Seimui siūloma sekti Latvijos pavyzdžiu rašant nelietuviškas pavardes oficialiuose dokumentuose (6)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą 2015-06-23 d. Piketuojama bus ir šiandien 12 val. | J. Česnavičiaus nuotr.

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą 2015-06-23 d. Piketuojama bus ir šiandien 12 val. | J. Česnavičiaus nuotr.

Gegužės 9 d. apie 12.40 val. Seimas svarstys Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIIP-535 (dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose W, X ir Q raidėmis).

Šis projektas suskaldė visuomenę.

Esminių pastabų Įstatymo projektui gausu Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, Joje nurodoma, kad projektas niekaip nereglamentuojama mišrioje santuokoje gimusio vaiko pavardės rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis, o vartojama sąvoka „oficialiuose dokumentuose“ apima iš esmės bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą.

Projektą kritiškai vertina ir Europos teisės departamentas. Jis nurodo, kad projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės asmenvardžių rašymo ir siūlo atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus principus.

Gegužės 8 d. išvadas ir teisinius argumentus dėl šio projekto įstatymų leidėjui pateikė Lietuvos Žmogaus teisių organizacijos.

Jos atkreipė dėmesį, kad dalis šio projekto iniciatorių yra LR Seimo senbuviai, ne pirmą kartą teikiantys įstatymo projektus, susijusius su konstitucinį valstybinės kalbos statusą turinčia lietuvių kalba. Prie jų prisijungė ir naujai išrinkti, su dideliais visuomenės lūkesčiais siejami, bet politinės patirties stokojantys Seimo nariai.

Todėl  žmogaus teisių organizacijos atkreipia pastarųjų dėmesį į nepagrįstas ir nuolat pasikartojančias kai kurių politikų iniciatyvas pertvarkant asmenvardžių rašybą siaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą.

Išvadose pažymima, kad sprendžiant iš politikų nuolat viešoje erdvėje kartojamų argumentų, peršama mintis, neva Lietuva yra įsipareigojusi Lenkijos Respublikai įteisinti originalią tautinių mažumų asmenvardžių rašybą. Tikėtina, jog Projektas yra skirtas būtent Lietuvos sutartiniams įsipareigojimas su Lenkijos Respublika įvykdyti. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nei Lietuvos valstybės vadovai, nei valstybės atstovai negalėjo duoti Lenkijos Respublikai tokių pasižadėjimų ar įsipareigojimų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jeigu ir būta kokių nors asmeninių valdžios atstovų įsipareigojimų Lenkijos Respublikos vadovams, jie niekada nebuvo vieši, juolab nebuvo Seimo ratifikuoti, todėl jie yra antikonstituciniai ir de jure negaliojantys. Tokių įsipareigojimų nėra ir Lenkijos-Lietuvos sutartyje (joje asmenvardžius įsipareigojama rašyti tik „pagal skambesį“).

Išvadose pažymima, kad Projekto autorių iniciatyva keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra toliaregiška nei ekonominiu, nei politiniu požiūriu, nes pakeisdama lietuvių kalbos abėcėlės vartojimą asmens dokumentuose, valstybė privalės skirti didelius finansinius išteklius gyventojų registro, socialinės, sveikatos apsaugos, teisinės bei teisėtvarkos ir kitų duomenų bazių pertvarkai. Politiniu požiūriu Projektas trumparegiškas, nes diskriminuoja kitas tautines grupes, tapęs įstatymu jis neabejotinai sukiršins Lietuvos tautines mažumas ir kurstys piliečių nesantaiką.

Projektas diskriminacinis

Žmogaus teisių požiūriu Projektas pažeidžia Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises. Tai, kad Projektu numatoma plėsti lietuvišką raidyną tik lotyniško pagrindo rašmenimis vienos tautinės mažumos naudai, nepaneigia galimybės kitoms tautinėms grupėms reikalauti analogiškų teisių ir sau, nes Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4 str. garantuoja tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims teisę į lygybę prieš įstatymą ir vienodą įstatymo teikiamą apsaugą. Šiuo požiūriu draudžiama bet kokia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų diskriminacija.

Žmogaus teisių organizacijų išvadose kritikuojami Projekto autorių teiginiai, neva papildomų raidžių lietuvių kalbos abėcėlėje būtinybė kyla dėl to, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, daugėja Lietuvos piliečių, kurie sudaro santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyja nelietuviškos formos pavardes, kad tokiose santuokose gimstantiems vaikams, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiška forma.

Atkreipiamas dėmesys, kad pastaraisiais metais į ES šalis atvyko daugiau kaip 2 mln. migrantų, bet nė viena valstybė dėl padidėjusios migracijos ir pagausėjusių vietos gyventojų santuokų su kitataučiais nemėgino ir, turimais duomenimis, neketina keisti savo valstybinės kalbos rašmenų.

Žmogaus teisių organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimas turi pakankamai informacijos apie pasiteisinusią svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose praktiką kaimyninėje Latvijoje (svetimi asmenvardžiai originalo kalba rašomi papildomame paso lape arba antrojoje tapatybės kortelės pusėje. Be to papildomai reikalaujama tautybę įrodyti dokumentais). Šios praktikos nepaneigė ir jos atitikimą tarptautinėms žmogaus teisių normoms pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Todėl valstybės vadovams siūloma atsižvelgti į Valstybės saugumo departamento 2017 m. balandžio 3 d. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ ir pasidomėti, kodėl Lietuvoje vengiama perimti asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose Latvijos Respublikoje patirtį, kodėl Projektu siekiama patenkinti viešą 2017 m. kovo 14 d. pavienių intelektualų reikalavimą, bet akivaizdžiai vengiama svarstyti alternatyvų beveik 70 tūkst. šalies piliečių inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą.

Šiandien Seimas taip pat svarstys grupės konservatorių (Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė) Seimui pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Pagal šį projektą pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

XIIIP-471 projektas iš esmės atitinka visuomenininkų susibūrusių į iniciatyvinę grupę „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ ir 2015-ųjų rudenį surinktais beveik 70 tūkst. piliečių parašais Seimui pateiktą tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (XIIP-3796).

www.pozicija.org

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *