymo (perdirbimas, prekyba, importas, eksportas) apimtis prognozuoti dar anksti, nes tiek dokumentai priimami, tiek patikros vykdomos ištisus metus.
