Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas

Kazys Misius, www.alkas.lt
2016 04 07 07:30
6
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius | Asmeninė nuotr. | vda.lt nuotr.

Kazys Misius | vda.lt nuotr.
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai.

BĖČIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 3 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Minimas 1560 m. 1643 m. Bėčionyse buvo 11 kiemų. Visi ūkininkai valdė po pusę valako žemės. Jų pavardės: Adam Saulaytis, Adam Bartnik, Adam Januszewicz, Adam Januszys, Blažuk Waniukaytis, Adam Alkcilaytis, Wayciech Tulaytis, Marcinek Tulaytis, Waluk Tulaytis, Adamuk Kiszkolaytis, Januk Marcilaytis.

BIRŽĖ, viensėdis Poškonių ap., 7 km į rytus nuo Poškonių. Pavadinimas sulenkintas į Borowka.

DAILIDĖS, kaimas Poškonių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. XVIII a. dalis Dailidžių kaimo priklausė Dieveniškių seniūnijai. 1775 m. seniūnijos Dailidėse gyveno 3 bajorų šeimos, kurių pavardės: Maciey Banel, Jan Staniul, Jerzy Kapusta. 1914 m. Dailidžių žmonės kvietėsi mokytoją lietuviškai mokyti vaikų. Lenkų okupacijos metais lietuvių šneka šiame kaime sparčiai nyko.

DABUTIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 5 km į šiaurę nuo Dieveniškių. Dvaras minimas 1560 m. 1938 m. dauguma dvaro žemių parduota, tačiau lietuviams žemės pirkti valdžia neleido.

DAULĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių. 1407 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas užrašė Vaitiekui Manvydui Senuosius Geranainis, arba Subatininkus, Lazūnus ir kitas valdas. Užrašymo dukumente minima Dowlunowe. Tai dabartiniai Daulėnai, kurie ir vėliau priklausė Subatininkų dvarui. 1890 m. Daulėnuose visi 184 gyventojai tebekalbėjo lietuviškai. 1832 m. uždarius Norviliškių bažnyčią, Daulėnai priskirti Surviliškio parapijai, kurioje lietuvių kalba neturėjo jokių teisių. Daulėnuose lietuvių kalba išnyko per labai trumpą laiką. Prieš 1929 m. atidaryta lenkų pradžios mokykla.

DIDŽIULIAI, kaimas Poškonių ap., 1 km į pietus nuo Poškonių. 1930–1931 m. Didžiuliuose „Ryto“ draugijos lėšomis Jonas Kuklys savo sklype pastatė mokyklą, į kurią persikelta 1931 m. lapkričio 15 d. 1933 m. „Ryto“ mokykla uždaryta ir įsteigta valdinė, kurios [tik] vyresniuose skyriuose būdavo dėstoma ir lietuvių kalba. Kaimiečiai 1938 m. prenumeravo 2 egz. „Aido“ ir 1 egz. „Vilniaus žodžio“, tačiau paštas jų neišduodavo.

GEDŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių. Minimi 1587 m. 1890 m. Gedūnuose visi gyventojai tebekalbėjo lietuviškai.

GUDELIAI, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1784 m. 1890 m. visi gyventojai kalbėjo lietuviškai.

JOKŪBIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 7 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. 1890 m. kaime kalbėta vien lietuviškai.

JURGELIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių. Minimi 1587 m. Nors 1890 m. visi gyventojai Jurgelionyse kalbėjo lietuviškai, tačiau dar prieš 1915 m. čia ėmė brautis baltarusių šnekta. Po Pirmojo pasaulinio karo atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. Pokario metais į Lenkiją išsikėlė beveik pusė kaimo gyventojų, o į jų vietą atvyko žmonės iš Baltarusijos.

KAČĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. 1667 m. minima Kačėno sodyba. Nors Kačėnai buvo bajorkaimis, 1890 m. visi gyventojai nurodyti esantys lietuviai. Prieš 1929 m. atidaryta valdinė pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo.

KALVIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2,5 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Kalviai minimi 1560 m. Lenkų okupacijos metais Kalvių kaimo vaikai lankė Dieveniškių mokyklą, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1938 m. Kalviuose iš 121 gyventojo 77 buvo lietuviai. 1941 m. pradžioje Kalvių gyventojai pageidavo lietuviškos mokyklos.

KAMUČIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2 km į pietryčius nuo Jurgelionių. Minimi 1744 m. 1890 m. Kamučiuose gyveno lietuviai. 1938 m. čia vyravo baltarusių kalba.

KATKUŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 5 km į šiaurės rytus nuo Poškonių, prie Gaujos upės. 1639 m. minimas Katkuškių dvaras. 1890 m. visi kaimo žmonės pasisakė esą lietuviai. 1922 m. atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalba nedėstyta. 1990 m. pradžioje devynmetėje Katkuškių mokykloje mokėsi 20 mokinių. Dėstomoji kalba – rusų.

KAZIULIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. 1933 m. uždaryta Kaziulių „Ryto“ lietuvių mokykla ir pakeista valdine, kurioje 1935 m. dėstyta ir lietuvių kalba. 1934 m. ir 1938 m. lietuvių kalbos pamokų nebūdavo, mokytojai nemokėjo lietuviškai.

KRAKŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į pietus nuo Dieveniškių. Krakūnai – sena gyvenvietė, minima 1433 m. 1921 m. Krakūnuose visi gyventojai mokėjo lietuviškai, tačiau pusė jų pirmenybę teikė baltarusių kalbai. Prieš 1921 m. atidaryta valdinė lenkų mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1943–1944 m. daug Krakūnų kaimo vyrų išėjo į baltųjų lenkų partizanus.

KRUNIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 4 km į šiaurę nuo Poškonių, šalia Dailidžių. 1890 m. čia visi žmonės kalbėjo lietuviškai.

MACIUČIAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. tarp Geranainių klebonijos valdų. Iš Maciučių kaimo yra kilęs garbingas mokytojas Valentinas Krečius. Valdžia jo netvirtino, todėl slapta mokė apie 80 vaikų. 1925–2930 m. už nelegalų mokymą lenkų valdžios 6 kartus baustas.

MILKŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 4 km į rytus nuo Dieveniškių. Milkūnai 1433 m. užrašyti J. Goštautui. 1933 m. ne be valdžios pastangų suirus Lietuvių šv. Kazimiero draugijos skyriui, įsteigtas lenkų jaunimo būrelis. Prieš 1938 m. kaime atidaryta valdinė lenkų mokykla. 1938 m. Milkūnų mokytojas lietuviškai nemokėjo. 1938 m. Milkūnuose buvo 222 gyventojai (36 šeimos). Žmonės kalbėjo lietuviškai. Tiesa, čia gyveno viena baltarusių šeima, buvo 10 mišrių santuokų. 1941 m. Milkūnų gyventojai pageidavo lietuviškos mokyklos. 1990 m. pradžioje Milkūnų pradžios mokykloje (dėstomoji kalba – rusų) mokėsi 13 mokinių.

NAUJIEJI MIEŽIONYS, viensėdis Dieveniškių ap., 5 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Po Pirmojo pasaulinio karo Miežionių dvaro žemė pardavinėta lenkų tautybės žmonėms.

NORVILIŠKĖS, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių, prie Baltarusijos sienos. Norviliškių dvaras pastatytas Surviliškių dvaro, minimo nuo 1507 m., žemėse. 1797 m. parapinėje mokykloje mokėsi 10 mokinių. Ši mokykla, kurioje dėstyta tik lenkiškai, veikė ir 1820 bei 1830 m.

PAGAUJĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Prieš 1929 m. atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1938 m. suaugę kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai, o vaikai – jau lenkiškai. 1941 m. pradžioje Pagaujėnų valstiečiai pageidavo lietuviškos mokyklos.

PAGINAI, kaimas Poškonių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. 1890 m. žiniomis, Paginai tebebuvo lietuviškas kaimas. 1906 m. gyventojai tarpusavyje jau kalbėjosi baltarusiškai.

PIESKINIAI, (lenk. Dobromyśl), kaimas Dieveniškių ap., 6 km į pietvakarius no Dieveniškių. 1938 m. Pieskiniuose gyveno 6 lietuviai ir 12 baltarusių. Visų pavardės Siliai.

PLIUSTAI, kaimas Dieveniškių ap., 2,5 km į rytus nuo Jurgelionių. Tiek 1890, tiek 1906 m. Pliustų gyventojai kalbėjo lietuviškai. 1938 m. čia jau vyravo baltarusių šnekta. 1941 m. kaimo žmonės pageidavo lenkų mokyklos.

SENIEJI MIEŽIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių, prie Baltarusijos sienos. Miežionys minimi 1560 m. 1643 m. kaime buvo 7 dūmai. Ūkininkai valdė po pusę valako žemės. Jų pavardės: Mikolay Bednarz, Symuk Tumelaytis, Januk Waytelaytis, Czepuk Gryszelaytis, Abraham Bartnik, Czepuk Bednaraytis, Blazuk Bednaraytis. Iki 1939 m. lietuviškame Senųjų Miežionių kaime lenkų valdžia neleido įsikurti jokiai lietuvių organizacijai.

SILIAI, kaimas Dieveniškių ap., 4 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Tai sena gyvenvietė, anksčiau vadinta Gudeliais. 1422 m. Vaitiekus Manvydas Vilniaus katedroje fundavo koplyčią (altariją) ir jai paskyrė išlaikymą iš savo valdų. Prieš mirtį, 1433 m., V. Manvydas padidino minėtosios altarijos fundaciją ir jai užrašė savo Gudelių kaimą, buvusį Dieveniškių parapijoje. XVIII a. antrojoje pusėje Gudeliai pradėti vadinti Siliais. 1890 m. visi Silių gyventojai kalbėjo lietuviškai. 1938 m. iš 40 gyventojų tik 8 tebuvo lietuviai.

SKAIVONYS, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į rytus nuo Jurgelionių. Skaivonių (Skaiwowicze) kaimas 1433 m. užrašytas J. Goštautui. Uždarius 1923–1926 m. Skaivonyse veikusią „Ryto“ lietuvių mokyklą, įsteigta valdinė lenkų mokykla, kurioje lietuvių kalba nedėstyta.

ŠADŽIŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. 1906 m. kaime vyravo dvikalbystė, o 1938 m. lietuvių kalba jau buvo išnykusi.

ŠIUDAINYS, kaimas Poškonių ap., 1 km į rytus nuo Poškonių. Minimi 1587 m. Kelerius metus veikusi Šiudainių „Ryto“ lietuvių mokykla, 1925 m. uždaryta. Vietoj jos įkurta Lenkų draugijos mokykla.

VĖŽIAKIEMIS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į rytus nuo Dieveniškių. Prieš 1929 m. Vėžiakiemyje atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla. Į šį lietuvių gyvenamą sodžių buvo skiriami lenkai mokytojai, nekalbantys lietuviškai.

VILKIŠKĖS (lenk. Wolkowszczyzna), kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietus nuo Dieveniškių. Vilkiškių bajorkaimis minimas 1667 m. 1890 m. Vilkiškių gyventojai kalbėjo lenkiškai. Matyt, lietuvių kalbos čia atsižadėta gerokai anksčiau.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  2. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse
  3. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  4. E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo
  5. Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje)
  6. Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
  7. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  8. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  9. Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
  10. J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje
  11. B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas
  12. B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas
  13. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  14. Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
  15. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos bendruomenė prašo ministerijos perimti iš Šalčininkų rajono savivaldybės mokyklos steigėjo teises
  16. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  17. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  18. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  19. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  20. Rytų Žemaitijoje bus stiprinama lietuviška dvasia
  21. Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos)
  22. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
  23. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  24. T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas
  25. A. Andriušaitis. Ar Lietuvos radijas virto antivalstybinės Propagandos ruporu?
  26. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  27. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  28. V. Šiaudinis: Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai
  29. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  30. L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Vilna says:
    5 m. ago

    Šaunu. Skelbti kuo daugiau tokios medžiagos. Lietuvių kalbos, istorijos, geografijos mokytojams daug nesižvalgius derėtų ją panaudoti pamokose, ugdymo užsiėmimuose.

    Atsakyti
  2. Kaunietis says:
    5 m. ago

    Na, tai ką, panowie “lenkai ant Lietuvos”, ir toliau pliurpsite nesąmones, kad lenkai Pietryčių Lietuvoje yra autochontai, t.y., gyvena savo žemėse nuo neatmenamų laikų?! Gal nelaikykite mūsų, lietuvių, idiotais?!

    Atsakyti
    • Pikc says:
      5 m. ago

      Tai kad mūsų valdžiagyviai būtent idiotais save parodo – tai ko “liankams” tuo nesinaudoti? Prisiminkim, kad, LTJS surengus baltišką stovyklą, būtent iš valdžiagyvių (tuo metu – libkonų) pasigirdo murmėjimai apie “nepriimtinumą” ir lindimą į “jų (t.y. “liankų”) teritoriją” , raginimai “neerzinti” tų “liankų”. Tad tų “wannabe lugandonščikų” elgesiu stebėtis nereiktų.

      Atsakyti
      • Kaunietis says:
        5 m. ago

        Nu jo… Pasirodo, tarp valdžios ir tautiškumo atstumas – kaip iki Mėnulio pėsčiomis…

        Atsakyti
  3. Matas says:
    5 m. ago

    Gaila bet šių rajonų gyventojai,,Alko” neskaito ir savo istorijos nežino,būtina visais būdais spaust valdžiagyvius kad mokyklose šie LT istorijos dalykai būtų privalomi.

    Atsakyti
  4. Poland says:
    4 m. ago

    Kas iš to kad musu proteviai buvo lietuviais, dabar mes esam lenkai ir norime buti lenkais, ir viskas. Tai yra musu žeme, ir nesvarbu kokia kalba mes kalbame. Mes esame šytos teritorijos šeimininkai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokykla | LEU nuotr.

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
S. Radzevičienė: Esame rizikos zonoje

Vilnius tikisi paramos naujų mokyklų kūrimui

2021 04 08
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Vanduo, Neris | AM.lt nuotr.

Gyventojai kviečiami švarinti upes

2021 04 07
Neslūgsta skaičius jaunų žmonių, kurie nori būti mokytojais

Grįžimo į mokyklas tvarkoje – visiška betvarkė

2021 04 07
Vasarą mokinius kviečia šimtai nemokamų švietėjiškų erdvių

Vilniaus dėmesys – vaikų poilsiui

2021 04 07
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 513; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 486; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 329; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
0
Mokykla | LEU nuotr.

Nuo šiol tikslinę valstybės dotaciją mokinių pasiekimams gerinti – kokybės krepšelį – galės gauti daugiau mokyklų. Švietimo, mokslo ir sporto...

Skaityti toliau

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
8
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
  • Kažin apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
Kitas straipsnis
Audrys Antanaitis, Žygimantas Mauricas ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

„Verslo balsas“: Ar Vilniaus augimas nekelia grėsmės likusiai Lietuvos daliai? (audio, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai