Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

V. Rutkūnas. Mes esame baltai – ar gali būti kas geriau?

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2016-01-08 14:14:39
68
Valdas Rutkūnas | asmeninė nuotr.

Valdas Rutkūnas | asmeninė nuotr.

Valdas Rutkūnas | asmeninė nuotr.
Valdas Rutkūnas | asmeninė nuotr.

Įprasminti save kaip tautos narį visuomet buvo, yra ir bus svarbu. Nes svarbu žinoti, su kuo gali susišnekėti, suprasti vienas kitą, turėti vienodas vertybes bei požiūrį į pasaulį. Taip atrandi draugus, bendražygius, atpažįsti bendras šaknis, Tėvynę. Pasigilinęs surandi ir bendrus protėvius, tai kas žmones jungia, teikia saugumo, bendros gyvasties ir laimės jausmą. Apsidairius plačiau, svarbu tampa ir gelminė bendrystė tarp tautų. Tauta atpažįstama pagal bendrus papročius, kūniškas ir dvasines savybes, tačiau labiausiai pagal kalbą.

XIX amžiuje susikūrę kalbotyros mokslai, įgalino kalbininkus susitarti, kaip vadinti giminingas tautas. Vokiečių kalbininkas, vienas iškiliausių lituanistikos pradininkų Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas 1845 metais savo vokiš­kai parašytame veikale „Senųjų prūsų kalba“ (Die Sprache der alten Preußen)  prūsų, latvių, lietuvių tautas ir kitas giminingas jau išnykusias tautas, gyvenančias prie Baltijos jūros, pavadino bendru „baltų“ vardu.  Tai buvo priimta pasaulinėje mokslininkų bendruomenėje, prigijo tiek Latvijoje tiek Lietuvoje, ne tik mokslininkų tarpe, bet ir plačioje visuomenėje.

Tačiau kuris laikas tenka pastebėti, kad kai kurių tautiečių tarpe vis atsiranda ir plinta abejonės dėl baltų vardo, neva tai pernelyg naujas, svetimtaučio sumanytas kenkėjiškas mūsų tautų pavadinimas, išvedžiojant, kad balta spalva reiškia mirtį, o juoda – žemės spalva, lietuviams reiškia gyvybę. Tokiais išvedžiojimais yra klaidinami žmonės, kuriems rūpi tautiškumo esmė, įnešama sumaištis, iš tautos atimami svarbiausi gyvybiniai  įvaizdžiai.

Tenka pastebėti, kad visi kiti siūlomi neva istoriniai mūsų broliškų tautų vardai yra būtent svetimšalių surašyti senuose šaltiniuose, ir dar svarbiau – paprastai žymi ne baltų, o kitokius tautų junginius. Pavyzdžiui: sarmatai, heruliai, getai, hiperborėjai ir t.t. Juos įprasminę, nebebūtume įvardijami kaip seniausių indoeuropiečių kalbų atstovai. Net ir pavadinimas „aisčiai“, kurį sugalvojo Romos imperijos metraštininkas Tacitas, tiesiog siejasi su „rytais“ ir yra skirtas apibūdinti teritorijas į rytus nuo imperijos, kuriose gyveno ne vien baltų gentys. O žodžio „rytai“ prasminis skambėjimas prigimtiniame lietuvio girdėjime nublankina  ir sumenkina mūsų pojūtį ir žinojimą, kad mums mūsų šalis yra pasaulio vidurys, o visos pasaulio šalių kryptys yra vienodo svarbumo.

Jeigu tiksliau,  kalbininkas Neselmanas mūsų tautų kalbas pavadino vokiškai – „baltische sprachen“, o tai, verčiant pažodžiui, nesiejama su žodžiu „baltas“, bet surišama su šimtmečiais žinomu lotynišku Baltijos jūros vardu – „mare balticum“.

Lietuvių ir latvių kalbininkai, turėdami gilų mūsų tautų esmės pajautimą,  Neselmano pavadinimą labai išmintingai išvertė, o tiksliau pritaikė, įvardindami mus „baltais“. Taigi, iš esmės, tai yra labiausiai savas, pačių įprasmintas mūsų tautų bendras vardas. Svarbiausia, jis yra be galo prasmingas, nes tiesiogiai siejasi su balta spalva, turinčia pačią švenčiausią reikšmę mūsų tautose. Pažvelkime giliau į ją.

Nuo seniausių laikų liaudies dainose dainuojama apie mergelę – baltą gulbelę, baltą lelijėlę; bernelį – baltą dobilėlį. Neabejotinai tai siejama ir su ypatingai vertinama mūsų tautose šviesia plaukų spalva. Mergelės idealas – „balta, kaip iš pieno plaukusi“– tikra baltųjų žmonių karalaitė. Balta pieno spalva ne tik mūsų tautoje rišasi su gyvybe. Baltas yra sniegas –  gyvybinio vandens sustingęs pavidalas.  Vandens kristalinė gardelė – snaigė įprasminta bene plačiausiai mūsų paprotinėje puošyboje paplitusiame ženkle – šešialapėje Perkūno, lietuvių gyvybės dievo žvaigždėje. Balta spalva yra ir pagarbos ženklas, nes tautosakoje pagarbiai įvardinami tėvai, senoliai „baltagalviais“.

Žodis „baltas“ nužymėtas visais įmanomais šventumais. Didžiajame lietuvių kalbos žodyne „balto“ reikšmės yra ir šios: šviesus, švarus, tyras, geras, nekaltas, mielas, brangus.

Visa baltų tautų namo puošyba, kur pavaizduoti seniausi ir prasmingiausi ženklai, buvo dažoma baltais dažais. Tai raižyti ir išpjaustinėti namo  langų,  stogo apvadai. Visi šventiniai siuvinėti marškiniai visuomet buvo balti.

Seniausia lietuvių vėliava – baltasis raitelis vytis – visuomet kėlė ir kelia lietuviams gyvybinę dvasią.

Galiausiai, balta spalva reiškia visumą, nes visų vaivorykštės spalvų spinduliai susilieję į vienį, tampa balta spalva.

Taigi, kaip sakoma, „dievas davė ir dribtelėjo“. Tokio giliausių prasmių vardo, švenčiausio, atspindinčio baltąją rasę, turinčio visumos reikšmę, pavydėti gali bet kas. Visos šios reikšmės slypi giliai mūsų pasąmonėje ir visuomet išplaukia, gelbsti, stiprina, jeigu teisingai jomis naudojamės  ir įprasminame. Todėl drąsiai, garsiai ir kuo dažniau įvardinkime  save  „baltais“, atsiremkime į baltumo šventumą,  gyvastį ir skleiskime jį visam pasauliui. Jeigu įsisąmoninsime, kad esame lietuviai: lietaus – gyvojo dangaus vandens tauta, o taip pat ir baltai: šviesuoliai, gerieji, tyri, mieli, brangūs ir gyvybingi,  ir tą savo pajautimą bei žinojimą skleisime, padengsime darbais, tuomet tikrai tapsime pasaulio viduriu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui
  2. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  3. V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą!
  4. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  5. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  6. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  7. V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario!
  8. V. Rutkūnas. Lietuvių nacionalinis charakteris ir alkoholis
  9. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  10. P.Brūveris. Pirmiausia esam baltai
  11. Vėl kviečia stovykla „Mūsų šaknys – baltai“
  12. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I)
  13. V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje
  14. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  15. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 68

  1. Mintis says:
    9 metai ago

    Tikrai taip:)

    Atsakyti
  2. Mintis says:
    9 metai ago

    tikrai taip.:)

    Atsakyti
  3. pi-Ratas says:
    9 metai ago

    Manau, kad reikia aiškintis savo senąjį pavadinimą.
    Naujas pavadinimas, nors ir koks jis gražus, politiškai užgožia senąją istoriją.

    Šiuo metu lietuvių ir Lietuvos pavadinimas yra gana susiaurintas. Seniau tai galėjo turėti daug platesnę reikšmę.
    Įvardinimo klausimai yra labai slidūs, todėl reikia objektyvaus tyrimo. Tokių tyrinėtojų yra nedaug.

    Atsakyti
    • Valdas says:
      9 metai ago

      Tai kad visas straipsnis ir yra apie tai, koks gelminis “baltų” vardas. Juk visos puikiosios mūsų sąsajos su balta spalva atsirado ne nuo Neselmano paskelbimo, o tūkstantmečius anksčiau. Be to ir tūkstantmetis “mare balticum” irgi duoda nuorodą į “jūrą, kur gyvena baltai”. Čia ne politinio atspalvio vardas, o dvasinio. Tai žymiai svarbiau. Ir pagaliau, turint tokią neabejotiną teigiamą pasąmoninę jėgą, pasaulinį mokslininkų pritarimą, mėginimai viską perkapstyti yra tiesiog griaunantys visus paminėtus teigiamus dalykus. Sugriauti labai lengva, o pastatyti , ypač tautos dvasinę esmę reikia tūkstantmečių.

      Atsakyti
      • pi-Ratas says:
        9 metai ago

        Kaip ir sakiau, klausimas yra slidus, todėl jį reikia spręsti viešai aptariant įvairių sričių specialistams.
        Jūsų, Valdai, argumentai yra gražūs, bet ar pakankami?

