Ugniagesių gelbėtojų mokykloje vyko spaudos konferencija, kurios metu pristatytas ugniagesių gelbėtojų darbas eismo įvykiuose. Joje aptartas ugniagesių gelbėtojų vaidmuo, gelbėjimo darbų mastas, statistika ir tarnybos pasirengimas, taip pat praktiškai pademonstruota, kaip atliekami žmonių gelbėjimo darbai sudėtingų eismo įvykių metu.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus pareigūnai: viršininkas Darius Janavičius ir vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė.
PAGD direktorius R. Požėla pažymėjo, kad gelbėjimas nėra papildoma ugniagesių gelbėtojų funkcija – tai viena pagrindinių jų kasdienio darbo dalių. Gelbėjimo darbai sudaro beveik du trečdalius visų ugniagesių gelbėtojų iškvietimų, ir jų kasmet daugėja. Šiemet gelbėjimo darbų jau atlikta beveik 10 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Ugniagesių gelbėtojų gelbėjimo darbų spektras yra labai platus – nuo pagalbos medikams ir žmonėms buityje iki gelbėjimo darbų vandenyje, cheminių incidentų likvidavimo ar žmonių gelbėjimo transporto avarijose.
Ugniagesiai gelbėtojai beveik kasdien vyksta į eismo įvykius. Juose jie atlieka įvairius gelbėjimo darbus: iš sudaužytų automobilių išlaisvina prispaustus žmones, ištraukia transporto priemones iš vandens telkinių, atverčia apsivertusius automobilius, gesina degančias transporto priemones, atjungia jų akumuliatorius, sutvarko kelio dangą – pašalina duženas nuo kelio ir neutralizuoja išsiliejusius techninius skysčius.
Iškvietimų daugėjo
Vien šiemet ugniagesiai gelbėtojai eismo įvykiuose jau dirbo 1 153 kartus. Tai vidutiniškai daugiau kaip penki iškvietimai per parą ir 4 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
„Noriu pažymėti, kad nors tokių iškvietimų daugėja, mūsų tarnyba yra pasirengusi atlikti gelbėjimo darbus eismo įvykiuose visos šalies mastu. Į eismo įvykį atvyksta ne tik žmones iš automobilių galintys išlaisvinti ugniagesiai gelbėtojai – jie pasirengę nukentėjusiesiems suteikti ir gyvybiškai svarbią pirmąją pagalbą iki atvykstant medikams. Visi be išimties ugniagesių gelbėtojų padaliniai visoje Lietuvoje yra aprūpinti eismo įvykiuose reikalinga ir poreikius atitinkančia gelbėjimo įranga, o visi mūsų ugniagesiai gelbėtojai moka suteikti pirmąją pagalbą ir šias žinias reguliariai atnaujina“, – pažymėjo R. Požėla.
Šiemet iš avarijas patyrusių automobilių ugniagesiai gelbėtojai jau išlaisvino 86 nukentėjusius žmones ir ištraukė 21 žuvusįjį. Daliai iš išlaisvintų nukentėjusiųjų ugniagesiai gelbėtojai, iki atvykstant medikams, suteikė pirmąją pagalbą ar atliko gaivinimą.
Šios vasaros duomenys ypač skaudūs. Nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 12 d. ugniagesiams gelbėtojams iš sudaužytų transporto priemonių teko ištraukti 15 žuvusių žmonių. Pernai per tą patį laikotarpį jų buvo penki.
Nors bendras gelbėjimo darbų eismo įvykiuose skaičius šiemet išaugo 4 proc., atskirose savivaldybėse situacija skiriasi. Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonuose tokių darbų daugėja sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje, o Klaipėdos miestas ir rajonas išsiskiria dideliu gelbėjimo darbų skaičiumi. Nuo metų pradžios Klaipėdos rajone ugniagesiai gelbėtojai eismo įvykiuose dirbo 71 kartą, Klaipėdos mieste – 69 kartus. Taigi vien šiose dviejose savivaldybėse šiemet atlikta 140 gelbėjimo darbų eismo įvykiuose. Tuo metu Šiaulių rajone tokių darbų skaičius sumažėjo daugiau kaip keturis kartus.
Ugniagesių gelbėtojų darbas eismo įvykiuose – tai ne tik techninis žmogaus išlaisvinimas iš sudaužyto automobilio. Dažnai nuo pirmųjų gelbėtojų veiksmų priklauso ir nukentėjusiojo gyvybė bei sveikata, todėl profesionalus pasirengimas, tinkama įranga ir gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą yra neatsiejama ugniagesių gelbėtojų darbo dalis.
Parengta pagal PAGD pranešimą
