Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje

Petras Kalnius, www.alkas.lt
2016 04 14 08:30
16
0
SHARES
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos:  P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
petras-kalnius_alkas.lt
Petras Kalnius | alkas.lt nuotr.

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, kai kurios Vilniaus priemiesčio bei Trakų apylinkės buvo suslavėjusios labiau negu visas dabartinis Šalčininkų rajonas, kuriame lenkų tautybės gyventojų procentas buvo labai mažas.

Dabar, kaip ir seniau, apylinkės slavėjimo priežastys yra tos pačios: vietinių gyventojų lietuvių asimiliacija (ypač kalbinė) ir intensyvus gyventojų migravimas į šią teritoriją iš slaviškų žemių. Kaip parodė ir etnosociologinės apklausos duomenys, imigracija šiuo metu – svarbiausias teritorijos nutautėjimo veiksnys. Maždaug kas ketvirtas apylinkės gyventojas atsikėlęs iš kitur, o du trečdaliai atvykėlių yra iš už Lietuvos ribų, daugiausia (54%) – iš Baltarusijos. Iš jos buvo atvykę visi apklausti baltarusiai, 60% lenkų ir 50% rusų.Tarp apklaustų lietuvių atvykusių iš Baltarusijos nerasta.

Net vienatautėse lenkų šeimose lenkai, gimtąja kalba laikantys rusų arba „paprastąją“ kalbą, – gana dažnas reiškinys. Tik 63% lenkų gimtąja laikė lenkų kalbą.

Tik tokioje aplinkoje yra įmanomas reiškinys, kai žmogui pase įrašoma kita tautybė, negu yra iš tikrųjų (neatsižvelgiant nei kokios tautybės yra jo tėvai, nei kuo jis save laiko). Pažiūrėkime, kurios tautybės žmonių teisės šiuo požiūriu labiausiai buvo pažeidžiamos Dieveniškių apylinkėje. Iš visų apklaustų žmonių, laikančių save lietuviais, pase lietuvio tautybė įrašyta 72%, o kitiems 28% – lenko tautybė. Tuo tarpu nė vieno apklausto kitataučio, save laikančio rusu, lenku, baltarusiu ar kitos tautybės žmogumi, pase lietuvio tautybė įrašyta nebuvo. Akivaizdu, kad iš visų tautybių šiuo požiūriu labiausiai pažeidžiamos lietuvių teisės ir tautinės aspiracijos.

Prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui, spaudoje buvo paskelbta nemažai iš šio krašto kilusių žmonių laiškų, kuriuose jie atvirai pripažino, kad jų tautybė praeityje pakeista administravimo būdu. Daugiausia tokių veiksmų atlikta 1920–1939 m. Iš visų apklaustų lietuvių (pagal tautybę pase) tik 1 asmuo turėjo abu tėvus lenkus. Tuo tarpu iš visų apklaustų lenkų net 9 asmenys (13%) turėjo abu lietuvių tautybės tėvus arba abu tėvus ir visus keturis senelius lietuvius (iš tėvo ir motinos pusės). Kad minėti žmonės (lenkai pagal pasą, o pagal savimonę – lietuviai) iš tikrųjų puoselėja ne lenkiško patriotizmo jausmus, rodo ir faktas, jog per 70% jų yra sukūrę šeimas su lietuviais ir visi jų vaikai yra lietuviai. Tokia nuostata lietuviškumui nepalankioje aplinkoje yra labai atkreipianti dėmesį. Tai aiškus tų žmonių siekimas grįžti į lietuvybę, noras palikti po savęs palikuonis lietuvius, tuo, matyt, atitaisant kažkada jiems patiems padarytą skriaudą.

Nei tarp lietuvių, nei tarp rusų bei baltarusių (pagal tai, kuo save laiko) nebuvo apklaustų šių tautybių atstovų, kurie būtų nurodę, jog visiškai nemoka savo tautybės kalbos. Lenkų, visai nemokančių lenkiškai, buvo 3,7%. Bet ir tarp lietuvių bei lenkų ne itin reti atvejai, kai jie tik supranta savo tautybės kalbą, bet nekalba ja. Gerai mokančių savo tautybės kalbą tarp lietuvių taip pat kur kas didesnis procentas negu tarp lenkų. Tačiau lietuvių kalbos prestižas čia didelis tik tarp lietuvių. Lietuviškai kalbėti mokėjo tik 29% lenkų ir nė vieno ruso ar baltarusio. Tuo tarpu lietuvių, mokančių kalbėti lenkiškai, buvo 65%.

Rusų kalba, neskaitant rusų, mokėjo kalbėti 91% lietuvių, 94% lenkų ir visi baltarusiai. Baltarusiškai kalbėti mokėjo visi baltarusiai, 50% rusų ir 56% lenkų. Šiuo atveju ypač akivaizdu, kad lenkai rusų kalbą moka geriau negu lenkų. Taigi rusų kalba Dieveniškėse vyrauja. Netgi lenkai, kurie labai svarbiu laiko savo etnonimą, savo tautybės kalbos mokėjimo lygiu to prestižo nepatvirtina. Įdomu ir tai, kad tik 51% lenkų norėtų mokytis lenkiškoje mokykloje (jeigu reikėtų mokytis), 11% – rusiškoje, 19% – lietuviškoje, o kiti vėlgi mano, kad visai gerai mokytis mišriose mokyklose. 94% lietuvių norėtų mokytis lietuviškai.

Spaudą vien tik lenkų kalba prenumeravo viso labo 21% lenkų ir 9% lietuvių. Tiek pat (21%) lenkų prenumeravo tik rusiškus leidinius. Net 78% lietuvių nurodė, kad jie daugiausia žiūri Lietuvos ir tik 9% – daugiausia Rusijos TV laidas. Iš lenkų 49% pirmenybę teikė Maskvos televizijai, 17% – lietuviškai (tuo metu Dieveniškių gyventojai Lenkijos TV dar neturėjo galimybės žiūrėti), 7% – Baltarusijos TV, po 6% vienodai Maskvos ir Baltarusijos (kiti arba niekam neteikė pirmenybės, arba neturėjo televizorių). Čia vėlgi galime kalbėti apie lietuvių kultūrinę orientaciją į Vilnių, lenkų – į Maskvą.

Dieveniškių apylinkėje jau seniai yra nepalanki aplinka lietuviams gyventi ir lietuvių kultūrai reikštis. Spaudimas lietuviškumui ypač padidėjo prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui. Maskvos įkvėptas ir grubios fizinės jėgos dengiamas lietuviškumo naikinimo vajus įgavo vis agresyvesnes formas: Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose iš darbo atleidžiami lietuviai bei lietuvių išgyvendinimui nepritariantys kitataučiai. Antai vien iki 1989 m. vasario mėnesio Šalčininkų rajone dėl minėtos priežasties buvo atleista 1 lenkas ir 6 lietuviai, tarp jų ir Dieveniškių apylinkės pirmininkas J. Žižys, kurį pakeitė iš Baltarusijos atvykusi lenkė R. Dmuchovskaja. Rinkimų metu dedamos rimtos pastangos kontroliuoti rinkėjų valią, idant į renkamus postus daugiau nepatektų lietuviai ar šiaip Lietuvos nepriklausomybės šalininkai. Pilietis B. iš Maciučių kaimo per apklausą kalbėjo: „Kai buvo rinkimai, tai buvo žmonės, kurie atėjusiems iš kaimo ir nelabai išprususiems žmonėms liepdavo išbraukti lietuvius, palikti lenkų ir kitų tautybių žmonių pavardes. Be to, buvo atvejų, kai išsikviesdavo žmones ir klausdavo, už ką jie balsuos“ (anketa Nr. 225). Kaziulių kaimo gyventoja V. pasakojo: „Per balsavimus neįrengiama kabina, vietos pareigūnai nurodinėja, kokias pavardes išbraukti, arba užbraukia patys. Likusius tuščius biuletenius užpildo patys“ (anketa Nr. 243).

Pastebimos dvi vienu metu veikiančios prievartinės asimiliacijos kryptys: rusinimas ir lenkinimas. Pirmasis nukreiptas prieš lietuvius ir lenkus, antrasis – tik prieš lietuvius. Taigi lietuviai patiria dvigubą asimiliacinį spaudimą. Tarp rusintojų ir lenkintojų, nors jų tikslai ir skirtingi, priešiškumo nėra. Šios abi kryptys, matyt, taikiai sutaria todėl, kad mano esančios „lietuviškojo nacionalizmo“ atsvara. Maskva lietuvių lenkinimą laikė pirmuoju „čiabuvių“ rusinimo etapu (nuo lietuvio iki ruso – du žingsniai, nuo lenko iki ruso – vienas).

Dieveniškių lenkams būdinga daugiausia sovietiškai rusiška savimonė. Ženklus aiškus savanoriškas jų orientavimasis į rusišką kultūrą, kuri juos tenkina labiau negu lietuvybė. Tylų rusinimo procesą jie vertina daug ramiau negu bet kokį sąlyti su Lietuvos kultūra. Vis dėlto yra pagrindo manyti, kad tai – labiau lenkų valdininkijos politika, o lenkų varguomenė valstybiniams reikalams abejinga arba garsiai savo minčių nereiškia. Grėsme savo tautiškumui lenkai laiko ne rusinimą, o tariamą vertimą lietuviais.

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  2. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  3. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  4. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse
  5. E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo
  6. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  7. Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
  8. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  9. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  10. B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas
  11. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  12. V. Radikaitė-Žukienė. Nepriklausomybės diena
  13. J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje
  14. B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas
  15. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  16. Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
  17. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos bendruomenė prašo ministerijos perimti iš Šalčininkų rajono savivaldybės mokyklos steigėjo teises
  18. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  19. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  20. Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
  21. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  22. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  23. Rytų Žemaitijoje bus stiprinama lietuviška dvasia
  24. Anykščiuose bus pagerbta viena iš nedaugelio Lietuvos moterų, kandidatavusių į Lietuvos Respublikos Prezidentus
  25. R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos
  26. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
  27. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  28. T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas
  29. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  30. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi

Comments 16

  1. Vilna says:
    5 m. ago

    Kalbos pavadinimas “paprostu/poprostu” yra ne slaviškas žodis, o tų žmonių, kurie sakosi, kad šneka šia kalba, lietuviškumo (dzūkiškumo) palikimas (reliktas), t.y. apslavintas dzūkų žodis. Mat, dzūkai vietoje “įprasti” tarmiškai sako “paprasti”. Tokiu atveju akivaizdu, kad “paprostu” kilmė sietina ne su slavų žodžiu reiškiančiu “prastumą” (slav. prostoj), o su lietuvių – reiškiančiu “įprastumą” ir yra giminingas lietuvių žodžiams papročiai, įpročiai, protas.

    Taigi, slavų sakomą “paprostu” laikant apslavintu lietuvių žodžiui, o tai yra akivaizdu, jo vertimas į lietuvių kalbą yra klaidinimas pačių savęs, yra ne kas kita, o lietuvių kalbinio palikimo užtušavimas. Todėl pavadinimas “paprastoji” taisytina į “įprastoji” kalba. O tai mena, kad “paprostu” nėra kažkada buvusi tų žmonių prigimtinė kalba. Jiems kalbėti ja teko būti priverstiems įprasti istorinių aplinkybių …

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      5 m. ago

      Po prostu yra paprastai.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        5 m. ago

        Taip, “po prostu” slaviškai yra paprastai, tačiau rusų dialektologai, kurie 1952 metų ekspedicijų metu užrašė šį žodį Lietuvos- Baltarusijos pasienyje, jį girdėjo ir užrašė, kaip vieną žodį, t.y. “paprostu”, vėliau tirdami jo kilmę istoriniuose šaltiniuose aptiko, kad taip buvo vadinama pirmoji LDK kanceliarinė kalba, kuri kalbos mokslų priskiriama senajai bažnytinei slavų kalbai. Taigi, patikimai paaiškinti „paprostu“ kalbos pavadinimo kilmę iš slavų “po prostu – paprastai” negalima. Išdėstytos aplinkybės labiau rodytų, kad jis galėjo rastis baltų aplinkoje (bajorijoje) plečiantis tarp jų Rytų apeigų krikščionybei.

        Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Ponia/ Panele “Vilna” (o gal Ponas? Tada atsiprašau!), iš didelio rašto išėjom iš krašto? Juk Tamstos komentaras visiškai ne į temą! Nepastebėjote?

      Atsakyti
      • Vilna says:
        5 m. ago

        Kaipgi ne į temą, o ar pavadinimas “paprostu” radosi ne iš lenkinimo (slavinimo) istorijos, kuriai ir yra skirtas straipsnis . Be to, ir konkrečiai straipsnyje sakoma, kad “lenkai, gimtąja kalba laikantys rusų arba „paprastąją“ kalbą, – gana dažnas reiškinys”. Tai tuomet gal “Kaunietis” – „nepastebi“…

        Atsakyti
        • Kaunietis says:
          5 m. ago

          Ar “paprastas” kilęs iš rusiško (slaviško) “простой”, ar atvirkščiai, galėtų įrodyti tik kalbininkai, atlikę kruopščius lingvistinius tyrinėjimus… Beje, baltų ir slavų kalbos – tai indoeuropiečių kalbos ir kartais būna sunku nustatyti, koks žodis kilęs iš kokios kalbos… Pvz., lenkiškai “prosto” reiškia “tiesiai; paprastai”. Tiesa, abejoju, ar lietuviški žodžiai “paprastai” ir “įprastai” yra sinonimai. Mano galva, šių žodžių reikšmės yra visiškai skirtingos. Ir dar. Kiek suprantu lenkiškai, tai “mówić po prostu” reiškia “kalbėti paprastai”, t.y., kalbėti ne literatūrine lenkų kalba, o lenkų kalbos žargonu.

          Atsakyti
          • Vilna says:
            5 m. ago

            Kalbate visai apie kitus dalykus. Apie tai, “ar lietuviški žodžiai “paprastai” ir “įprastai” yra sinonimai” kalbos nebuvo. Akivaizdu, kad ne. Faktas čia tik tas, kad dzūk. “paprasti” bendrine kalba reiškia “įprasti”, taip pat, kad papratimas=įpratimas ir t.t. Iš čia Baltarusijoje kalbininkų užrašytas “paprostu” yra apslavintas žodis iš dzūkiško “paprasti”. O jeigu taip, tai iš to seka iš esmės kitokie negu dabar yra manoma istorinių procesų aiškinimai. Apie ką jau trumpai paminėjau.

          • Vilniukas says:
            5 m. ago

            Diskusija, deja, nukrypo “į lankas”…

          • Vilna says:
            5 m. ago

            Matyt, kad yra interesų kreipti į “lankas”, matyti ne tai, kas pasakoma, iškreipti, niekinti naujesnę mintį, kad tik nebūtų ja susidomėta, kad tik nesikeistų nuomonės…

  2. Kaunietis says:
    5 m. ago

    Teisingas straipsnis. Ką ir reikėjo įrodyti.

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    5 m. ago

    Straipsnyje yra esminių klaidų: kalba nėra pagrindinis tautiškumo požymis.
    Pagrindinis tautiškumo požymis yra teritorija, kurioje žmogus gyvena ir jei jis, gyvendamas Lietuvoje, lenkinasi, tai rodo tik iškrypimą ir nieko daugiau.
    Tai yra pagydoma.
    Kaip ir pederastai yra pagydomi.
    Tik reikia gydyti: pvz., besilenkinančius atlietuvinti.
    Jei nenori, tai gali važiuoti iš čia kibėnimat.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      5 m. ago

      Labai teisingai pastebėta! Pvz., airis, kalbantis tik angliškai, niekada gyvenime nepasakys, kad jis yra anglas. XIX a. Rusijos aristokratai, pripažindami prancūzų kalbos viršenybę virš rusų, tikrai nemanė, kad jie yra prancūzai. Mano a/a močiutė, kuri lenkiškai kalbėjo geriau negu lietuviškai, visada pabrėždavo, kad ji yra lietuvė. Taigi.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 m. ago

        Kaunas iki 1918m. buvo lenkynė.

        Atsakyti
        • Vilna says:
          5 m. ago

          Kad sako, ir po karo taip buvo… Gal ir dabar yra, antai, naujesnį geležinkelį pirmiausiai iki Lenkijos už ES Lietuvai skirtus pinigus nusitiesė…

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            5 m. ago

            Jo 🙂 – geležinkelis kelia tokius įtarimus. 🙂
            Bet aš ten esu nusiuntęs apie 100 giminių, tai jie atskies tą lenkomaniją. 🙂

  4. Algimantas says:
    5 m. ago

    Jeigu lietuviai LIETUVOJE (praktškai ) prisibijo ,vengia kalbėti lietuviškai -kalta valdžios politika-tokią valdžią reikia vyti lauk.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2021 01 15
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Kultūros ministerija | KM nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų

2021 01 19
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
Lietuvoje

Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

2021 01 19
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
Lietuvoje

VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

2021 01 19
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19
Stop ženklas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

2021 01 19
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
  • Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką
  • Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
  • Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1998; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1786; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1525; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1514; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1408; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1388; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

by daiva
2021 01 19
0
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo...

Skaityti toliau

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą...

Skaityti toliau

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

Sausio 14 dieną Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laimėtoją. Apdovanojimą...

Skaityti toliau

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Sausio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl Laisvės gynėjų pagerbimo. 1990–1991 m. žmonių...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Lukiškių aikštė | Žurnalas „Miškai“ nuotr.

R. Pilkauskas. Menas ir konfidenciali informacija: Lukiškių aikštė seka Vijūnėlės dvaro pavyzdžiu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai