Antradienis, 17 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: lietuviškų mokyklų naikinimas Gervėčių apylinkėse

Vincas Martinkėnas, www.alkas.lt
2016 02 29 09:32
2
Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.
Vincas Martinkėnas (1907–1997) | LMAVB RS nuotr.

Ištraukos iš Vinco Martinkėno straipsnio „Kova dėl mokyklos 1919–1939 m.“ (Gervėčiai. Vilnius: Mintis, 1989, p. 50–56). Paryškinimai Alko redakcijos.

1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Gindamasi nuo priverstinio asimiliavimo ir trokšdama šviestis gimtąja kalba, Vilniaus krašto lietuvių visuomenė kūrė lietuviškuose kaimuose privačias pradžios mokyklas. Lenkijos konstitucija formaliai pripažino tautinių mažumų teisę šviestis gimtąja kalba, bet administracija darė visokių kliūčių. Antai mokytojai buvo tvirtinami tik vieneriems metams, nuolat kilnojami iš vietos į vietą. O valdžios netvirtintas mokytojas neturėjo teisės dirbti. Už nelegalų mokymą teismas baudė pinigine bauda, kalėjimu arba abiem bausmėmis iš karto.

Oficialiai lietuvių privačias mokyklas paprastai steigė „Ryto“ švietimo draugija. Iš tikrųjų mokymo kryptį nulemdavo mokytojo pažiūros. Šias mokyklas valdžia puolė ne visur vienodai. Lydos, Ašmenos, Breslaujos apskrityse, kur lietuvių kaimai sudarė tik salas baltarusių gyvenamoje teritorijoje, tos mokyklos buvo persekiojamos kur kas griežčiau, nes šios sritys jau buvo laikomos kaip ir lenkiškomis. 1930–1933 m. valdžia uždarė beveik visas „Ryto“ mokyklas. „Rytas“, praradęs mokyklas, ėmė kurti skaityklas. Jis pasinaudojo įstatymu, pagal kurį buvo galima atidaryti skaityklą be valdžios leidimo, tik jai reikėjo pranešti apie atidarymą ir skaityklos vedėjo paskyrimą. Skaityklų vedėjais dirbo daugiausia uždarytų mokyklų mokytojai, įpareigoti slapta mokyti lietuvių kalbos vaikus, dabar priverstus lankyti lenkiškas mokyklas. Uždarytosios mokyklos kai kur dar veikė slaptai.

Net ir privačiose lietuvių mokyklose jau nuo antrojo skyriaus vaikai turėjo mokytis lenkų kalbos, o aukštesniuosiuose skyriuose – ir Lenkijos istorijos bei geografijos pradmenų. „Rytas“, prašydamas valdžios leidimo savo mokyklai, visuomet pabrėždavo, kad lenkų kalba ir kiti dalykai bus einami pagal valdinių mokyklų programą, ir savo pažadą stengėsi tęsėti.

Apie 1927 m. lietuviški vadovėliai jau buvo uždrausti. 1930 m. „Rytas“ mėgino leisti kai kuriuos savo vadovėlius, bet valdžia netvirtino, be to, ir pats „Rytas“, ir viešosios mokyklos netrukus buvo uždarytos.

Gervėčių apylinkėse 1919–1939 m. privačių mokyklų turėjo keletas kaimų.

Gaigaliai. Privati mokykla čia veikė 1921/1922 m. Matyt, ji buvo greit uždaryta, nes 1922 m. lapkričio mėn. gyventojai prašė mokyklą vėl atidaryti. Prašymas buvo patenkintas, ir 1923/1924, 1924/1925, 1925/1926 m. Gaigaliai turėjo legalią mokyklą. 1926 m. mokykla buvo visai uždaryta. 1933 m. gyventojų prašyme, adresuotame „Rytui“, pažymėta, kad jau keleri metai kaimas neturi savo lietuviškos mokyklos, o jos vietoje yra įsikūrusi lenkiška valdinė mokykla. Nuo 1933.10.25 Gaigaliuose veikė skaitykla. 193605.8 „Rytas“ jau rašo į vaivadiją dėl Gaigalių skaityklos uždarymo: jei skaitykla nusikalto laikydama nelegalias knygas, tai sakykite, kada gi buvote paskelbę nelegalių knygų sąrašą? Kol tokio sąrašo nėra, kas žino, kokia knyga nelegali. Tačiau apeliacija liko be atgarsio, skaitykla nebuvo atidaryta.

Galčiūnai. Dokumentai rodo, kad Galčiūnuose 1922 m. buvo privati mokykla. 1924.01.23 mokyklą uždarė policija. 1924.04.24 Galčiūnų gyventojai rašo raštą Vilniaus apygardos mokyklų kuratoriui ir prašo atidaryti mokyklą, kurioje mokėsi 59 mokiniai. Rašte sakoma, jog policija uždarė mokyklą, nepaisydama Varnionių valsčiaus tarybos 1922.10.22 nutarimo, kad Galčiūnuose reikalinga mokykla su lietuvių dėstomąja kalba. Kuratorius davė mokyklai koncesiją. 1924.12.4 [mokytojas] Aleksandras Giedraitis rašo „Rytui“, kad, „nepaisant kuratoriaus duotų koncesijų mokyklai, policija ligi šiol neleido jos atidaryti“. Legalios Galčiūnų privačios mokyklos istorija nutrūksta 1927 m. – tada mokykla valdžios įsakymu buvo uždaryta.

Gėliūnai. Nuo 1921 m. tėvai daug kartų siuntinėjo įvairioms įstaigoms prašymus, kad jų kaime būtų įkurta lietuviška mokykla. Pagaliau 1924 m. jiems pavyko atidaryti privačią mokyklą. Mokykla buvo didelė. 1926/1927 m. čia mokėsi 61 vaikas, o 1927/1928 m. – 69 vaikai. 1931.12.28 Vilniaus apygardos mokyklų kuratorius K. Šeliongovskis mokyklą uždarė neva dėl neleistinų vadovėlių naudojimo. Nuo 1932.09.12 Gėliūnuose veikė skaitykla. 1936.04.27 skaityklą valdžia uždarė kaip paprastai – dėl „valstybės saugumo“.

Gervėčiai. Lietuviška mokykla čia buvo nuo 1921 m. sausio mėn. 1924 m. mokykla buvo likviduota – jos patalpas užėmė policija.

Girios. Privati mokykla čia atidaryta 1919/1920 m. 1923.12.10 Aleksandras Giedraitis pranešė „Rytui“, kad mokyklą lanko 73 vaikai ir joje yra 3 skyriai. Mokykla veikė iki 1931 m. (tais metais valdžia atėmė mokyklai koncesiją). Uždarius mokyklą, Giriose 1931 m. pabaigoje įsikūrė skaitykla, kuriai vadovavo buvęs mokytojas Valentinas Krečius. Gervėčių policijos komendantas V. Kobylinskis ir Girių lenkiškos valdinės mokyklos mokytojas V. Romanovskis apskundė V. Krečių teismui, kad jis įžeidęs valstybės orumą. V. Krečiui bylinėjimasis atsiėjo keletą šimtų zlotų. Girių skaitykla, kaip ir kitos, buvo uždaryta 1936 m., o buvęs jos vedėjas netrukus mirė.

Knystuškės. Knystuškių lietuviška mokykla įkurta 1922.01.23. Mokykla veikė iki 1926 m., paskui ją perkėlė į Girias. Knystuškiečiai norėjo turėti savo mokyklą, kad vaikams nereiktų toli per purvą bristi, ir 1926.10.7 jie prašė „Rytą“ atsiųsti jiems mokytoją. Leidimo iš valdžios mokyklai, o vėliau ir skaityklai nebuvo gauta.

Miciūnai. Čia mokykla gyvavo nuo antrojo dešimtmečio. Mokinių buvo apie 50. 1932.12.31 valdžia uždarė mokyklą – mat ji naudojusi uždraustus vadovėlius. Mokykla kurį laiką veikė slaptai. Mokinių buvo 50–80.

Mockos. Mockų gyventojai, rašydami prašymą Lenkijos vladžiai, pažymi, kad čia lietuviška mokykla buvusi nuo 1914 m. 1927.10.6 mokykla buvo uždaryta. Vaikų buvo 35–40. Nuo 1933.12.20 iki 1936 m. Mockose veikė skaitykla.

Rimdžiūnai. Rimdžiūnuose lietuviška pradinė mokykla įsikūrė per Pirmąjį pasaulinį karą. 1920/1921 čia buvo tėvų išlaikoma mokykla. 1921/1922 tėvai rūpinosi leidimo mokyklai, bet negavo. 1922/1923 m. jau veikė privati mokykla. 1933 m. mokykla buvo uždaryta. Nuo 1933.10.3 Rimdžiūnuose veikė skaitykla. Skaitykla uždaryta 1936.04.27.

Pelegrinda. Lietuviška mokykla čia veikė 1922/1923 m., vėliau buvo uždaryta, o iš naujo atidaryta tik nuo 1926 m. 1933 m. Pelegrindos mokyklą valdžia uždarė, „Rytas“ apeliavo į švietimo ministeriją, bet ši mokyklos neatidarė. 1933.12.15 Pelegrindoje buvo įkurta skaitykla, valdžios uždaryta apie 1936 m.

Petrikai. 1921/1922 m. Petrikuose buvo lietuviška mokykla, 1922/1923 m. ji neveikė, 1923/1924 m. – vėl veikė. 1924.01.22 mokyklą valdžia uždarė, bet netrukus vėl leido atidaryti. 1927.10.4 mokykla buvo visai uždaryta. Nuo 1933.12.14 Petrikuose veikė skaitykla. Skaityklą valdžia uždarė 1936.02.19.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Premjeras su Punsko valsčiaus viršaičiu aptarė lietuviškų mokyklų išlaikymo klausimus
  2. Virš lietuviškų mokyklų Lenkijoje pakibo Damoklo kardas
  3. I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką dėl uždaromų lietuviškų mokyklų Lenkijoje
  4. Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja seminarą užsienio lietuviškų mokyklų vadovams
  5. Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
  6. Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
  7. Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis!
  8. J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje
  9. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  10. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
  11. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  12. „Vilnijos“ draugija sieks, kad Vilnijos lietuvškų mokyklų finasavimas būtų 60 % didesnis nei lenkiškų
  13. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  14. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  15. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  16. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  17. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  18. R.Čekutis. Panerių istorijos parodija
  19. A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
  20. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Giedrius says:
    6 m. ago

    Dėkui Alkui už Valstybės pažinimo pradžios pastangą,
    net mūsų valstybėje dirbti pradėsianti išrinktoji prezidentė
    (apie Valstybės pažinimą) užsiminusi apie sovietmečio įšalo
    poveikį mūsų smegenyne, 1917-1918 m. Lenkijos, Lietuvos
    išsivadavimo nuo Rusijos ir Rusijos pačios (ikisovietinės) žlugimo
    padariniai dar per gyvi ir nuožmiai-bravūriškame “žečpospolitinės”
    saugos lenkinime (nes manyta iki 1921 m., kad Lietuva pati nepajėgi
    ugdyt pokarinėj Europoj valstybingumą po 1795m.) Pilsudskio ir jo
    aplinkos pastangų telkimo atremt bolševizmo agresiją fone…

    Tad svarbiausia visgi mintis, – kad bendros, liublijinės valstybės sąlyga
    yra kertinė Lietuvos-Lenkijos visų klausimų ir santykių raiškos atrama,
    kaip 1569 m. sėkmingai (bent iki 1795 m. “išgyvenimui”) poron susispiesta,
    taip ir būsimo Taikos susitarimo išpildyme (kažkada…) ir lenkijos, ir Lietuvos
    sprendimas bus svariausias, ne kokios tai nevykėlių kuopelės iš JAV ar
    Didžiosios Britanijos (visiškų nevykėlių, nuo žodžio “nevyko” nieko po 1945 m.
    pasirašymo), ar ir kitų visai nieko bendro su tuo kas palikta Potsdame vykdymui
    dėl buvusios, esamos bei būsimos abiejų Rtytų Prūsijos dalių, ir šiaurinės, ir
    pietinės, ateities; kas neatsiejama su viso buvusio iki 1939 m. Lenkijos
    valdyme ir Lietuvos dalies paveldo, įtakos bei santykio su mumis, lietuviais
    …”užsidažinėjant” kažkokių pabėgėlių Lietuvon klajoklių ar bastūnų būtim
    regimąją (už Lenkijos iki 1569 m. susitarimo tiksliai apibrėžtų ribų), t.y dabar
    Sirijos ar Afganistano ar kitokių atbėgėlių “teise” perkėlimui kalbos, papročių,
    tikybos raiškos į “naujokynus” ES, lyginant, – “teises’ nelietuviškai kalbėt,
    nelietuviais dažytis, ir net.. šio savaitgalio TV laidose labai įkyriai, vaizdžiai ir
    …G R A U D Ž I A I (ypač per “Duokim garo”).

    Labai jau per aiškiai ir tiesmukai 1569-2016 m. neatsiejamumą pagrindžiau,
    net išvadom ar nuovadom vietos nepalikau (na, nebent kas nors nurodys –
    KUR DINGĘ IŠ PASAULIO TARPTAUTINĖS BENDRUOMENĖS
    JAV ir Didžiosios Britanijos vadovai (gal kada nors bus ir piliečių “ten”, – išsirinks)?

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    6 m. ago

    Sakyti, kad “1920–1939 m. Vilniaus kraštą valdė Lenkija”, kai faktiškai ji šią Lietuvos dalį buvo okupavusi, kaip ir neišeitų lietuvio kalboje…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

2022 05 05
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

2022 05 02
Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

2022 04 28
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

R. Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas

2022 04 17
Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

2022 04 14
Rodyti daugiau

Naujienos

„Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“: vienatvė – paskutinė ir stipriausia varžovė (video)
Kultūra

„Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)

2022 05 17
V. Zelenskis sveikina Ukrainos karius | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos

2022 05 17
Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
Lietuvoje

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba

2022 05 16
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
Lietuvoje

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

2022 05 16
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą

2022 05 16
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą
Lietuvoje

Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

2022 05 16
Į Lietuvą atvyksta Ukrainos viceministrai
Lietuvoje

Priėmusiems ukrainiečius – kompensacijos

2022 05 16
Prasideda civilinės saugos mėnuo
Lietuvoje

Prasideda civilinės saugos mėnuo

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svarbiau ir užklimato kaitą apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kantrybė ne guminė apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kremlius kaifuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • Pajūrietis apie K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)
  • Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos
  • IT konsultantų svarba verslui
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 561; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 451; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 440; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 401; komentarų: 23
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 400; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 392; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
3
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Putinas Suomijos prezidentui Sauliui Nynistio (Sauli Niinistö) telefonu pareiškė, kad Suomijai neutraliteto atsisakymas būtų klaida. Mes niekaip...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

by Kristina Aleknaitė
2022 05 12
4
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Europos geopolitinę padėtį ir sudarė galimybę Lenkijai ir Lietuvai atgauti prarastą nepriklausomybę. Naujai susiklosčiusi padėtis teikė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Svarbiau ir užklimato kaitą apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kantrybė ne guminė apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kremlius kaifuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • Pajūrietis apie K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

Kitas straipsnis
21-ojo „Kino pavasario“ ženklas – pražydusi kino teatro kėdė (video)

21-ojo „Kino pavasario“ ženklas – pražydusi kino teatro kėdė (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai