Sausio 14 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, viceministrė Edita Tamošiūnaitė susitiko su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva. Pokalbyje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
Susitikime aptarti svarbiausi Rytų Lietuvos švietimo klausimai: mokymo valstybine kalba, įstaigų tinklo, mokyklų pavaldumo, aprūpinimo, finansavimo ir kiti.
Ministras užtikrino, jog Vilnijoje bus išlaikytas lietuviškų mokyklų tinklas, o ministerija sieks, kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo to, kokia mokomąja kalba mokosi, gautų kokybišką išsilavinimą, vienodai gerai mokėtų savo tėvynės valstybinę kalbą bei turėtų vienodas galimybes mokytis toliau.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė pažymėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija turi visais teisiniais būdais užtikrinti, kad būtų laikomasi Švietimo įstatymo nuostatų dėl lietuvių kalbos mokymo ir mokymo lietuvių kalba, bei suteikti visokeriopą pagalbą mokykloms, kurioms kyla problemų įgyvendinant įstatymo nuostatas.
Kadangi nuo 2013 m. visi Lietuvos abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, laikys pagal vienodą lietuvių kalbos ir literatūros programą parengtą brandos egzaminą, susitikime kalbėta apie pasirengimą egzaminui, diskutuota dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį rašinio kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimas skirsis.
Atsižvelgiant į skirtingą mokymosi patirtį, t. y., į iki šiol buvusį skirtingą lietuvių kalbos pamokų skaičių mokantis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba mokiniams numatyti šiek tiek mažesni rašybos, gramatikos ir kalbos taisyklingumo reikalavimai.
2012 m. balandžio mėnesį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai, kurį laikė mokiniai iš mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų mokomąja kalba, parodė, kad mokiniai parašė reikalaujamos apimties rašinius, autorius ir kūrinius rinkosi vienodai nepriklausomai nuo mokymosi kalbos. Pavyzdžiui, ir lietuvių, ir lenkų dėstomąja kalba mokiniai noriai rinkosi tiek Adomą Mickevičių, kurį pastarieji skaitė lenkiškai, tiek Joną Biliūną ir Maironį. Tačiau mokinių iš tautinių mažumų kalba mokyklų prastesni buvo rašybos, gramatikos ir kalbinės raiškos rezultatai.
Įvertinus bandomojo egzamino rezultatus, parengtas vertinimo normų projektas 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui. Mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai turės pereinamąjį aštuonerių metų laikotarpį, kurio metu egzamino vertinimas skirsis. Kasmet raštingumo ir raiškos vertinimas bus peržiūrimas ir, atsižvelgiant į egzamino rezultatus bei suvienodintą lietuvių kalbos pamokų skaičių, koreguojamas.
Susiję straipsniai:
- Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
- Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo
- Prezidentė pasirašė lenkų kritikuojamą Švietimo įstatymą
- P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
- I.Gasperavičiūtė. Švietimo ekspertų komisijos darbo rezultatas – politikų užsakytas
- Lietuvos tėvų forumas: Didžioji moksleivio krepšelio lėšų dalis pravalgoma
- Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
- Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
- Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
- P.Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų
- Tautinių mažumų mokyklose bus taikomos nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
- Nepopuliarioms, bet reikalingoms specialybėms skirtas tikslinis studijų finansavimas
Džiugu, ministerijos laikysenoje matosi teigiamų poslinkių.
Dar reikalinga kuo skubiau tūteišų savivardį pripažinti oficialiu etniniu vardu ir pereiti palaipsniui prie mokymo ir jų gimtąja (poprostū) kalba lygiai kaip yra dabar mokyklose mokoma rusų, lenkų kalbomis. Kiek galima tęsti stalininę – gomulkinę politiką iš tūteišų Lietuvoje gaminti Lenkijos lenkus.
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis