Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse

Vincas Martinkėnas, www.alkas.lt
2016 02 29 09:32
2
Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.
Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Ištraukos iš Vinco Martinkėno straipsnio „Kova dėl mokyklos 1919–1939 m.“ (Gervėčiai. Vilnius: Mintis, 1989, p. 50–56). Paryškinimai Alko redakcijos.

1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Gindamasi nuo priverstinio asimiliavimo ir trokšdama šviestis gimtąja kalba, Vilniaus krašto lietuvių visuomenė kūrė lietuviškuose kaimuose privačias pradžios mokyklas. Lenkijos konstitucija formaliai pripažino tautinių mažumų teisę šviestis gimtąja kalba, bet administracija darė visokių kliūčių. Antai mokytojai buvo tvirtinami tik vieneriems metams, nuolat kilnojami iš vietos į vietą. O valdžios netvirtintas mokytojas neturėjo teisės dirbti. Už nelegalų mokymą teismas baudė pinigine bauda, kalėjimu arba abiem bausmėmis iš karto.

Oficialiai lietuvių privačias mokyklas paprastai steigė „Ryto“ švietimo draugija. Iš tikrųjų mokymo kryptį nulemdavo mokytojo pažiūros. Šias mokyklas valdžia puolė ne visur vienodai. Lydos, Ašmenos, Breslaujos apskrityse, kur lietuvių kaimai sudarė tik salas baltarusių gyvenamoje teritorijoje, tos mokyklos buvo persekiojamos kur kas griežčiau, nes šios sritys jau buvo laikomos kaip ir lenkiškomis. 1930–1933 m. valdžia uždarė beveik visas „Ryto“ mokyklas. „Rytas“, praradęs mokyklas, ėmė kurti skaityklas. Jis pasinaudojo įstatymu, pagal kurį buvo galima atidaryti skaityklą be valdžios leidimo, tik jai reikėjo pranešti apie atidarymą ir skaityklos vedėjo paskyrimą. Skaityklų vedėjais dirbo daugiausia uždarytų mokyklų mokytojai, įpareigoti slapta mokyti lietuvių kalbos vaikus, dabar priverstus lankyti lenkiškas mokyklas. Uždarytosios mokyklos kai kur dar veikė slaptai.

Net ir privačiose lietuvių mokyklose jau nuo antrojo skyriaus vaikai turėjo mokytis lenkų kalbos, o aukštesniuosiuose skyriuose – ir Lenkijos istorijos bei geografijos pradmenų. „Rytas“, prašydamas valdžios leidimo savo mokyklai, visuomet pabrėždavo, kad lenkų kalba ir kiti dalykai bus einami pagal valdinių mokyklų programą, ir savo pažadą stengėsi tęsėti.

Apie 1927 m. lietuviški vadovėliai jau buvo uždrausti. 1930 m. „Rytas“ mėgino leisti kai kuriuos savo vadovėlius, bet valdžia netvirtino, be to, ir pats „Rytas“, ir viešosios mokyklos netrukus buvo uždarytos.

Gervėčių apylinkėse 1919–1939 m. privačių mokyklų turėjo keletas kaimų.

Gaigaliai. Privati mokykla čia veikė 1921/1922 m. Matyt, ji buvo greit uždaryta, nes 1922 m. lapkričio mėn. gyventojai prašė mokyklą vėl atidaryti. Prašymas buvo patenkintas, ir 1923/1924, 1924/1925, 1925/1926 m. Gaigaliai turėjo legalią mokyklą. 1926 m. mokykla buvo visai uždaryta. 1933 m. gyventojų prašyme, adresuotame „Rytui“, pažymėta, kad jau keleri metai kaimas neturi savo lietuviškos mokyklos, o jos vietoje yra įsikūrusi lenkiška valdinė mokykla. Nuo 1933.10.25 Gaigaliuose veikė skaitykla. 193605.8 „Rytas“ jau rašo į vaivadiją dėl Gaigalių skaityklos uždarymo: jei skaitykla nusikalto laikydama nelegalias knygas, tai sakykite, kada gi buvote paskelbę nelegalių knygų sąrašą? Kol tokio sąrašo nėra, kas žino, kokia knyga nelegali. Tačiau apeliacija liko be atgarsio, skaitykla nebuvo atidaryta.

Galčiūnai. Dokumentai rodo, kad Galčiūnuose 1922 m. buvo privati mokykla. 1924.01.23 mokyklą uždarė policija. 1924.04.24 Galčiūnų gyventojai rašo raštą Vilniaus apygardos mokyklų kuratoriui ir prašo atidaryti mokyklą, kurioje mokėsi 59 mokiniai. Rašte sakoma, jog policija uždarė mokyklą, nepaisydama Varnionių valsčiaus tarybos 1922.10.22 nutarimo, kad Galčiūnuose reikalinga mokykla su lietuvių dėstomąja kalba. Kuratorius davė mokyklai koncesiją. 1924.12.4 [mokytojas] Aleksandras Giedraitis rašo „Rytui“, kad, „nepaisant kuratoriaus duotų koncesijų mokyklai, policija ligi šiol neleido jos atidaryti“. Legalios Galčiūnų privačios mokyklos istorija nutrūksta 1927 m. – tada mokykla valdžios įsakymu buvo uždaryta.

Gėliūnai. Nuo 1921 m. tėvai daug kartų siuntinėjo įvairioms įstaigoms prašymus, kad jų kaime būtų įkurta lietuviška mokykla. Pagaliau 1924 m. jiems pavyko atidaryti privačią mokyklą. Mokykla buvo didelė. 1926/1927 m. čia mokėsi 61 vaikas, o 1927/1928 m. – 69 vaikai. 1931.12.28 Vilniaus apygardos mokyklų kuratorius K. Šeliongovskis mokyklą uždarė neva dėl neleistinų vadovėlių naudojimo. Nuo 1932.09.12 Gėliūnuose veikė skaitykla. 1936.04.27 skaityklą valdžia uždarė kaip paprastai – dėl „valstybės saugumo“.

Gervėčiai. Lietuviška mokykla čia buvo nuo 1921 m. sausio mėn. 1924 m. mokykla buvo likviduota – jos patalpas užėmė policija.

Girios. Privati mokykla čia atidaryta 1919/1920 m. 1923.12.10 Aleksandras Giedraitis pranešė „Rytui“, kad mokyklą lanko 73 vaikai ir joje yra 3 skyriai. Mokykla veikė iki 1931 m. (tais metais valdžia atėmė mokyklai koncesiją). Uždarius mokyklą, Giriose 1931 m. pabaigoje įsikūrė skaitykla, kuriai vadovavo buvęs mokytojas Valentinas Krečius. Gervėčių policijos komendantas V. Kobylinskis ir Girių lenkiškos valdinės mokyklos mokytojas V. Romanovskis apskundė V. Krečių teismui, kad jis įžeidęs valstybės orumą. V. Krečiui bylinėjimasis atsiėjo keletą šimtų zlotų. Girių skaitykla, kaip ir kitos, buvo uždaryta 1936 m., o buvęs jos vedėjas netrukus mirė.

Knystuškės. Knystuškių lietuviška mokykla įkurta 1922.01.23. Mokykla veikė iki 1926 m., paskui ją perkėlė į Girias. Knystuškiečiai norėjo turėti savo mokyklą, kad vaikams nereiktų toli per purvą bristi, ir 1926.10.7 jie prašė „Rytą“ atsiųsti jiems mokytoją. Leidimo iš valdžios mokyklai, o vėliau ir skaityklai nebuvo gauta.

Miciūnai. Čia mokykla gyvavo nuo antrojo dešimtmečio. Mokinių buvo apie 50. 1932.12.31 valdžia uždarė mokyklą – mat ji naudojusi uždraustus vadovėlius. Mokykla kurį laiką veikė slaptai. Mokinių buvo 50–80.

Mockos. Mockų gyventojai, rašydami prašymą Lenkijos vladžiai, pažymi, kad čia lietuviška mokykla buvusi nuo 1914 m. 1927.10.6 mokykla buvo uždaryta. Vaikų buvo 35–40. Nuo 1933.12.20 iki 1936 m. Mockose veikė skaitykla.

Rimdžiūnai. Rimdžiūnuose lietuviška pradinė mokykla įsikūrė per Pirmąjį pasaulinį karą. 1920/1921 čia buvo tėvų išlaikoma mokykla. 1921/1922 tėvai rūpinosi leidimo mokyklai, bet negavo. 1922/1923 m. jau veikė privati mokykla. 1933 m. mokykla buvo uždaryta. Nuo 1933.10.3 Rimdžiūnuose veikė skaitykla. Skaitykla uždaryta 1936.04.27.

Pelegrinda. Lietuviška mokykla čia veikė 1922/1923 m., vėliau buvo uždaryta, o iš naujo atidaryta tik nuo 1926 m. 1933 m. Pelegrindos mokyklą valdžia uždarė, „Rytas“ apeliavo į švietimo ministeriją, bet ši mokyklos neatidarė. 1933.12.15 Pelegrindoje buvo įkurta skaitykla, valdžios uždaryta apie 1936 m.

Petrikai. 1921/1922 m. Petrikuose buvo lietuviška mokykla, 1922/1923 m. ji neveikė, 1923/1924 m. – vėl veikė. 1924.01.22 mokyklą valdžia uždarė, bet netrukus vėl leido atidaryti. 1927.10.4 mokykla buvo visai uždaryta. Nuo 1933.12.14 Petrikuose veikė skaitykla. Skaityklą valdžia uždarė 1936.02.19.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Premjeras su Punsko valsčiaus viršaičiu aptarė lietuviškų mokyklų išlaikymo klausimus
  2. Virš lietuviškų mokyklų Lenkijoje pakibo Damoklo kardas
  3. I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką dėl uždaromų lietuviškų mokyklų Lenkijoje
  4. Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja seminarą užsienio lietuviškų mokyklų vadovams
  5. Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
  6. Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
  7. Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis!
  8. J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje
  9. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  10. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
  11. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  12. „Vilnijos“ draugija sieks, kad Vilnijos lietuvškų mokyklų finasavimas būtų 60 % didesnis nei lenkiškų
  13. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  14. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  15. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  16. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  17. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  18. R.Čekutis. Panerių istorijos parodija
  19. A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
  20. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Giedrius says:
    7 metai ago

    Dėkui Alkui už Valstybės pažinimo pradžios pastangą,
    net mūsų valstybėje dirbti pradėsianti išrinktoji prezidentė
    (apie Valstybės pažinimą) užsiminusi apie sovietmečio įšalo
    poveikį mūsų smegenyne, 1917-1918 m. Lenkijos, Lietuvos
    išsivadavimo nuo Rusijos ir Rusijos pačios (ikisovietinės) žlugimo
    padariniai dar per gyvi ir nuožmiai-bravūriškame “žečpospolitinės”
    saugos lenkinime (nes manyta iki 1921 m., kad Lietuva pati nepajėgi
    ugdyt pokarinėj Europoj valstybingumą po 1795m.) Pilsudskio ir jo
    aplinkos pastangų telkimo atremt bolševizmo agresiją fone…

    Tad svarbiausia visgi mintis, – kad bendros, liublijinės valstybės sąlyga
    yra kertinė Lietuvos-Lenkijos visų klausimų ir santykių raiškos atrama,
    kaip 1569 m. sėkmingai (bent iki 1795 m. “išgyvenimui”) poron susispiesta,
    taip ir būsimo Taikos susitarimo išpildyme (kažkada…) ir lenkijos, ir Lietuvos
    sprendimas bus svariausias, ne kokios tai nevykėlių kuopelės iš JAV ar
    Didžiosios Britanijos (visiškų nevykėlių, nuo žodžio “nevyko” nieko po 1945 m.
    pasirašymo), ar ir kitų visai nieko bendro su tuo kas palikta Potsdame vykdymui
    dėl buvusios, esamos bei būsimos abiejų Rtytų Prūsijos dalių, ir šiaurinės, ir
    pietinės, ateities; kas neatsiejama su viso buvusio iki 1939 m. Lenkijos
    valdyme ir Lietuvos dalies paveldo, įtakos bei santykio su mumis, lietuviais
    …”užsidažinėjant” kažkokių pabėgėlių Lietuvon klajoklių ar bastūnų būtim
    regimąją (už Lenkijos iki 1569 m. susitarimo tiksliai apibrėžtų ribų), t.y dabar
    Sirijos ar Afganistano ar kitokių atbėgėlių “teise” perkėlimui kalbos, papročių,
    tikybos raiškos į “naujokynus” ES, lyginant, – “teises’ nelietuviškai kalbėt,
    nelietuviais dažytis, ir net.. šio savaitgalio TV laidose labai įkyriai, vaizdžiai ir
    …G R A U D Ž I A I (ypač per “Duokim garo”).

    Labai jau per aiškiai ir tiesmukai 1569-2016 m. neatsiejamumą pagrindžiau,
    net išvadom ar nuovadom vietos nepalikau (na, nebent kas nors nurodys –
    KUR DINGĘ IŠ PASAULIO TARPTAUTINĖS BENDRUOMENĖS
    JAV ir Didžiosios Britanijos vadovai (gal kada nors bus ir piliečių “ten”, – išsirinks)?

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    7 metai ago

    Sakyti, kad “1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija”, kai faktiškai ji šią Lietuvos dalį buvo okupavusi, kaip ir neišeitų lietuvio kalboje…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Pinigai | Pixabay nuotr.

Vilniaus biudžetas sieks daugiau nei 1 mlrd.

2023 01 19
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Mokykla | vilnius.lt., S. Žiūros nuotr.

Vilniaus mokyklos ruošiasi matematikos egzaminui

2023 01 09
Sportas | kaunas.lt nuotr.

Jaunuosius Kauno sportininkus pasiekė dovanos

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Vilniaus rinkėjams apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • nuomonė apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
  • Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 25
10
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė, kad kartu su sąjungininkais perduos Ukrainai kovinius tankus „Leopard“. Pranešama, kad Vokietija...

Skaityti toliau

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

by Ditė Česėkaitė
2023 01 23
3
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda. Šalių vadovai aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai, pasirengimą liepą...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Vilniaus rinkėjams apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • nuomonė apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

Kitas straipsnis
21-ojo „Kino pavasario“ ženklas – pražydusi kino teatro kėdė (video)

21-ojo „Kino pavasario“ ženklas – pražydusi kino teatro kėdė (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai