L. Kasčiūnas: LLRA negali būti dialogo tarpininke tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos

Visuomet buvau tarp tų Lietuvos dešiniųjų, kurie rėmė ir remia Jūsų kartu su a. a. broliu Lechu 2001 m. įkurtą partiją „Įstatymas ir teisingumas“.

Jaučiu didelę pagarbą už Jūsų vadovaujamos partijos tvirtą ir bekompromisę laikyseną klausimais, susijusiais su komunistinės praeities vertinimu ir šiandieninės Rusijos agresija prieš kaimynines šalis. Jūsų brolis L. Kaczynskis, kartu su prezidentu Valdu Adamkumi, buvo vienas labiausiai Gruziją palaikiusių Europos lyderių Rusijos karinės invazijos į šią šalį metu. Šiandien „Įstatymas ir teisingumas“ tvirti remia Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje. Taip pat palaikome pastangas atnaujinti tyrimą dėl Smolensko katastrofos, siekiant detaliai bei nepaliekant abejonių išsiaiškinti tikrąsias šios tragedijos priežastis.

Be to, kartu su kolegomis sveikiname Jūsų vadovaujamos partijos principingą požiūrį į socialinę, gimstamumo skatinimo ir realios ekonominės paramos vaikus auginančioms šeimoms politiką. Visa tai mus vienija. Šiandieninių iššūkių akivaizdoje ši vienybė yra be galo svarbi, nes Lietuva bei Lenkija privalo bendromis pastangomis stiprinti regiono saugumą, atgrasinti Kremlių, siekti deramo komunistinių nusikaltimų įvertinimo europiniu lygmeniu bei ginti krikščioniškos Europos civilizacijos pamatus.

Vis dėlto šį tautų bendradarbiavimo potencialą menkina Lietuvoje aktyviai veikianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Ši partija, nors ir skelbiasi atstovaujanti Lietuvos lenkų interesus, jau daug metų vykdo sistemingą Rusijos režimui naudingą politiką ir kuria dirbtinį pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Pavyzdžiui, 2014 m. LLRA atstovas Seimo narys Zbignevas Jedinskis paragino NATO bombarduoti Kijevą, nes, anot jo, tokiu būdu būtų įtvirtinta taika Pietryčių Ukrainoje. Šią savaitę Z.Jedinskis pareiškė, kad, užuot didinusi krašto apsaugos finansavimą, Lietuva turėtų pasirašyti nepuolimo sutartį su Rusija, o gynybos finansavimą, prieštaraujant įsipareigojimams NATO, grąžinti į 0,8 proc. nuo BVP lygį. Atsižvelgiant į istorines nepuolimo sutarčių tarp Rusijos ir Lietuvos pamokas, šis pasiūlymas kelia rimtų abejonių dėl lojalumo Lietuvos valstybei.

LLRA lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis taip pat ne sykį pagarsėjo savo prorusiškais pasisakymais. Jis vienintelis iš didžiųjų Lietuvos politinių partijų lyderių pasmerkė 2013 m. Kijeve vykusius Maidano protestus, pavadinęs juos „didžiausiu blogiu“. 2014 m. gegužės 9 d., Rusijos remiamiems separatistams vykdant agresiją Rytų Ukrainoje, V. Tomaševskis pasirodė Vilniaus kapinėse vykusiame Pergalės dienos minėjime „pasipuošęs“ Rusijos imperializmą simbolizuojančią Georgijaus juostele. V. Tomaševskis ir kiti šios partijos atstovai internete atliktose politikų apklausose ne kartą teigė, kad sovietmetis Lietuvai davė daugiau naudos nei žalos.

Esu tikras, kad toks požiūris niekaip nesiderina su Lenkijos politine ir kultūrine tradicija. Nors LLRA deklaruoja atstovaujanti Lietuvos lenkų interesus, o ankstesniame šios partijos logotipe netgi pavaizduota Lenkijos vėliava, LLRA požiūris istorijos vertinimo, geopolitiniais klausimais atitinka ne Lenkijos, bet Kremliaus interesus. Nors Europos Parlamente „Įstatymas ir teisingumas“ bei LLRA priklauso Europos konservatorių ir reformistų frakcijai, šių partijų požiūris minėtais užsienio politikos bei istorijos vertinimo klausimais yra nesuderinamas.

Visa tai turi pasekmes. Ilgus metus LLRA dominuojamoje terpėje gyvenantys Lietuvos lenkai yra lengviau paveikiami Kremliaus vykdomos priešiškos Lietuvai propagandos. Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, net 64 proc. Lietuvos lenkų teigiamai arba labai teigiamai vertina Vladimirą Putiną. Didžioji jų dalis pateisina ir Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. LLRA negali būti dialogo tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos tarpininke. Ši politinė jėga nėra tiesiog nėra tuo suinteresuota.

Esu tikras, kad būdama principinga politine jėga, „Įstatymo ir teisingumo“ partija turėtų peržiūrėti bendradarbiavimą su LLRA tol, kol geopolitinės šios partijos nuostatos tiesiogiai prieštaraus strateginiams Lietuvos ir Lenkijos interesams. Lietuvoje jau yra užaugusi nauja Lietuvos lenkų karta, kuri puoselėja lenkų kalbą, kultūrą, tradicijas, bet jaučiasi Lietuvos piliečiais bei nenori būti tapatinami su skaldančia LLRA politika. Būtent tokie žmonės yra ateitis, kuri užtikrins mūsų tautų sugyvenimą ir istorinę dermę, todėl verta juos skatinti.

Turėtume kartu siekti stiprinti žymaus Lietuvos lenko M.Romerio pasiūlytos tapatybės formulės, pagal kurią lenkiškumas ir lietuviškumas dera tarpusavyje.

Konservatorius Laurynas Kaščiūnas