        Atsakyti
        • S says:
          9 metai ago

          Nėra čia ką spręsti. Įrodinėjimo pagrindas pakankamas. Ką pats siūlai?

          Atsakyti
          • pi-Ratas says:
            9 metai ago

            Kaip ir Kemblys siūlau normalią diskusiją viešoje erdvėje.

      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Valdai, švaistaisi čia žodžiais. Manau, nesugebėtum apibrėžti kas yra ,,tautos dvasinė esmė”. Parašyk, atsiprašysiu. Aš parašyčiau, bet ne po kažkieno straipsniu.

        Dabar, kai lietuvių Tautai iškilo grėsmė išnykti, tas žodelis ‘baltai’ gali sugluminti tautiškai nusiteikusius lietuvius – lietuvių neliks, o ‘baltai’ iš lietuvių ir latvių nesusikurs.

        Seniai stebiu Lietuvos Romuvos veiklą: WCER, ECER, AMB’o vėliavos šventinimą, apeigų vaidybą, žodžio ‘baltas’ vartojimą ir atkaklius bandymus teisinėmis priemonėmis įteisinti neva Romuvų sąjungą, kuri neva atkūrė VIDUTINĘ, apibendrintą mokslininkų darbais, visų genčių, visų laikų protėvių pasaulėžiūrą. Romuviai nesugeba iš esmės supažindinti lietuvius su ta ‘pasaulėžiūra’, ‘pasaulėjauta’…

        Savo įsitikinimus, pavadinčiau ‘gamtameldžio’ ar ‘gamtatikio’ (nesvarbu), kūriau remdamasis nuotrupomis likusiomis tautosakoje ir pačioje KALBOJE. Būtų gerai, jei atsirastų kur nors erdvė, kur galėtume pasidalinti patirtimi. Manau, kad atsirastų ir daugiau, kurių panašūs įsitikinimai – SUSIREMTUME.

        Atsakyti
        • Pakirkšnutė says:
          9 metai ago

          Geriausia susiremti lovoje.

          Atsakyti
          • Bartas says:
            9 metai ago

            Bandau prisiminti ruskio pasakymą tą tema: chren piriot , ja za nim”.
            Ar pataikiau?

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Kaip pirštu.
            CHA

  4. Voras says:
    9 metai ago

    Sarmatų pavadinimas gali būti baltiškas – nuo žodžio ŠARMA ir priesagos -AIT. Priesaga -AIT čia neabejotinai yra. Tačiau šaknis gali būti ir iranėniška – Indijoje SARMA reiškia TAMSTA, GERBIAMASIS. Aisčių pavadinimas, kaip mano profesorius Zigmas Zinkevičius, kilo nuo upės Aista Vilkaviškio rajone pavadinimo, kuris kilęs nuo Prūsų žodžio AISTWEI, reiškiančio KAISTI. Beje, lotyniškai AISTI taip pat reiškia KAISTI. Geruliai taip pat baltiškas pavadinimas. Baltus būtų tikę pavadinti Trakais, bet šiuo metu, manau, nebėra prasmės kaitalioti pavadinimą. Mūsų giminaičiai Albanai savo vardu nesiskundžia 😉

    Atsakyti
    • Bartas says:
      9 metai ago

      Pas mus, atsilikusiame kaime – sarmata tai gėda.

      Atsakyti
      • Voras says:
        9 metai ago

        SARMATA lietuvių kalboje yra rusicizmas iš žodžio SRAMOTA. Šis žodis ir yra opozicija iranėnų SARMA, reiškiančiam GARBĖ. Tokių atvejų su Slavais yra daug. Pavyzdžiui, Lietuvių BLOGIS – Rusų BLAGO.

        Atsakyti
        • Pakirkšnutė says:
          9 metai ago

          O slavų Nieviesta (Jaunoji) – tai jums dar nevesta ?

          Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      9 metai ago

      Ne bala mutinkik,
      juk to jūsų aptariamo žodžio priesaginė prisegtinė galūnė yra “ata”
      CHA
      ——–
      O jei rimtai, tai į sarmatus reiktų įtraukti ir germanus, kurie plačiąja prasme yra ir vikingai. Greičiausiai reikėtų jungti net dalį slavų”.
      Žodžiu, su tais sarmatais daug internacionalinės painiavos. Be to pasigilinkite, iš kur (kažkokio neaiškaus žemėlapio) jie ištraukti.

      Atsakyti
      • Voras says:
        9 metai ago

        Sarmatai, Aukata, Paralata, Gerulata, Karpatai – tai vis iškreipti pavadinimai (Sarmaitiai, Aukaitė, Paralaitė, Gerulaitė, Karpaitiai) vartotojų tų kalbų, kuriose priesagos -AIT nėra. Pirmąkart girdžiu siūlymą Germanus priskirti Sarmatams. Kai gyveno Sarmatai Slavų dar nebuvo.

        Atsakyti
        • Pakirkšnutė says:
          9 metai ago

          Žiūrint, ar jūs Gotus priskiriate Germanams…
          O šiaip, panašu, kad jūs paimate bet kokį žodį ir jums jame “kažkas” pasigirsta.
          Sarmatijos atradėjas Aivaras Lileika irgi panašiai užsiima “palyginamąja” kalbotyra ir, keisdamas raides, iš to daro niekam negirdėtas, tačiau įtikinamas geopolitikas: pavyzdžiui, naujoji Roma yra ne kas kita, kaip Romuva. Be to, tai dar Sarmatijos provincija. Vadinasi, visa dabartinė popiežinė katalihierarchinė prokryžiuotiška svita turi būti pavaldi Lietuvos Krivei. Tad belieka šiandieninei Romos dvasinei tmperijai atverti akis. Tačiau prieš tai Grybauskaitė turi nisiųsti notą jų bene diktui.

          Atsakyti
          • Voras says:
            9 metai ago

            Romos pavadinimo kilmė nėra aiški. O Sarmatų dalį Romos imperija buvo užkariavusi. Dėl to jie turėjo tarnauti Romos kariuomenėje ir buvo vadinami Liaičiais (Laeti).

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Ar tai jūsų nuomonė, ar irgi “gedgaudistų pasakos”?
            Dėl šventos teisybės – leičiai būtent Romoje pasirodo apie 250 metus iš šiaurės, iš už Dunojaus, būtent tuo pačiu metu kaip ir gudai (vėliau pervadintieji gotais). Šių įsibrovėlių kariaunas nusilpę romėnai vadino kažkokiais laičiais (lyg migrantais kariais prasmėje, kažkas tokio), ir tai nieko neturi bendro žodžio skambesyje su Liet’uva (beje, kaip Liet’uva neturi nieko bendro ir su tąja Sarmatija).

          • Voras says:
            9 metai ago

            Lotyniškai LAETUS reiškia LINKSMAS, TURTINGAS. Taip Liaičiai buvo vadinami, nes palyginti su kitais imigrantais gyveno pasiturinčiai – už tarnybą kariuomenėje gaudavo žemės.

          • Voras says:
            9 metai ago

            Vardas Leticija (Laetitia) yra tos pačios kilmės.

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Nejau ir vėl jums čia (tame žodyje)kažkas “pasigirdo” ?

          • Voras says:
            9 metai ago

            From the Late Latin name Laetitia which meant “joy, happiness”.

  5. lyvis says:
    9 metai ago

    Vokiečių kalbininkas, vienas iškiliausių lituanistikos pradininkų Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas 1845 metais savo vokiš­kai parašytame veikale „Senųjų prūsų kalba“ (Die Sprache der alten Preußen) prūsų, latvių, lietuvių tautas ir kitas giminingas jau išnykusias tautas, gyvenančias prie Baltijos jūros, pavadino bendru „baltų“ vardu.

    Koks tai stribas perša apie mirusias kitas baltų tautas, kad nereikėtų jų pripažinti o jie sau gyvena tik kitos valstybės kultūroje. Ir toks V. Rutkūnas kaip makaka visa tai stribų šmeižta kartoja. lyvis

    Atsakyti
  6. Varna says:
    9 metai ago

    Gal nuo baltakės tas vardas…

    Atsakyti
    • Gustavas says:
      9 metai ago

      Nekarksėk sūris iškris.

      Atsakyti
  7. A propos says:
    9 metai ago

    Puikus straipsnis! Tik dėl Tacito aisčių (ÆSTII) prašauta pro šalį. Ir gerokai. Lotyniškai ‘Rytai’ yra “Oriens” – visai kitos šaknies žodis. Jei būtų reikėję, Tacitas aisčius ir būtų pavadinęs “orientalorum gentes”. Bet nepavadino. Juo labiau, kad romėnams aisčiai buvo šiaurėje, ne rytuose.

    Atsakyti
    • Valdas says:
      9 metai ago

      Romos imperija apėmė ir Angliją savo laiku. Mūsų žemės buvo ir yra senosios Europos rytuose. Aisčiai ir angliškai “rytai” turi tą pačią šaknį. Ryšius nesunku rasti. Tačiau dėl to net neverta ginčytis, nes vienareikšmiškai šiuolaikinis girdėjimas suriša angliškus “rytus” su “aisčių” skambesiu.

      Atsakyti
      • A propos says:
        9 metai ago

        Romos imperija apėmė ir Artimuosius Rytus “savo laiku”. Tacitas gyveno ir rašė ne kokioj nors vakarinėj Britanijos provincijjoje, o Romoje, iš kurios baltai romėnams buvo ne Palestinoje ar dabartinėje Rumunijoje, o tiesiai šiaurėje, už germanų. Net ne imperijos valdose.
        Sieti aisčius su britų “east” yra tas pat,. kas Šalčininkus su druska ir Solečnikais. Niekas neginčija – skamba panašiai. Kaip ir Medininkai su lenkišku ar rusišku vario pavadinimu. Rusai Trakų pavadinime irgi įžvelgia savą žodį – “трахай!”, nes ten gyvenęs kunigaikštis vardu Ябайло. Čia į “aisčių” ir “east” kontekstą 🙂

        Atsakyti
      • Voras says:
        9 metai ago

        Romos imperijos laikais Anglijoje gyveno ne Germanai, o Keltai. Tacito laikais užrašymas AESTI buvo tariamas kaip Lietuvių Aistė. Anglų EAST tiek tariamas tiek rašomas kitaip. Be to, Tacito laikais net nelabai aišku, kur tie Germanai gyveno.

        Atsakyti
    • Goda says:
      9 metai ago

      Taiklus pastebėjimas dėl aisčių. Bet komentaruose tokie žinių trupiniai aptinkami tik atsitiktinumo dėka. Tokios žinios turėtų telktis tinklapiuose, kad būtų prieinami visiems – ar turite yra tinklapis skirtas žodžių analizei ir panašiems dalykams?

      Atsakyti
  8. baltė says:
    9 metai ago

    Man tai didžiausią įspūdį šiame str. padarė lietuvius pavadinant hiperbojiečiais. Vačia tai pasiekimas. Pasirodo, mes kilę iš Dievų, nes Hiperborėja, sakoma, buvo Dievų buveinė Arktyje, kai Šiaurės ašigalis dar nebuvo padengtas ledu.

    Atsakyti
  9. Kemblys says:
    9 metai ago

    Valdas Rutkūnas:
    ,,Žodis „baltas“ nužymėtas visais įmanomais šventumais. Didžiajame lietuvių kalbos žodyne „balto“ reikšmės yra ir šios: šviesus, švarus, tyras, geras, nekaltas, mielas, brangus.”

    Ši Rutkūno pastraipa prieštarauja visam straipsniui – žodis ‘baltas’ lietuvių kalboje vartojamas kaip būdvardis.

    ,,Didžiajame lietuvių kalbos žodyne…” – nėra tokio žodyno, yra Lietuvių kalbos žodynas.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      9 metai ago

      “Kembly” pastebėjai , V. Rutkūnas, savo rašiny apsiėjo be svetimžodžių. Man gražu.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Pastebėjau 😀 malonu.
        Bet ką tik kitame straipsnyje jis rašė ,,lietuviškų žodžių naudojimą” – NAUDOJIMĄ. Gal kokią naudą įžvelgė lietuviškuose žodžiuose..?

        Atsakyti
  10. S says:
    9 metai ago

    Baltus įskaitom. Naudosim.

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      9 metai ago

      Kai žydkrikščioniams pasakai, kad esi Pagonis, Pagonė, tada jie jau supranta.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        9 metai ago

        Nežinau kuo čia taip didžiuotis: lotynai pagonimis vadino kaimiečius, vienžo – atsilikėlius.

        Atsakyti
        • Pakirkšnutė says:
          9 metai ago

          Užtatai belieka didžiuotis, kad Pagonys išliko, o lotyniai išnyko.
          CHA
          ———————-
          Tiesa, lotynių zacija dar vyksta prakeikto Vatikano korporacijoje. Ir tai sukelia daug pasimąstymų liet’uvos žmonėms. Pavyzdžiui, nuožmiai vis dar tebekrikščioninamoje Lietuvoje yra per pusę tukstančio božnycų (jų statybų pikas buvo baudžiaviniame 16-18 a.) ir triskart daugiau yra registruotų Piliakalnių (nors šiaip Jų yra virš trijų tūkstančlų).
          Taigi, lietuviai turi visus “kozirius” atgaivinti savastį ir grįžti į savo dvasią, kitaip lauktų dingusių be žinios Etruskų likimas.
          Dėl žodžio BALTAI, žinoma, garbingas straipsnio autorius išties teisus. O ir pavadinimą Baltijos jūra reikia garbingai pakeisti į Baltų jūra.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            9 metai ago

            Macepe,
            nesiginčyk – kuriam galui lietuviams nelietuviškas ir dar negražus pavadinimas?

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Matote, Baltų religijos išpažinėjai be jokio zurgo save vadina Baltais ir be jokio KURIAM GALUI.
            Baltai, o ko ne, juk tai geras lietuviškas, dvasine prasme baltas žodis.
            Religiniame atspalvyje drąsiai galite save pasivadinti “Tikras baltas”.

          • tikras lietuvis says:
            9 metai ago

            Tai dar nereiškia, kad jie elgiasi protingai.

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Tačiau sutikite, dėl to pavadinimo, nieko geriau lyg ir nėra ?

          • tikras lietuvis says:
            9 metai ago

            Kaip tai nėra?
            Kodėl būtina vadintis berazumių pavadinimais?
            Juk lietuviai NIEKADA NEBUVO TIEK DURNI, kad patikėtų pasakomis apie dievus: jie suprato gamtos lemiančią įtaką jų gyvensenai, bandė tai, kaip ir visas kliūtis, kaip tai apeiti – настоящие герои всегда идут в обход!

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Lietuviai per gyvenimą ĖJO ir EINA kartu su Dievais. Būtent kartu, o ne kaip tai iš paskos ar iš apačios Jiems.
            Nėbūkit koks tai dvasinis šlubis šitos mielos “kompanijos” (kitaip -atsilikėlis).

          • tikras lietuvis says:
            9 metai ago

            Macepe, kuš – niekas dar jokių dievų nėra matęs ir pagalbos iš jų nėra sulaukęs.
            Kitaip – iš kur tiek daug blogio aplinkui?
            Na, pasakyk gudruoli? 🙂

  11. LosAngeles says:
    9 metai ago

    baltai…. Bet ar tikrai mes baltai? Zinome puikiai kada atsirado tas vardas. Klausimas didelis turetu buti kokiu tikslu kazkoks pilietis ‘is sono’ taip susirupino mumis kad net varda ‘sugalvojo’. Tai tipo iki tol jokio ivardinimo neturejome? Kazkodel nesitiki… Is kitos puses paziurejus, varda turime, aciu. Bet ar ‘neuzstoja’ tas vardas kazko buvusio iki jo?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 metai ago

      Tiesiog tuo metu visos kalbinės grupės jau turėjo pavadinimus, o mes – ne.

      Atsakyti
      • pi-Ratas says:
        9 metai ago

        Germanų kalbų grupęavadino pagal germanus, tai kodėl prireikė mus pridengti baltu popieriaus lapu? Ar tai nėra politinis žingsnis įvedant sumaištį ir atribojant kalbinę grupę nuo jos istorijos?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 metai ago

          Taigi sakau – tiesiog prilipino nuo Baltijos jūros.

          Atsakyti
          • LosAngeles says:
            9 metai ago

            klausimas buvo ne nuo ko prilipino. Tai nera svarbu, bent jau siuo atveju. Klausimas: ka ‘paslepe’ po siuo pavadinimu? Manau tai gerokai svarbiau. Juk kazkoks pilietis ‘is sono’, ir dar vokietis, vargu ar buvo suinteresuotas (zinant ilgamecius musu santykius ir ju poziuri i mus) kazkaip mus isskirti.

          • tikras lietuvis says:
            9 metai ago

            Neskaitai: nieko tas pavadinimas neslėpė – buvom prie Baltijos ir pavadino baltais.

          • LosAngeles says:
            9 metai ago

            o estai su suomiais ir danais ne prie Baltijos?

          • tikras lietuvis says:
            9 metai ago

            Jų kalbinė grupė jau turėjo pavadinimą.

  12. Mantas says:
    9 metai ago

    Mūsų kultūra buvo sunaikinta pedofilų, vagių, plėšikų ir žudikų, žinomų krikščionių vardu. Dabar tai, ką žmonės vadina Lietuviška kultūra, tai yra tų išsigimėlių primesta ir įbrukta mum. Tai kratinys mūsų kultūros likučių, sumaišytų su krikščionybe. Atsibuskit, žmonės…

    Atsakyti
  13. Jonas Kovalskis says:
    9 metai ago

    https://www.youtube.com/watch?v=n8moLsg_eT8&feature=player_detailpage

    Atsakyti
  14. tikras lietuvis says:
    9 metai ago

    Straipsnio pavadinimas yra juokingas: visai atsitiktinai jis teko.
    Kas kita, kad mes – tikrieji – tiesioginiai indoeuropiečių palikuonys, o visos kitos kalbinės grupės – mišiniai iš indoeuropiečių su kitomis grupėmis.
    Todėl teisingas mūsų pavadinimas, jei mes pernelyg nenutolom nuo savo centro – ką ir sako mokslininkai, būtų indoeuropiečiai.
    Kadangi mūsų gretos, nuo mūsų atskilusiems (beieškant naujų teritorijų, nes kitaip, augant gyventojų skaičiui geometrine progresija, nebuvo įmanoma išsimaitinti) vis maišantis su kitais, vis mažėjo – mūsų netgi dabar žinomos senovinės jau kaip “baltų” teritorijos traukėsi kaip Šagrenės oda, todėl likom tik maža dalis.
    Bet užtat teisinga – paveldėtą kalbą, moralę (papročius – tradicijas) atnešę iki šiandien, nešam ir toliau.
    Kadangi mūsų tautų teritorijos liko tik tokios, tai, visokių teritorijų bendruomenėms bepasivadinant vis visokiais vardais, teko ir mums pasivadinti: lietuviais, nuo žodžio lietus.
    Ir tas pavadinimas yra žinomas dar nuo seno net Šv. Rašto kūrimo laike ar dar anksčiau:
    http://litalita.com

    Atsakyti
  15. Vidas says:
    9 metai ago

    Kai baltų, aisčių ar dabartinių lietuvių is TOR ij OS aiškintojų atliks nors mažą dalį darbų, kaip tai atliko kolegos iš kaimyninės šalies, tada ALIA baltam BALTUI nereikės dėlioti kažkokių beprasmiškų žodžių ir raidžių teksto, remiantis (kažkodėl) vokiečių kalbininko, lituanistikos pradininko Georgao Heinricho Ferdinando Neselmano veikalu.

    https://www.youtube.com/watch?v=KuUD2L-CgaI
    https://www.youtube.com/watch?v=54ipVt5AEME
    https://www.youtube.com/watch?v=WI6A8ChcBWg

    Ir gal baltas V. Rutkūnas galėtų paaiškinti , kodėl vokiečių kalbininkas, vienas iškiliausių lituanistikos pradininkų Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas savo veikalą apie prūsų, latvių, lietuvių tautas parašė vokiškai, o ne tarkim prūsų, latvių ar lietuvių kalba? Jis gi, anot balto V. Rutkūno, laikomas vienu iškiliausių lituanistikos pradininkų.

    Atsakyti
    • Valdas says:
      9 metai ago

      Gimęs 1811 m. vasario 14 d. į šiaurės vakarus nuo Elbingo esančiame Fürstenau kaimelyje (dabar vadinamas Kmiecin, Pamario vaivadija, Lenkija), G.H.F. Neselmanas Studijavo Karaliau­čiaus universitete, kur vėliau (nuo 1838 m.) pats dėstė rytų kalbas, buvo šio universiteto profesorius. Mirė 1881 m. Karaliaučiuje.

      Neselmanas buvo plačios erudicijos mokslininkas. Jį domino matematika, numizmatika, orientalistika, kalbotyra… Parašė darbų iš sanskrito, persų, arabų, net turkų filologijos. Tačiau didžiau­sią jo mokslinio palikimo dalį sudaro veikalai apie lietuvių ir prūsų kalbas. Reikšmingiausias jo lituanistinis darbas – 1851 m. pasirodęs lietuvių-vokiečių kalbų žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache, 1851).

      Neselmanui pavyko sutelkti gausų būrį lietuvių kalbos žodžių bei tautosakos rinkėjų.

      Į savo žodyną Neselmanas surašė nemažai archaizmų, provincializmų, kartais net ir tikrinių vardų. Taigi galima sakyti, kad Neselmano žodynas jau buvo tezauro tipo lietuvių kalbos žodyno užuomazga. Jame buvo sukaupta labai daug reikšmingų lietuvių leksikos duomenų. Žodyną sudarė apie 35000 lietu­viškų žodžių, t. y. tris kartus daugiau negu 1800 m. išleistame K. G. Milkaus žodyne.

      Iki F. Kuršaičio žodynų pasirodymo dau­giau negu du dešimtmečius Neselmano žodynas mokslininkams bu­vo pagrindinis lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Turėjo nemažą reikšmę lyginamajai indoeuropiečių kalbotyrai. Lenkų kalbininkas F. K. Malinovskis (1807 -1881) jį išvertė į lenkų kalbą (žodžius perrašė alfabetiškai), bet, deja, neišleido.

      Išleidęs žodyną, Neselmanas apie 30 metų kaupė jo papildymus. Buvo parengęs naują variantą, kurio ištraukas po mirties paskelbė M. Fclkelis (Voelkel) leidinyje Mitteilungen der Litauischen litte­rarischen Gesellschaft (1883). Įdomu, kad jame atsisakyta nevykusios žodžių pateikimo tvarkos, grįžta prie įprastinės alfabetinės. Tačiau naujo varianto Neselmanas nebeišleido, nes tuo metu jau ėjo F. Kur­šaičio žodyno tomai.

      F.Neselmaną domino taip pat ir liaudies kūryba. Jis sudarė ir išleido stambų 410 dainų ir 55 melodijų tautosakos rinkinį Littauische Volkslieder (Lietuvių liaudies dainos, 1853). Parengė visos Kristijono Donelaičio kūrybos leidimą (Christian Donalitius Littauische Dichtungen, 1869). Jame Metus pateikė J. Holfeldo nuorašų eilės tvarka, be originalų, įdėjo savo paties atliktą jų vertimą į vokiečių k. Šie darbai buvo labai reikšmingi lietuvių filologijos augimui. Neselmano parengtas K. Donelaičio raštų leidi­mas laikomas geriausiu iš ankstyvųjų.

      Tyrė jis taip pat ir prūsų kalbą. Iš Neselmano prūsistikos darbų pirmiausia minėtinas vokiš­kai parašytas veikalas „Senųjų prūsų kalba“ (Die Sprache der alten Preußen, 1845 m.). Būtent šiame veikale jis pirmą kartą ir pavartojo ter­miną – baltų kalbos.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Valdai, be jokios abejonės lietuviai turi būti dėkingi Neselmanui.
        Šiuo metu visi svarstymai kaip lietuviai turėtų save vadinti yra tolygūs laivo pavadinimo keitimui, kai laivas skęsta… Kam tai naudinga?!

        Atsakyti
        • Pakirkšnutė says:
          9 metai ago

          Jei mirti, tai bent garbingai Pagoniškai (Baltiškai).

          Atsakyti
          • Bartas says:
            9 metai ago

            O kaip tai atlikti – garbingai?

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Kol nevėlu, visose Liet’uvos klaikiose prokrikščioniškose kapinėse suformuoti po didžiulį Pilkapį. Išmirus visam Baltų arealui, tūkstančiams metų liktų tūkstančiai didžiulių dvasinių Pilkapių.
            O Baltų Piliakalniai “susišauktų” su Pilkapiais, ir šioji mūsų Žemė galutinai taptų spengiančiai Šventa.
            Tik Dangus gali patylėti, kai Tu nori kažką apie Dievus pasakyti.

          • Bartas says:
            9 metai ago

            O gal mažiau kalbam apie Mirtį, o atstatom šventyklą vaisingumo Dievui – Piziui. Žiū ateis lietuvaičiai pasimelsti ir pradės daryti lietuviukus – “aplink pečių eilės trys”. A?

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Per internetą mačiau Krivio Jono, Inijos su Kulgrindos giesmėmis naujavedžiams atliekamas vestuvių apeigas. Ten buvo nemažai kažkokių ritualų Baltiškai gimčiai.
            Šiaip, pripažinkit, Lietuvoje patinai silpni, mat per visus žydkrikščioniškus amžius tiesiog žūdavo patys stipriausiauji, geriausieji genai.
            Ir šiandieniniai likusieji kažkaip visa kame greitai pavargsta.

          • Pakirkšnutė says:
            9 metai ago

            Pavargusi tauta, tačiau su vis dar Pagoniškų ženklų šiluma, – sakydavo Gintaras Beresnevičius.

          • tikras lietuvis says:
            9 metai ago

            Macepe, pats tu – pavargęs: pasižiūrėk kokį sau pavadinimą rašai?
            Argi tai rimtas pavadinimas?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Kiti Straipsniai

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
„Open Spirit 2025“

„Open Spirit 2025“ pabaigoje – įspūdingi radiniai Baltijos jūroje

2025 05 23
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
G. Paluckas lankosi Suomijoje

G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais

2025 05 19
PakarklytA

R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti

2025 05 19
Kęstutis Budrys

Aptartos priemonės Rusijos šešėliniam laivynui užkardyti

2025 05 16
Baltijos jūra

Kodėl mums svarbi Baltijos jūra?

2025 05 12
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Minų paieškos operacija

Baltijos jūroje – tarptautinė minų paieškos operacija

2025 05 09

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaune pristatoma kilnojamoji paroda „Pagalvok prieš išgerdamas: žinok apie poveikį, tradicijas, kultūras“

Kaune pristatoma kilnojamoji paroda „Pagalvok prieš išgerdamas: žinok apie poveikį, tradicijas, kultūras“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai