Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas

Kazys Misius, www.alkas.lt
2016-04-07 07:30:23
6
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius | Asmeninė nuotr. | vda.lt nuotr.

Kazys Misius | vda.lt nuotr.
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai.

BĖČIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 3 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Minimas 1560 m. 1643 m. Bėčionyse buvo 11 kiemų. Visi ūkininkai valdė po pusę valako žemės. Jų pavardės: Adam Saulaytis, Adam Bartnik, Adam Januszewicz, Adam Januszys, Blažuk Waniukaytis, Adam Alkcilaytis, Wayciech Tulaytis, Marcinek Tulaytis, Waluk Tulaytis, Adamuk Kiszkolaytis, Januk Marcilaytis.

BIRŽĖ, viensėdis Poškonių ap., 7 km į rytus nuo Poškonių. Pavadinimas sulenkintas į Borowka.

DAILIDĖS, kaimas Poškonių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. XVIII a. dalis Dailidžių kaimo priklausė Dieveniškių seniūnijai. 1775 m. seniūnijos Dailidėse gyveno 3 bajorų šeimos, kurių pavardės: Maciey Banel, Jan Staniul, Jerzy Kapusta. 1914 m. Dailidžių žmonės kvietėsi mokytoją lietuviškai mokyti vaikų. Lenkų okupacijos metais lietuvių šneka šiame kaime sparčiai nyko.

DABUTIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 5 km į šiaurę nuo Dieveniškių. Dvaras minimas 1560 m. 1938 m. dauguma dvaro žemių parduota, tačiau lietuviams žemės pirkti valdžia neleido.

DAULĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių. 1407 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas užrašė Vaitiekui Manvydui Senuosius Geranainis, arba Subatininkus, Lazūnus ir kitas valdas. Užrašymo dukumente minima Dowlunowe. Tai dabartiniai Daulėnai, kurie ir vėliau priklausė Subatininkų dvarui. 1890 m. Daulėnuose visi 184 gyventojai tebekalbėjo lietuviškai. 1832 m. uždarius Norviliškių bažnyčią, Daulėnai priskirti Surviliškio parapijai, kurioje lietuvių kalba neturėjo jokių teisių. Daulėnuose lietuvių kalba išnyko per labai trumpą laiką. Prieš 1929 m. atidaryta lenkų pradžios mokykla.

DIDŽIULIAI, kaimas Poškonių ap., 1 km į pietus nuo Poškonių. 1930–1931 m. Didžiuliuose „Ryto“ draugijos lėšomis Jonas Kuklys savo sklype pastatė mokyklą, į kurią persikelta 1931 m. lapkričio 15 d. 1933 m. „Ryto“ mokykla uždaryta ir įsteigta valdinė, kurios [tik] vyresniuose skyriuose būdavo dėstoma ir lietuvių kalba. Kaimiečiai 1938 m. prenumeravo 2 egz. „Aido“ ir 1 egz. „Vilniaus žodžio“, tačiau paštas jų neišduodavo.

GEDŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių. Minimi 1587 m. 1890 m. Gedūnuose visi gyventojai tebekalbėjo lietuviškai.

GUDELIAI, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1784 m. 1890 m. visi gyventojai kalbėjo lietuviškai.

JOKŪBIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 7 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. 1890 m. kaime kalbėta vien lietuviškai.

JURGELIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių. Minimi 1587 m. Nors 1890 m. visi gyventojai Jurgelionyse kalbėjo lietuviškai, tačiau dar prieš 1915 m. čia ėmė brautis baltarusių šnekta. Po Pirmojo pasaulinio karo atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. Pokario metais į Lenkiją išsikėlė beveik pusė kaimo gyventojų, o į jų vietą atvyko žmonės iš Baltarusijos.

KAČĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. 1667 m. minima Kačėno sodyba. Nors Kačėnai buvo bajorkaimis, 1890 m. visi gyventojai nurodyti esantys lietuviai. Prieš 1929 m. atidaryta valdinė pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo.

KALVIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2,5 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Kalviai minimi 1560 m. Lenkų okupacijos metais Kalvių kaimo vaikai lankė Dieveniškių mokyklą, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1938 m. Kalviuose iš 121 gyventojo 77 buvo lietuviai. 1941 m. pradžioje Kalvių gyventojai pageidavo lietuviškos mokyklos.

KAMUČIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2 km į pietryčius nuo Jurgelionių. Minimi 1744 m. 1890 m. Kamučiuose gyveno lietuviai. 1938 m. čia vyravo baltarusių kalba.

KATKUŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 5 km į šiaurės rytus nuo Poškonių, prie Gaujos upės. 1639 m. minimas Katkuškių dvaras. 1890 m. visi kaimo žmonės pasisakė esą lietuviai. 1922 m. atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalba nedėstyta. 1990 m. pradžioje devynmetėje Katkuškių mokykloje mokėsi 20 mokinių. Dėstomoji kalba – rusų.

KAZIULIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. 1933 m. uždaryta Kaziulių „Ryto“ lietuvių mokykla ir pakeista valdine, kurioje 1935 m. dėstyta ir lietuvių kalba. 1934 m. ir 1938 m. lietuvių kalbos pamokų nebūdavo, mokytojai nemokėjo lietuviškai.

KRAKŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į pietus nuo Dieveniškių. Krakūnai – sena gyvenvietė, minima 1433 m. 1921 m. Krakūnuose visi gyventojai mokėjo lietuviškai, tačiau pusė jų pirmenybę teikė baltarusių kalbai. Prieš 1921 m. atidaryta valdinė lenkų mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1943–1944 m. daug Krakūnų kaimo vyrų išėjo į baltųjų lenkų partizanus.

KRUNIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 4 km į šiaurę nuo Poškonių, šalia Dailidžių. 1890 m. čia visi žmonės kalbėjo lietuviškai.

MACIUČIAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. tarp Geranainių klebonijos valdų. Iš Maciučių kaimo yra kilęs garbingas mokytojas Valentinas Krečius. Valdžia jo netvirtino, todėl slapta mokė apie 80 vaikų. 1925–2930 m. už nelegalų mokymą lenkų valdžios 6 kartus baustas.

MILKŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 4 km į rytus nuo Dieveniškių. Milkūnai 1433 m. užrašyti J. Goštautui. 1933 m. ne be valdžios pastangų suirus Lietuvių šv. Kazimiero draugijos skyriui, įsteigtas lenkų jaunimo būrelis. Prieš 1938 m. kaime atidaryta valdinė lenkų mokykla. 1938 m. Milkūnų mokytojas lietuviškai nemokėjo. 1938 m. Milkūnuose buvo 222 gyventojai (36 šeimos). Žmonės kalbėjo lietuviškai. Tiesa, čia gyveno viena baltarusių šeima, buvo 10 mišrių santuokų. 1941 m. Milkūnų gyventojai pageidavo lietuviškos mokyklos. 1990 m. pradžioje Milkūnų pradžios mokykloje (dėstomoji kalba – rusų) mokėsi 13 mokinių.

NAUJIEJI MIEŽIONYS, viensėdis Dieveniškių ap., 5 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Po Pirmojo pasaulinio karo Miežionių dvaro žemė pardavinėta lenkų tautybės žmonėms.

NORVILIŠKĖS, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių, prie Baltarusijos sienos. Norviliškių dvaras pastatytas Surviliškių dvaro, minimo nuo 1507 m., žemėse. 1797 m. parapinėje mokykloje mokėsi 10 mokinių. Ši mokykla, kurioje dėstyta tik lenkiškai, veikė ir 1820 bei 1830 m.

PAGAUJĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Prieš 1929 m. atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1938 m. suaugę kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai, o vaikai – jau lenkiškai. 1941 m. pradžioje Pagaujėnų valstiečiai pageidavo lietuviškos mokyklos.

PAGINAI, kaimas Poškonių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. 1890 m. žiniomis, Paginai tebebuvo lietuviškas kaimas. 1906 m. gyventojai tarpusavyje jau kalbėjosi baltarusiškai.

PIESKINIAI, (lenk. Dobromyśl), kaimas Dieveniškių ap., 6 km į pietvakarius no Dieveniškių. 1938 m. Pieskiniuose gyveno 6 lietuviai ir 12 baltarusių. Visų pavardės Siliai.

PLIUSTAI, kaimas Dieveniškių ap., 2,5 km į rytus nuo Jurgelionių. Tiek 1890, tiek 1906 m. Pliustų gyventojai kalbėjo lietuviškai. 1938 m. čia jau vyravo baltarusių šnekta. 1941 m. kaimo žmonės pageidavo lenkų mokyklos.

SENIEJI MIEŽIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių, prie Baltarusijos sienos. Miežionys minimi 1560 m. 1643 m. kaime buvo 7 dūmai. Ūkininkai valdė po pusę valako žemės. Jų pavardės: Mikolay Bednarz, Symuk Tumelaytis, Januk Waytelaytis, Czepuk Gryszelaytis, Abraham Bartnik, Czepuk Bednaraytis, Blazuk Bednaraytis. Iki 1939 m. lietuviškame Senųjų Miežionių kaime lenkų valdžia neleido įsikurti jokiai lietuvių organizacijai.

SILIAI, kaimas Dieveniškių ap., 4 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Tai sena gyvenvietė, anksčiau vadinta Gudeliais. 1422 m. Vaitiekus Manvydas Vilniaus katedroje fundavo koplyčią (altariją) ir jai paskyrė išlaikymą iš savo valdų. Prieš mirtį, 1433 m., V. Manvydas padidino minėtosios altarijos fundaciją ir jai užrašė savo Gudelių kaimą, buvusį Dieveniškių parapijoje. XVIII a. antrojoje pusėje Gudeliai pradėti vadinti Siliais. 1890 m. visi Silių gyventojai kalbėjo lietuviškai. 1938 m. iš 40 gyventojų tik 8 tebuvo lietuviai.

SKAIVONYS, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į rytus nuo Jurgelionių. Skaivonių (Skaiwowicze) kaimas 1433 m. užrašytas J. Goštautui. Uždarius 1923–1926 m. Skaivonyse veikusią „Ryto“ lietuvių mokyklą, įsteigta valdinė lenkų mokykla, kurioje lietuvių kalba nedėstyta.

ŠADŽIŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. 1906 m. kaime vyravo dvikalbystė, o 1938 m. lietuvių kalba jau buvo išnykusi.

ŠIUDAINYS, kaimas Poškonių ap., 1 km į rytus nuo Poškonių. Minimi 1587 m. Kelerius metus veikusi Šiudainių „Ryto“ lietuvių mokykla, 1925 m. uždaryta. Vietoj jos įkurta Lenkų draugijos mokykla.

VĖŽIAKIEMIS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į rytus nuo Dieveniškių. Prieš 1929 m. Vėžiakiemyje atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla. Į šį lietuvių gyvenamą sodžių buvo skiriami lenkai mokytojai, nekalbantys lietuviškai.

VILKIŠKĖS (lenk. Wolkowszczyzna), kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietus nuo Dieveniškių. Vilkiškių bajorkaimis minimas 1667 m. 1890 m. Vilkiškių gyventojai kalbėjo lenkiškai. Matyt, lietuvių kalbos čia atsižadėta gerokai anksčiau.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
  2. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse
  3. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  4. Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje)
  5. E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo
  6. Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
  7. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  8. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  9. Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
  10. J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje
  11. B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas
  12. B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas
  13. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  14. Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
  15. Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos bendruomenė prašo ministerijos perimti iš Šalčininkų rajono savivaldybės mokyklos steigėjo teises

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Vilna says:
    7 metai ago

    Šaunu. Skelbti kuo daugiau tokios medžiagos. Lietuvių kalbos, istorijos, geografijos mokytojams daug nesižvalgius derėtų ją panaudoti pamokose, ugdymo užsiėmimuose.

    Atsakyti
  2. Kaunietis says:
    7 metai ago

    Na, tai ką, panowie “lenkai ant Lietuvos”, ir toliau pliurpsite nesąmones, kad lenkai Pietryčių Lietuvoje yra autochontai, t.y., gyvena savo žemėse nuo neatmenamų laikų?! Gal nelaikykite mūsų, lietuvių, idiotais?!

    Atsakyti
    • Pikc says:
      7 metai ago

      Tai kad mūsų valdžiagyviai būtent idiotais save parodo – tai ko “liankams” tuo nesinaudoti? Prisiminkim, kad, LTJS surengus baltišką stovyklą, būtent iš valdžiagyvių (tuo metu – libkonų) pasigirdo murmėjimai apie “nepriimtinumą” ir lindimą į “jų (t.y. “liankų”) teritoriją” , raginimai “neerzinti” tų “liankų”. Tad tų “wannabe lugandonščikų” elgesiu stebėtis nereiktų.

      Atsakyti
      • Kaunietis says:
        7 metai ago

        Nu jo… Pasirodo, tarp valdžios ir tautiškumo atstumas – kaip iki Mėnulio pėsčiomis…

        Atsakyti
  3. Matas says:
    7 metai ago

    Gaila bet šių rajonų gyventojai,,Alko” neskaito ir savo istorijos nežino,būtina visais būdais spaust valdžiagyvius kad mokyklose šie LT istorijos dalykai būtų privalomi.

    Atsakyti
  4. Poland says:
    6 metai ago

    Kas iš to kad musu proteviai buvo lietuviais, dabar mes esam lenkai ir norime buti lenkais, ir viskas. Tai yra musu žeme, ir nesvarbu kokia kalba mes kalbame. Mes esame šytos teritorijos šeimininkai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku

2023 03 19
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.

Daugėjo pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus

2023 03 16
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Biblioteka | lrv.lt nuotr.

Bibliotekas pasieks 5,8 mln. vertės įranga

2023 03 15
Smurtas prieš vaikus | Pixabay.com nuotr.

Laukiama siūlymų dėl vaikų atstovavimo gerinimo

2023 03 15
Unsplash.com, M. fentono nuotr.

R. Jezukevičienė. Nigro notanda lapillo dies*

2023 03 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku
  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
  • Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Į vasarnamius sugrįžta ir… gaisrai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Ikimokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai per dieną prie ekranų praleidžia daugiau nei tris valandas, o vyresni, iki 10-ies metų vaikai –...

Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

by daiva
2023 03 18
0
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

Mes kiekviename žingsnyje pabrėžiame, kad esame krepšinio tauta. Rodo mūsų televizijos vietines ir tarptautines krepšinio batalijas žydruosiuose ekranuose, o mes...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  • Pisk konservai i snuki apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
Kitas straipsnis
Audrys Antanaitis, Žygimantas Mauricas ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

„Verslo balsas“: Ar Vilniaus augimas nekelia grėsmės likusiai Lietuvos daliai? (audio, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai