Pezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda netoli Suvalkų koridoriaus stebėjo bendras tarptautines karines pratybas „Narsusis šernas’25“. Dvišaliame susitikime vadovai aptarė svarbiausius regiono ir Europos saugumo klausimus.
„Lietuva ir Lenkija šiandien stovi petys į petį – kaip sąjungininkės, kurios saugumą grindžia ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais bei ilgalaikėmis investicijomis į gynybą“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentai kartu stebėjo tarptautines lauko taktines pratybas „Narsusis šernas’25“, kuriose dalyvauja Lenkijos, Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Švedijos ir Rumunijos pajėgos. „Šios pratybos – aiški žinia, kad esame pasirengę ginti savo valstybes, savo žmones ir visą NATO rytinį flangą. Džiaugiuosi, kad pratybos vyksta netoli Lietuvos sienos, prie Suvalkų koridoriaus, kurio gynyba yra mūsų bendra atsakomybė“, – teigė Prezidentas.
Regiono saugumas ir NATO viršūnių susitikimas
Dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikime ypatingas dėmesys skirtas regiono saugumo iššūkiams ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje. Prezidentas pabrėžė būtinybę Hagoje priimti konkrečius sprendimus, kurie sustiprins transatlantinę vienybę ir Aljanso atgrasymo ir gynybos politiką. Valstybės vadovas taip pat pabrėžė, kad Europa privalo prisiimti atsakomybę ir iš esmės didinti gynybos išlaidas.
„Lietuva ir Lenkija rodo pavyzdį savo veiksmais. Lietuva nuo kitų metų gynybai skirs daugiau kaip 5 procentus savo bendrojo vidaus produkto, intensyviai vystydama savo nacionalinę diviziją“, – sakė Prezidentas.
Vadovai aptarė Jungtinių Valstijų karinio buvimo regione svarbą bei sutarė, kad Lietuva ir Lenkija ir toliau privalo užtikrinti visas reikalingas sąlygas JAV pajėgoms būti ir veikti regione.
Aptarta ES gynybos darbotvarkė
Pasak Lietuvos vadovo, dabartiniai iššūkiai reikalauja ne biurokratinių diskusijų, o karo meto planavimo ir finansavimo, taip pat skubaus ES resursų konsolidavimo ir drąsių investicijų į kariuomenės modernizaciją, infrastruktūrą, ES išorės sienos apsaugą ir tolesnę paramą Ukrainai.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva išlieka tvirta Ukrainos rėmėja, o Ukrainos karinės galios stiprinimas ir tolesnis paramos teikimas – svarbiausias Rusijos atgrasymo elementas.
Lietuvos vadovas padėkojo Lenkijos Prezidentui už nuoširdų ilgalaikį bendradarbiavimą ir tvirtą poziciją dėl regioninio saugumo: „Mūsų tautos žino, kas yra laisvė, ir žino jos kainą.“
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
