Trečiadienis, 3 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

L. Kasčiūnas: LLRA negali būti dialogo tarpininke tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos

www.alkas.lt
2017-01-24 23:08:54
156
PERŽIŪROS
20
Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sasio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas atviru laišku kreipėsi į Lenkijos valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ (Prawo i Sprawiedliwość) partijos pirmininką Jaroslavą Kačinskį (Jarosław Kaczyński).

L. Kaščiūnas atvirame laiške teigia skatinąs ir palaikąs bendrą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą ir bandymą atgrasyti Kremlių nuo galimo puolimo. Tačiau pareiški, kad Lietuvos ir Lenkijos bendrystės galimybes menkina Lietuvos lenkų rinkiminė akcija (LLRA), kuri, pasak jo, daug metų vykdo sistemingą Rusijos režimui naudingą politiką ir kuria dirbtinį pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

„Esu tikras, kad būdama principinga politine jėga, „Įstatymo ir teisingumo“ partija turėtų peržiūrėti bendradarbiavimą su LLRA tol, kol geopolitinės šios partijos nuostatos tiesiogiai prieštaraus strateginiams Lietuvos ir Lenkijos interesams. Lietuvoje jau yra užaugusi nauja Lietuvos lenkų karta, kuri puoselėja lenkų kalbą, kultūrą, tradicijas, bet jaučiasi Lietuvos piliečiais bei nenori būti tapatinami su skaldančia LLRA politika. Būtent tokie žmonės yra ateitis, kuri užtikrins mūsų tautų sugyvenimą ir istorinę dermę, todėl verta juos skatinti.  Turėtume kartu siekti stiprinti žymaus Lietuvos lenko Mykolo Riomerio pasiūlytą tapatybės formulę, pagal kurią lenkiškumas ir lietuviškumas dera tarpusavyje“, – teigia L. Kasčiūnas

Jaroslavas Kačinskis | wikipedia.org nuotr.
Jaroslavas Kačinskis | wikipedia.org nuotr.

Jis primena, kad LLRA atstovas Zbignevas Jedinskis neseniai netgi pareiškė, kad užuot didinusi krašto apsaugos finansavimą, Lietuva turėtų pasirašyti nepuolimo sutartį su Rusija, o gynybos finansavimą, prieštaraujant įsipareigojimams NATO, grąžinti į 0,8 proc. nuo BVP lygį. Pasak L. Kaščiūno atsižvelgiant į istorines nepuolimo sutarčių tarp Rusijos ir Lietuvos pamokas, toks pasiūlymas kelia rimtų abejonių dėl lojalumo Lietuvos valstybei.  

„Esu tikras, kad toks LLRA veikimas niekaip nesiderina su Lenkijos politine ir kultūrine tradicija. Nors LLRA deklaruoja atstovaujanti Lietuvos lenkų interesams, o ankstesniame šios partijos logotipe netgi pavaizduota Lenkijos vėliava, LLRA požiūris istorijos vertinimo, geopolitiniais klausimais atitinka ne Lenkijos, bet Kremliaus interesus. Ilgus metus LLRA dominuojamoje terpėje gyvenantys Lietuvos lenkai yra lengviau paveikiami Kremliaus vykdomos priešiškos Lietuvai propagandos. Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, net 64 proc. Lietuvos lenkų teigiamai arba labai teigiamai vertina Vladimirą Putiną. Didžioji jų dalis pateisina ir Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją“, – laiške rašo L. Kasčiūnas.

***

Atviras laiškas Jaroslavui Kaczynskiui

Visuomet buvau tarp tų Lietuvos dešiniųjų, kurie rėmė ir remia Jūsų kartu su a. a. broliu Lechu 2001 m. įkurtą partiją „Įstatymas ir teisingumas“.

Jaučiu didelę pagarbą už Jūsų vadovaujamos partijos tvirtą ir bekompromisę laikyseną klausimais, susijusiais su komunistinės praeities vertinimu ir šiandieninės Rusijos agresija prieš kaimynines šalis. Jūsų brolis L. Kaczynskis, kartu su prezidentu Valdu Adamkumi, buvo vienas labiausiai Gruziją palaikiusių Europos lyderių Rusijos karinės invazijos į šią šalį metu. Šiandien „Įstatymas ir teisingumas“ tvirti remia Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje. Taip pat palaikome pastangas atnaujinti tyrimą dėl Smolensko katastrofos, siekiant detaliai bei nepaliekant abejonių išsiaiškinti tikrąsias šios tragedijos priežastis.

Be to, kartu su kolegomis sveikiname Jūsų vadovaujamos partijos principingą požiūrį į socialinę, gimstamumo skatinimo ir realios ekonominės paramos vaikus auginančioms šeimoms politiką. Visa tai mus vienija. Šiandieninių iššūkių akivaizdoje ši vienybė yra be galo svarbi, nes Lietuva bei Lenkija privalo bendromis pastangomis stiprinti regiono saugumą, atgrasinti Kremlių, siekti deramo komunistinių nusikaltimų įvertinimo europiniu lygmeniu bei ginti krikščioniškos Europos civilizacijos pamatus.

Vis dėlto šį tautų bendradarbiavimo potencialą menkina Lietuvoje aktyviai veikianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Ši partija, nors ir skelbiasi atstovaujanti Lietuvos lenkų interesus, jau daug metų vykdo sistemingą Rusijos režimui naudingą politiką ir kuria dirbtinį pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Pavyzdžiui, 2014 m. LLRA atstovas Seimo narys Zbignevas Jedinskis paragino NATO bombarduoti Kijevą, nes, anot jo, tokiu būdu būtų įtvirtinta taika Pietryčių Ukrainoje. Šią savaitę Z.Jedinskis pareiškė, kad, užuot didinusi krašto apsaugos finansavimą, Lietuva turėtų pasirašyti nepuolimo sutartį su Rusija, o gynybos finansavimą, prieštaraujant įsipareigojimams NATO, grąžinti į 0,8 proc. nuo BVP lygį. Atsižvelgiant į istorines nepuolimo sutarčių tarp Rusijos ir Lietuvos pamokas, šis pasiūlymas kelia rimtų abejonių dėl lojalumo Lietuvos valstybei.

LLRA lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis taip pat ne sykį pagarsėjo savo prorusiškais pasisakymais. Jis vienintelis iš didžiųjų Lietuvos politinių partijų lyderių pasmerkė 2013 m. Kijeve vykusius Maidano protestus, pavadinęs juos „didžiausiu blogiu“. 2014 m. gegužės 9 d., Rusijos remiamiems separatistams vykdant agresiją Rytų Ukrainoje, V. Tomaševskis pasirodė Vilniaus kapinėse vykusiame Pergalės dienos minėjime „pasipuošęs“ Rusijos imperializmą simbolizuojančią Georgijaus juostele. V. Tomaševskis ir kiti šios partijos atstovai internete atliktose politikų apklausose ne kartą teigė, kad sovietmetis Lietuvai davė daugiau naudos nei žalos.

Esu tikras, kad toks požiūris niekaip nesiderina su Lenkijos politine ir kultūrine tradicija. Nors LLRA deklaruoja atstovaujanti Lietuvos lenkų interesus, o ankstesniame šios partijos logotipe netgi pavaizduota Lenkijos vėliava, LLRA požiūris istorijos vertinimo, geopolitiniais klausimais atitinka ne Lenkijos, bet Kremliaus interesus. Nors Europos Parlamente „Įstatymas ir teisingumas“ bei LLRA priklauso Europos konservatorių ir reformistų frakcijai, šių partijų požiūris minėtais užsienio politikos bei istorijos vertinimo klausimais yra nesuderinamas.

Visa tai turi pasekmes. Ilgus metus LLRA dominuojamoje terpėje gyvenantys Lietuvos lenkai yra lengviau paveikiami Kremliaus vykdomos priešiškos Lietuvai propagandos. Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, net 64 proc. Lietuvos lenkų teigiamai arba labai teigiamai vertina Vladimirą Putiną. Didžioji jų dalis pateisina ir Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. LLRA negali būti dialogo tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos tarpininke. Ši politinė jėga nėra tiesiog nėra tuo suinteresuota.

Esu tikras, kad būdama principinga politine jėga, „Įstatymo ir teisingumo“ partija turėtų peržiūrėti bendradarbiavimą su LLRA tol, kol geopolitinės šios partijos nuostatos tiesiogiai prieštaraus strateginiams Lietuvos ir Lenkijos interesams. Lietuvoje jau yra užaugusi nauja Lietuvos lenkų karta, kuri puoselėja lenkų kalbą, kultūrą, tradicijas, bet jaučiasi Lietuvos piliečiais bei nenori būti tapatinami su skaldančia LLRA politika. Būtent tokie žmonės yra ateitis, kuri užtikrins mūsų tautų sugyvenimą ir istorinę dermę, todėl verta juos skatinti.

Turėtume kartu siekti stiprinti žymaus Lietuvos lenko M.Romerio pasiūlytos tapatybės formulės, pagal kurią lenkiškumas ir lietuviškumas dera tarpusavyje.

Konservatorius Laurynas Kaščiūnas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ž. Makauskienė: Paritetas tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – netinkama formulė
  2. L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (I)
  3. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  4. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  5. P. Maksimavičius. Bendradarbiauti būtina, tačiau ne Lietuvos lenkų reikalų sąskaita
  6. D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui?
  7. Paaiškėjo dar viena valstybės paslaptis – LLRA derina savo veikslus su Kremliumi? (video)
  8. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  9. Lietuvos lenkų rinkimų akcija grasina vaikų streikais
  10. A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai?
  11. Lietuvos mokslo ir kultūros atstovai reikalauja mesti iš koalicijos prieš valstybę veikiančią LLRA
  12. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai Švietimo ir mokslo ministerijos neatiduos
  13. Ar nepamatuoti lenkų reikalavimai atitinka Lietuvos Konstituciją ir įstatymus? (video)
  14. T.Baranauskas. Apie neteisėtą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos buvimą Seime
  15. V. Stundys: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų elgsena peržengia visas ribas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. krikščionis says:
    9 metai ago

    Šiokia tokia gera žinia iš konservatorių flango dėl lenkų akcijos.
    Tik nepersistenkit žadėdami pavardžių rašyboje w ir kitas raides, neaukokite tautos istorinės atminties vardan “gerų santykių” su Lenkija.
    Gerb. Laurynai – parodykit Kubiliui, anūkui ir kitiems partiečiams V. Sinicos straipsnį, tegul susipažįsta.
    Inicijuokit, kad Lietuvos istorijos vadovėliuose būtų aiškiai, plačiai parašyta ištrinta tiesa apie 1920-1239 metų Lenkijos okupaciją. Kai Lenkija pripažins okupaciją ir jos padarinius Lietuvai , tada gal ir pradėsime kalbėtis .

    https://alkas.lt/2017/01/21/v-sinica-be-ryto-naktis-lenkijos-okupuoto-vilniaus-lietuviu-gyvenimas-i/

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 metai ago

      Puikus komentaras.

      Atsakyti
      • Matas says:
        9 metai ago

        Istorijos vadoveliuose bei egzaminu bilietuose butinai polonizacijos,rusifikacijos ir germanizacijos klausymai.O Vilniaus kraste netgi skirti daugiau valandu kad sulenkeja lietuviai zinotu savo istorija.

        Atsakyti
    • Pikc says:
      9 metai ago

      Gerb. “krikščioni” – pirma, Kubilius, Anūkas ir pan. šutvė V. Sinicos straipsnio tikrai neskaitys. Antra, L. Kasčiūnas yra krikdemas, tad libkonų govėdoje yra “parijas” – krikdemus libkonai jau anksčiau “talibais” vadino, o dabar jau Anūkas ir “radikalais” juos pakrikštijo. Kitaip tariant, jis nėra tas žmogus, kuris turėtų įtakos libkonų “viršūnėlėms” – jis tik priemonė elektoratui pritraukti.

      Atsakyti
  2. Kaunietis says:
    9 metai ago

    Palinkėjimas Autoriui. Tamstos žodžiai Dievui… ir Kačinskiui į ausį!

    Atsakyti
    • Juozas P. says:
      9 metai ago

      Kremliaus naudai… skaldom už dyką, žiūrėdami atgal toli nenueisim…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        9 metai ago

        Prisuk Kremliaus radiją, skleidžiantį nesąmones per tavo komentarus.

        Atsakyti
  3. justas kauniečiui says:
    9 metai ago

    O, kur Kasčiūnas yra neteisus?

    Atsakyti
    • Matas says:
      9 metai ago

      Ne Kasciunui o Pan Kacincki-iui.

      Atsakyti
  4. justas kauniečiui says:
    9 metai ago

    Atsiprašau, suklydau.

    Atsakyti
  5. LosAngeles says:
    9 metai ago

    LLRA taip, juos reikia istempti i ‘dienos sviesa’. Kol to nepadarysim- ramybes nebus. Bet… santykius su Lenkija tegalime pradeti nuo tarpukario Vilniaus padeties ivertinimo. Kol is ‘strateginiu partneriu’ nera jokiu uzuominu apie tai kas vyko, tol kalba yra beprasme, nes visada turetu iskilti klausimas: is kur lenkai Lietuvoje? Tarpukaris tam pasitarnavo, ir nereikia apsimesti kad viskas tada vyko labai pagarbiai ir savanoriskai. Visai nesenai alkas isspausdino puiku Sinicos straipsni apie lietuviu ‘malonumus’ vilnijoje tarpukaryje. O tai ir ne pirmas toks straipsnis, alkas turi net rubrika atitinkama. Kam idomu, tegu pasiskaito… Taigi, Lenkija turi atvirai pasakyti, ka ji galvoja apie tarpukario Vilniaus ‘epopeja’ ir savo elgesi, tada bus galima apie kazka kalbeti su ja. Na kazka tokio, tipo… atsiprasome, mes netycia uzsukome, arba… kas kas??? ar isprotejote, juk visiems aisku kad wilno nase… Bet kokiu atveju kada bus aisku ka jie galvoja, bus aisku kaip elgtis. Tai turetu buti pirmutinis musu valdzios reikalavimas aptarinejant tarpusavio santykius

    Atsakyti
  6. justas says:
    9 metai ago

    Jeigu santykiuose su Lenkija mes visada užimsime to nuolatinio verkšlentojo, nuolat visų skriaudžiamo, vaižgantiško Mykoliuko poziciją, vargšo menininko, kuris moka tik čyruoti savo smuikele. Tai mes ir turėsime tokius santykius su Lenkija ir vėl Tomaševskis, ar koks nors kitas ponas, lems mūsų dviejų šalių tarpusavio santykius.

    Atsakyti
  7. Pikc says:
    9 metai ago

    “Liankaj” suskubo sureaguoti: http://www.propatria.lt/2017/01/llra-kss-toliau-gina-z-jedinski-z.html

    Atsakyti
  8. geopolitinis 'meniu' pagal Justą says:
    9 metai ago

    Aš suprantu, kad mes lietuviai (klumpės sūnūs) nė teisės tokios istorinės neturim raukyti nosis kaip kaimynai, bet visgi, pan Justas, ar nesusimiltumėt praplėsti savo geopolitinį ‘meniu’ dar bent keliais punkteliais, o tai gaunasi pagal tamstelę tik du patiekalai lietuviui-nabagėliui: Naj-šviesiausioji Polska-Matka ir dievanešė Rasiejuška-Matuška. Prieš šimtą metų tokia rimbo alternatyva galima buvo gasdinti mažarašius žmonelius, kad tie būtinai pasirinktų – lenkų vieros kataliku jie bus, ar ištikimu caro pavaldiniu. Bet kam gi XXI amžiuje iš bendrataučių juodnugarius daryti ??? Juk be slavų… be polskų raškų… dar keletas nacijų, jei neklystu, egzistuoja ant šito rutuliuko, ar visgi klystu ???

    Atsakyti
  9. Žemyna says:
    9 metai ago

    Šis straipsnis vėl tampa aktualus!
    Vėl kaimynė elgiasi kaip Kremliaus filialas.
    Vėl jos valdžia įsitikinusi, kad tik jai galioja teisė niekam neleisti kištis į jos vidaus reikalus. Kitiems ji tokios teisės nepripažįsta. Ypač, jei tai mažylė jos pašonėje.
    Ką prisidirbo kažkas iš buvusiųjų, kad šitiek metų leidžiama nebaudžiamai mus šantažuoti, kelti psichologinę įtampą šalyje, sabotuoti visai ES svarbius projektus?
    Neteikiu, ne ta sutartis, kurioje viskas aiškiai išdėstyta, ir ji seniausiai įgyvendinta! – Juk garsiai išsakomi reikalavimai prieštarauja pasirašytajai dvišalei sutarčiai, kuriai neturėjo jokių priekaištų ją pasirašęs jų prezidentas – dokumentuose rašyti pagal skambesį, t. y. be galūnės. Pagal skambesį, bet ne kitos kalbos raidynu.
    Kas dar prižadėta? Nes tikrai ne dėl asmenvardžių spaudžia, tai tik KODAS, kurį supranta tik tie, kas kažką pažadėjo.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 metai ago

      Pardon, taisau: Netikiu, ne ta sutartis, …
      Ir papildau:
      Įtarinėti verčia ir tai, kad į prašymą PAVIEŠINTI bent tą konkrečią abiejų šalių PASIRAŠYTOS SUTARTIES ištrauką buvo nereaguojama, klausėjas buvo ignoruojamas…
      Juk paviešinimas per visas svarbiausias žiniasklaidos priemones ATVERTŲ AKIS tamoševskiniams – jie suprastų, kad buvo kvailinami savo sąžiningojo „tautos vado”… Užčiauptų ir Lenkijoje veikiančius Kremliaus rezidentus. Ar tai nereiškia, kad, paviešinus šią ištrauką, Lenkija „iššaus” kitą ištrauką – pražūtingą mūsiškėms valstybės galvoms? Kas tada buvo parduota?

      Atsakyti
  10. Žemyna says:
    9 metai ago

    Atkreiptinas dėmesys:
    Str. 15min:
    „Rusija nori klausimą dėl rusakalbių Latvijoje ir Estijoje spręsti Jungtinėse Tautose”
    Na, ką į tai UNESCO? Apie ant išnykimo ribos balansuojančias tautas ir jų valstybes – tautos išlikimo garantus, ir apie gigantiškas tautas, tapusias tokiomis kitų tautų sąskaita ir vis dar teritorine bulimija sergančias?
    Pagydys Rusiją nuo bulimijos, ar pagailės vargšės kankinės. Kai kas už parodytą gailestingumą dosniai atsilygintų. O tada prasidėtų eilinis teritorijų perdalijimas?

    Atsakyti
  11. Jonas says:
    9 metai ago

    Pritariu L.Kasčiūno laiškui.

    Atsakyti
  12. BROLYČIAI ir DAMOS says:
    9 metai ago

    skubiai balnojam žirgus – reikia joti į Delfį, šiek tiek ŽT ir TM prasmes paaiškinti:
    Komentarus mėtome į šį krepšį: į: V. Pranckietis žada toliau svarstyti originalaus pavardžių rašymo klausimą

    Atsakyti
  13. Žemyna says:
    9 metai ago

    Kaip tai negali?! Kremlius mano kitaip.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektrinis dviratis
Lietuvoje

Sostinėje – nauji sprendimai saugesnėms dviratininkų  ir pėsčiųjų kelionėms

2026 06 03
Žemės ūkis
Lietuvoje

Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja į pabaigą

2026 06 03
Palanga
Gamta ir žmogus

Palangos J. Basanavičiaus gatvėje uždraustas dviračių ir paspirtukų eismas

2026 06 03
Kleboniškių muziejaus klojimas atvers duris naujam teatro veiklos laikui
Kultūra

Kleboniškių muziejaus klojimas atvers duris naujam teatro veiklos laikui

2026 06 03
Latvijoje vyks Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“
Kultūra

Daugiau kaip 1400 Lietuvos studentų vyks į „Gaudeamus“ Rygoje

2026 06 03
Vasaros pradžią pažymi šeštasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“
Kultūra

Prasideda skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

2026 06 03
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė
Kalba

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Viadukas
Lietuvoje

Kaune atidarytas naujas viadukas

2026 06 02
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

Atsisakius muitininkų rotacijos gali didėti korupcijos rizika

2026 06 02
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvoje

Priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos

2026 06 02
Alina Jalavonienė
Lietuvoje

Seime prisiekė vaiko teisių apsaugos kontrolierė 

2026 06 02
Nuovaža
Lietuvoje

Nuo šios mažiau kliūčių gyventojams patekti į savo sklypus

2026 06 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Kernavės išskirtinumas – leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatyme
  • Rimgaudas apie Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!
  • P.Skutas apie Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sostinėje – nauji sprendimai saugesnėms dviratininkų  ir pėsčiųjų kelionėms
  • Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja į pabaigą
  • Palangos J. Basanavičiaus gatvėje uždraustas dviračių ir paspirtukų eismas
  • Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!

Kiti Straipsniai

Laurynas Kasčiūnas

Dėl L. Kasčiūno socialdemokratas kreipėsi į etikos sargus

2026 06 02
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lankėsi lietuvių švietimo įstaigose Lenkijoje

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lankėsi lietuvių švietimo įstaigose Lenkijoje

2026 05 28
Daiva Ulbinaitė ir diskusijos dėl žodžio laisvės Lietuvoje

D. Kuolys. Ar Daivos Ulbinaitės vedamas Seimas pavers Lietuvą antrąja Maskva?

2026 05 28
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19
Lietuvių kalba

L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą

2026 05 19
Laurynas Kasčiūnas

Siekiama suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis

2026 05 18
Dronų atakos ir gaisrai Rusijos miestuose su Putino portretu fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija

2026 05 04
Rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Šatrijos Ragana apie lietuvių kalbą, „Lietuvos lenkus“ ir emigraciją (1903–1922)

2026 04 16
Marius Parčiauskas pirmame plane, o antrame plane NATO vadovas Stoltenbergas kalbasi su Rusijos užsienio reikalų ministru Lavrovu

M. Parčiauskas. Stoltenbergą į Grūto parką ar į Kazokiškių savartyną?

2026 04 04
Jotvingių pilkapynas Šveicarijoje (Lenkija) prie-Suvalkų

S. Birgelis. Kuriamas Jotvingių archeologijos centras Šveicarijoje (Lenkija)

2026 04 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Kernavės išskirtinumas – leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatyme
  • Rimgaudas apie Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!
  • P.Skutas apie Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Piterboro lietuviui įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“

Piterboro lietuviui įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai