Trečiadienis, 17 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą!

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2015 06 12 21:54
10
Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

rasos -daraskevicius1
Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Japonai turi sakurų žydėjimo metą. Ima dvi savaites atostogų ir keliauja įkandin vyšnaičių žydėjimo iš pietų į šiaurę tam, kad pasidžiaugtų rožiniais žiedeliais, kad gamtos grožio ir darnos galios įkvėptų juos ir suteiktų jėgų išgyventi visų metų nelengvą kasdienybę.

Lietuviai, tarsi Europos japonai, taip pat turi ypatingą ryšį su gamtos galiomis. Japonai išsaugojo gamtatikybę – šintoizmą, lietuviai – ilgiausiai Europoje savo prigimtinę pasaulėžiūrą. Gal ir lietuviai turi ypatingą metų laiką?

Prieš pusantro šimtmečio gyveno garsus žemaičių dievų ir šventnamių meistras, pastatęs žymiąją Vaiguvos varpinę, Motiejus Butvila. Jis dvasinių ir kūniškų galių visiems metams pasisemdavo per saulės grąžą irgi dviem savaitėm palikdavęs namus – „paveizėti, kaip stojas vasara“. Klajodavo laukais ir miškais pačiu nuostabiausiu laiku, kai gamta tiesiog kupa gyvybe, kai pats geriausias vaistažolių rinkimo, vantų rišimo metas. Tai puikesnis laikas už japonų sakurų metą, nes gamtos žydėjimas persipina su pirmosiomis uogomis. Tai Rasos šventės metas.

1967 metai yra ypatinga data Lietuvos gyvybiškumui. Tą vasaros saulėgrąžą Kernavėje Vilniaus studentų ir šviesuolių pastangomis atgimė Rasos šventė, ženklindama tautos atgijimo pradžią. Rasa savo gaiva naujam gyvenimui prikėlė užmirštas liaudies dainas, šokius, papročius, kalendorines ir šeimos šventes, gamtojautą ir tautos išmintį. Visa tai jau buvo užmiršta, kaip ir buvo užmiršta pagrindinė kultūros priedermė – atstatyti fizines ir dvasines žmogaus galias. Kultūros gyvybiškumas buvo uždarytas scenos rėmuose, liūdesys skandinamas alkoholiu.

Pirmą kartą Rasos šventę švenčiau po pirmo kurso Kernavėje 1976 metais. Jaučiausi, tarsi patekęs į rojų – šimtai žmonių visą naktį sutartinai dainavo, šoko, plukdė vainikus, palydėjo nusileidžiančią, pasitiko tekančią saulę. Jokio alkoholio, jokio priešiškumo. Tiesiog žmonių ir gamtos darna, laimės jausmas… Jis buvo toks galingas, kad daugelio žmonių gyvenime atgimė visa tautos gyvoji kultūra, susikūrė šimtai foklorinių ansamblių, atsikūrė visas metinių švenčių ratas. Gyvojo tautiškumo judėjimas išplito visoje Lietuvoje, tačiau neįgavo valstybinio mąsto – švietimo ir kultūros sistemos liko sustabarėjusios sceniškume, o „gaivinimasis“ svaigalais įgavo valstybinius mastus.

rasos-svente-2-daraskevicius
V. Daraškevičiaus nuotr.

Kas slypi mūsų tautos pasąmonės gelmėje? Lietuviai, Lietuva… Ta pati šaknis, kaip ir „lietus“! Mes esame Lietaus – gyvojo dangaus vandens tauta! Lietus – tai tas gyvybės vanduo, kuris nesrūva vagomis, ir neslypi giliai po žeme. Lietus keliauja nebodamas jokių ribų ir sienų, gaivindamas visą Žemę! Taip ir mūsų tautos gelminis pašaukimas – grąžinti ir skleisti gyvąją kultūrą, būti pavyzdžiu ir kitoms tautoms, nes šiame informacijos ir technologijų amžiuje žmones jungianti ir gaivinanti kultūra turi ypatingą gyvybinę reikšmę kiekvienam.

Nėra jokios abejonės, kad Lietaus Tautos pagrindinė šventė yra vandens lašelių Rasos šventė! Tačiau kur nūnai tikroji Rasos šventės gaiva? Didžiojoje Lietuvos dalyje vyksta Joninės, kurių pagrindiniai akcentai yra negyvi koncertai bei prekyba alkoholiu. O ir Rasos šventėse ne visur išsaugota tikroji gaivinanti Rasos jėga.

Gyvoji Kernavės Rasos šventės dvasia yra Lietuvoje, tik jos tenka paieškoti, netgi tolokai. Tarpukaryje ministrai iš Kauno, net pats prezidentas Smetona pusantro šimto kilometrų sukardavo dulkėtais vieškeliais, kad atvyktų švęsti šios šventės į ypatingą vietą – Graužikų šventkalnį netoli Kelmės – šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Pūtvio tėvoniją. Užmiršo dabartiniai prezidentai, ministrai ir šauliai šį nuostabų kalną, nuo kurio saulėlydis tarsi Alpėse – už trisdešimt kilometrų. Tačiau čia gyva Vlado Pūtvio gyvojo tautiškumo dvasia. Palyginkite šalyje įprastą Joninių scenarijų su kasmetine Rasos šventės eiga Graužikų šventorkalnyje:

  • Susirinksime birželio 20 d., šeštadienį, per pačią Saulės grąžą, prieš šventę pinsime vainikus: gėlių merginoms ir ąžuolo vaikinams;
  •  20val. šventės pradžia – vartų pasisveikinimo sutartinė – susidraugausime ir susitelksime į artimos bendruomenės būrį;
  •  kupoliavimas tyloje, kas devynis žingsnius surinksime devynių lauko gėlių kupuolę, pagal kurią jums bus nusakyti laukiantys metai;
  • Saulę nuleisime nuo vieno iš didingiausių Lietuvos kalnų – saulėlydis stebimas už 30 kilometrų, čia nuo seno žmonės šventė Rasos šventę;
  • ant didžiausio Lietuvos aukuro užkursime mus sujungiančią šventinę ugnį, kuri degs iki aušros;
  • prie suneštinių vaišių stalo su geromis mintimis, ragausime šeimininkių sūrius, šviežias gamtos gėrybes ir kitus gardumynus. Gaivinsimės gira, sula ir kitais gaiviais gėrimais;
  •  į vakarus, paskui nusileidusią Saulę paleisime degantį Saulės ratą, iš jo riedėjimo sužinosime, kokie laukia mūsų metai;
  • supsimės sūpynėmis, sunkias mintis išsklaidys gaivus nakties vėjelis;
  •  lankysime ąžuolus ir liepas: pasisemsime jėgos ir švelnumo;
  • širdį džiuginsime dainomis, šokiais ir rateliais;
  • vanosimės šventinėje pirtyje: maudysimės vandenyje, garuose ir rasoje – pirties garas lauks prieš šventę;
  •  paryčiais lankysimės Devynjėgiame kalnelyje, kur apglėbę Aukuro akmenį šauksimės devynių jėgų aido;
  • apsivalysime ugnimi, šokdami per laužą;
  • pajutę vienybę tarpusavyje ir su gamta, sutiksime tekančią Saulę, maudysimės Rasos šventės ryto Rasoje;
  •  į namus parsivešime gamtos sveikatos, šokių draugystės, Saulės jėgos, Rasos gaivos. Šventę visus metus primins garbingoje vietoje kabantis šventinis vainikas – darnos, amžinumo ir laimės simbolis.
  • Rasos šventės paparčio žiedo paslaptis – tautos išminties žinios – atsiskleis patiems širdingiausiems, praėjusiems visą šventės kelią;
  • apsirenkime šviesiais rūbais, geriausia tautiniais, pasipuoškime su amžių gelme jungiančiais ženklais, atsivežkime deglų, vaišių sau ir draugui, gaiviųjų gėrimų.

Viskas paprasta, be garsiakalbių, be svaigalų, be valdžios paramos, tačiau su tautos gyvybe. Ir dalyviai skaičiuojami ne dešimtimis, bet šimtais. O kaip jūs švenčiate šią svarbiausią lietuvišką šventę? Kaip jūs praleidžiate nuostabiausią lietuvių laiką?

Rasos šventė Graužikų kalne šiemet išaugo į savaitės laiko jaunimo „Paparčio žiedo“ stovyklą (birželio 17-24 dienomis), kur bus mokomasi visų gebėjimų, reikalingų gerai Rasos šventei, o stovykla baigsis dar viena Rasos švente Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje Naisiuose.

Kartą padėjau surengti Rasos šventę Anglijos lietuviams, seniausiame Londone Epingo miške. Šventė pasisekė puikiai, ryte visi tiesiog švytėjo gyvybe! Rasoje dalyvavo vienas vietinis airis – Roris. Stebėjausi, kaip visą naktį Roris stengėsi šokti jam nematytus lietuviškus šokius, dainuoti pirmą kartą girdimas dainas nesuprantama kalba, dalyvauti visose apeigose. Jis buvo tarsi užburtas lietuviškos kultūros gyvybės, nes ją jau seniai praradę Vakarai, ir jiems labai sunku, savo kultūrą atgaivinti. Roris buvo taip įkvėptas Rasos šventės, kad, grįžęs į namus, iš karto parašė Šventus Lietuvius šlovinančią poemą-odę!

Rasos šventė Londone 2014 | rengėjų nuotr.
Rasos šventė Londone 2014 | rengėjų nuotr.

Kitas mano bičiulis japonas Keiša, jau trylika metų kas antrą pusmetį (toks vizų režimas japonams) praleidžia Lietuvoje, kalba lietuviškai, šoka lietuviškus šokius, dalyvauja gyvoje lietuviškoje kultūroje, šventėse, įamžina nuotraukose lietuvišką kultūrą. Jam lietuvių gyvoji kultūra gyvesnė ir svarbesnė už japonų.

Tad kaip yra su mumis pačiais, mieli lietuviai? Ar mes visi vienodai suvokiame, kiek mums ir pasauliui yra svarbi lietuvių gyvoji kultūra? Kiek svarbi žymiausia Rasos šventė? Seime užregistruotas įstatymo projektas išbraukti Rasos šventę iš šventinių dienų sąrašo, nors Pabaltijo ir Skandinavijos valstybėse ši data – šventinis laisvadienis, kai kur netgi dvi šventinės dienos.

kernaves-rasos-svente-2012-kasinsko-nuotr
Rasos šventė Kernavėje 2012 m. | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Tai kaip bus su Gyvojo Dangaus Vandens Tauta – Lietuviais ir jų svarbiausia Rasos švente? Ar mes apginsime savo gyvastį?

Pajuskite Rasos gyvybę savyje! Teatgaivina Rasa Lietuvą! Kalbėkite, rašykite, kreipkitės į valdžią dėl Rasos šventės gyvybiško būtinumo! O svarbiausiai patys ieškokite tinkamos Rasos šventės, palaikykite ją ir dalyvaukite joje, o dar geriau ir visose galimose keliose Rasose visame šventiniame trumpiausių naktų laikmetyje! Susiraskite tautinius rūbus, mokykitės dainų ir šokių, vykite į Rasos švenčių stovyklas, padėkite rengėjams, stenkitės, kad kiekviena Rasos šventė būtų kuo gyvybingesnė!

Tuomet, kai mes surinksime daugybės Rasos švenčių gyvybinės Rasos lašelių, ne tik atgis Lietaus Tauta – lietuviai, bet ir mes tapsime reikšmingu gyvasties pavyzdžiu bei šaltiniu visai Europai ir Pasauliui!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  2. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  3. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  4. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  5. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  6. V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario!
  7. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (II)
  8. V.Rutkūnas. Palaikom pasaulio gyvavimą ar jo pabaigą?
  9. V.Rutkūnas. Žingsnis tarp naikinimosi ir klestėjimo
  10. V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje
  11. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I)
  12. V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui
  13. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  14. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I)
  15. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II)
  16. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III)
  17. Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?
  18. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  19. Kviečia Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“
  20. Lietuva subūrė Europos etninių religijų žmones (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Ženklas says:
    7 metai ago

    Tiesiog šaunu! Pirmoji kregždė – V. Rutkūno pranešimas apie Rasų (daugiskaita) šventę ant Graužikų šventkalnio. O kaip ir kur sužinoti kur dar Lietuvoje vyks romuviškos Rasų šventės? Manau žmonės norėtų sužinoti iš anksto, pasirinkti patinkančią vietą, susiplanuoti laiką. Gal gerbiamoji Krivė, ar jos pagalbininkai galėtų surinkti tokias žinias ir plačiai jas paskelbti.

    Atsakyti
    • Birutė K says:
      7 metai ago

      Nežinau kiek gerb.krivė žinos ir turės laiko. Būtų gerai, kad kiekvienas apie savo rengiamą šventę parašytų Alkui, Albinui, o pastarasis visus apšviestų. Ačiū.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        7 metai ago

        O kada pati užkursi Ugnelę Dievų valių sieloms ant Birutės kalno Palangoje ?

        Atsakyti
        • lyvis says:
          7 metai ago

          Ne tik ant Birutės kalno taip pat ant Rambyno ir kitur dar kol kas nerusena Ugnelė. lyvis

          Atsakyti
        • Birutė K says:
          7 metai ago

          Ale testa tavi Perkūnas, Paukšti, jau viskas, kursiu, nuo liepos vidurio nor ir kožnų dzien, kad cik au inciktau vienų roz 😛

          Atsakyti
  2. Valdas says:
    7 metai ago

    Aciu uz nuostabia Rasos sventes pajauta ir esminius zenklus tautieciams.

    Atsakyti
  3. Valdas says:
    7 metai ago

    Net gera pasidarė.Džiaugsmas apima vien tik perskaičius.Tiesiog puikus atokvėpis nuo parsidavusios ir nukultūrintos(suchaltūrintos) žiniasklaidos.Ačiu.

    Atsakyti
  4. Janina says:
    7 metai ago

    Valdai, nuoširdus ir didelis AČIŪ. Kiek jausmų sudėta, išminties ir grožio.Dar kartą Dėkui Tau ir didelės sekmės auginant sąmonę mūsų tautos.

    Atsakyti
  5. Kazys says:
    7 metai ago

    Geras sumanymas rinktis Kernavėje. Gaila, aš negalėsiu dalyvauti…

    Atsakyti
  6. Vytautas says:
    7 metai ago

    manau kad visu svarbiausia siame gyvenime tai yra Prigimtine teise i prigimtaja religija,Pagonybe.nes tada gauna stipru palaikyma is Visatos,Kurejo,ir proteviu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sudervės patvanka. Justiniškės | L. Giedraičio nuotr.

Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius

2022 08 17
Seni ir nauji laivų krikštijimo papročiai

Seni ir nauji laivų krikštijimo papročiai

2022 08 15
Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai | pasauliolietuvis.lt nuotr.

Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai

2022 08 15
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
D. Nausėdienė apsilankė lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje | voruta.lt nuotr.

D. Nausėdienė apsilankė lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje

2022 08 11
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Anykštėnai jau penktą kartą surengė naktigonės šventę | V. Pupeikio nuotr.

Artėja naktigonė Anykščiuose!

2022 08 09
Kultūros garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ | LRKM nuotr.

Kviečiama siūlyti nusipelniusius aukščiausio kultūros apdovanojimo

2022 08 09
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Ūkininkams – paprastesni reikalavimai

2022 08 08
Ledai | pixabay.com nuotr.

Daugiausiai ledų atkeliauja iš Ukrainos

2022 08 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Audrų nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių
Lietuvoje

Stichinių nelaimių žala – 1,35 mln. eurų

2022 08 17
Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“
Lietuvoje

Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“

2022 08 17
Aušrinė Armonaitė | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Keisis viešųjų pirkimų taisyklės

2022 08 17
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16

2022 08 17
Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Lietuvoje

Perkėlos tikslas – greitaeigis kateris

2022 08 17
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Svarbu nuo liūčių nukentėkusiems ūkininkams

2022 08 17
Kelias | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nuo ko priklauso kelio dangos kokybė?

2022 08 17
Vyriausybė pritarė Inovacijų agentūros steigimui
Lietuvoje

Naujovėms skatinti – 600 mln. eurų

2022 08 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16
  • P.Skutas apie Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius
  • Gediminas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Stichinių nelaimių žala – 1,35 mln. eurų
  • Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“
  • Keisis viešųjų pirkimų taisyklės
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16

Skaitomiausi straipsniai

  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 561; komentarų: 13
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 553; komentarų: 1
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 504; komentarų: 7
  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 490; komentarų: 0
  • L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę! peržiūrėta: 466; komentarų: 9
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 463; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius

by daiva
2022 08 17
1
Sudervės patvanka. Justiniškės | L. Giedraičio nuotr.

Rugpjūčio 17 d. Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į aplinkos apsaugos ministrą Simoną Gentvilą, prašydamas išsaugoti Sudervės upelio slėnį atvirą...

Skaityti toliau

Seni ir nauji laivų krikštijimo papročiai

by Ditė Česėkaitė
2022 08 15
0
Seni ir nauji laivų krikštijimo papročiai

Nuo tada, kai žmonės pradėjo plaukioti vandenyse, naujo laivo nuleidimas į vandenį būdavo pažymimas iškilmėmis. Babiloniečiai aukojo jaučius, vikingai savo...

Skaityti toliau

Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai

by Kristina Aleknaitė
2022 08 15
0
Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai | pasauliolietuvis.lt nuotr.

Rugpjūčio 15–21 dienomis, Rodukos kaime Varėnos rajone, vyks vasaros stovykla, kurioje pirmą kartą susirinks ir lituanistinių mokyklų mokytojai ir vadovai....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16
  • P.Skutas apie Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius
  • Gediminas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Kažin apie Pristatyti dar vieno „Rail Balticos“ ruožo pasiūlymai

Kitas straipsnis
Kviečia paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“

Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai